Kultūra

2021.08.24 13:00

Po paveldosaugininkų sprendimo – savivaldybės žinia: Cvirkos paminklo Vilniuje turėtų nelikti dar šiemet

atnaujinta 14.26
LRT RADIJAS, BNS, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.08.24 13:00

Paveldosaugininkai antradienį priėmė sprendimą išbraukti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą iš saugomų kultūros vertybių sąrašo. Tai LRT RADIJUI patvirtino Kultūros ministerija.

Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, tokį sprendimą priėmę ekspertai antradienio popietę dar svarsto klausimą, ar į registrą įtraukti patį sostinės centre esantį P. Cvirkos skverą.

„Paminklo statusas panaikintas – pasiūlyta dar savaitė, kol viską įteisins registre. Vyksta intensyvi diskusija dėl skvero“, – BNS sakė V. Bezaras.

Anot jo, sprendimas dėl paminklo dar turės būti patvirtintas pakeičiant vertinimo tarybos aktą ir įregistruojant sprendimą Kultūros vertybių registre.

Priimtas sprendimas dėl Cvirkos paminklo: nebetaikoma teisinė apsauga

LRT RADIJUI V. Bezaras sakė besitikintis, kad paminklo likimą Vilniaus miesto savivaldybė nuspręs pasitardama ir su vilniečiais.

„Iš Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos pusės to pasakyti negalime, faktas, kad panaikintas teisinės apsaugos statusas, o nukėlimo, panaudojimo ar kitokį būdą turi pasiūlyti savivaldybė, tikiuosi, kad aptarus taryboje ir su miesto gyventojais, ką toliau daryti“, – laidoje „Lietuvos diena“ sakė Kultūros paveldo departamento direktorius.

Diskusijose dėl skvero siekiama sutarti dėl vertingųjų jo savybių.

„Sprendimas priimtas vienas – dėl Cvirkos paminklo teisinio statuso panaikinimo, vyksta intensyvios diskusijos dėl skvero. Turbūt diskusija nevyksta dėl to, ar skverui būti, ar nebūti, ji apie tai, kokias vertingąsias savybes reikėtų įteisinti, kad paskui, vykdant jo rekonstrukciją, nebūtų sustabdoma dėl tam tikrų elementų, takų sistemos ar želdinių išsaugojimo“, – sakė V. Bezaras.

Savivaldybė imsis veiksmų

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas antradienį komentavo, kad toks vertinimo komisijos sprendimas sostinei yra ilgai lauktas. Anot jo, toks sprendimas atveria galimybes miestui pradėti diskusijas dėl paminklo nukėlimo ir skvero sutvarkymo.

„Šiandien iš Vilniaus miesto savivaldybės yra tokia žinia, kad artimiausiame tarybos posėdyje, kuris vyks rugsėjo mėnesį, žadama priimti rezoliuciją, ji įpareigos administraciją priimti visus techninius klausimus ir paminklą perkelti į kitą vietą. Šis paminklas šiame skvere turėtų nebestovėti“, – komentavo V. Benkunskas.

Pasak jo, pats skveras, kuriame šiuo metu stovi P. Cvirkos paminklas, bus ir toliau saugomas, bet jo vertingosios savybės šiuo metu yra diskusijų objektu. Sulaukus nutarimo dėl skvero saugomų objektų, miestas pradės rengti jo pertvarkymo planą.

Numatoma, kad nukeltas P. Cvirkos paminklas bus perduotas Nacionaliniam muziejui, ten turėtų atsidurti ir nukeltos Žaliojo tilto skulptūros: „Šiuo metu jos vis dar yra saugomos „Grindos“ teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus ketina jas perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną. Manome, kad ir P. Cvirkos paminklas ten puikiai tiks.“

V. Benkunskas pabrėžė, kad yra laikomasi pozicijos, jog Lietuvos sostinėje paminklai turi būti statomi Lietuvos didvyriams, o ne kolaborantams. Vicemeras teigė, kad P. Cvirkos paminklo Vilniuje turėjo nelikti jau prieš 30 metų.

„Jokių statybų ten nebus, ten bus vieša, atvira erdvė ir mes ją norime padaryti gyvą, derančią šiuolaikinės Lietuvos sostinėje“, – sakė vicemeras. Jo teigimu, P. Cvirkos paminklo Vilniaus centre turėtų nelikti dar šiemet.

Nepriklausomų ekspertų taryba svarstė kultūros ministro Simono Kairio bei Vilniaus miesto savivaldybės prašymus. Sostinės meras Remigijus Šimašius pageidautų į Kultūros vertybių registrą įtraukti patį P. Cvirkos skverą, kaip „charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį“.

Šiuolaikinei Lietuvai netinka

Kultūros ministras Simonas Kairys išsakė Kultūros ministerijos (KM) tikslą – kad P. Cvirkos paminklo šiuolaikinė Lietuvos valstybė nesaugotų kaip kultūros vertybės.

Kairys: Cvirkos paminklas – sovietinis simbolis, mano tikslas, kad jis nebebūtų saugomas kaip vertybė

„O koks bus jo likimas, nuspręs miesto savivalda ir vilniečiai. Jei kam nors reikės KM pagalbos, kad šis paminklas rastų pagarbią vietą (ne Grūto parke, o muziejuje, pasakojančiame to laiko kontekstą), mes tai padarysime. Tačiau faktas – šiuolaikinė Lietuva neturėtų jo saugoti“, – pabrėžė S. Kairys.

Ministras siūlė neieškoti pusėtinų sprendimų, o pagaliau apsispręsti: ar norime P. Cvirką gerbti kaip rašytoją, ar šį objektą traktuojame kaip blogybę, atskleidžiančią „bjaurų mūsų istorijos tarpsnį“?

„Mano asmenine nuomone, jo čia turėtų nelikti. Tik svarbu viską daryti civilizuotai, suvokiant kontekstą. Yra muziejų, kurie tikrai priimtų tokį eksponatą ir pasakotų, koks tai buvo laikotarpis“, – sakė S. Kairys.

Jis išsakė nuomonę, kad kai išsispręs klausimas apie P. Cvirką, kaip sovietinės brutalios politikos simbolį, tada ir diskusija apie P. Cvirką kūrėją, rašytoją, kultūros žmogų bus paprastesnė.

P. Cvirkos paminklo nugriovimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt