Kultūra

2021.08.17 20:15

„Izaoko“ režisierius Matulevičius: filmas priverčia žiūrovą pabūti ne tik aukos, bet ir žudiko kailyje

Richardas Jonaitis, LRT OPUS laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt2021.08.17 20:15

Antano Škėmos apysaka „Izaokas“ yra tarsi labirintas, kryžiažodis, kuriame labai daug skirtingų simbolių susipina į viena ir žmogus bando surasti jame kelią, sako to paties pavadinimo filmo režisierius Jurgis Matulevičius. Apie kino spalvas, scenarijus ir įkvėpimus režisierius kalba LRT OPUS „Švelniuose tardymuose“.

Darbo valandų neskaičiuojantis Jurgis sako neretai susipainiojantis tarp darbo ir laisvalaikio, o gyvenimo ritmą, anot jo, neretai sunku atskirti nuo filmo. „Aš nedirbu savaitės dienomis nuo 9 iki 17 valandos. Mano darbo grafikas yra pusiau laisvas, tačiau kai būna daug darbų, būnu įsitempęs gan ilgai. Tuomet būna sunku atskirti, kada gyveni, o kada kuri filmą“, – sako J. Matulevičius ir priduria, kad dažniausiai jam, kai viskas susipina į viena, „viskas tampa filmu“.


Režisierius sako esantis dėkingas tėvams, kurie skyrė jam daug dėmesio ir pripratino skaityti knygas. „Tėvai mane dešimt metų leido į muzikos mokyklą. Kokius penkerius metus aš nekenčiau jos, o vėliau pradėjo patikti. Tėvas mane versdavo skaityti knygas ir paskui jas atpasakoti. Turėjome tokį susitarimą, kad turiu tam tikrą skaičių knygų per mėnesį perskaityti, ir tada vakarais turėjome pokalbį apie tai, ką aš iš tų knygų supratau, kokios jo mintys.

Tuomet būna sunku atskirti, kada gyveni, o kada kuri filmą.

Iš tikrųjų buvo labai įdomu. Tai įkvėpė pamėgti knygas. Apskritai aš manau, kad knygos yra labai geras dalykas. Žmonės, kurie neskaito knygų, yra ne tokie įdomūs kaip skaitantys“, – įsitikinęs J. Matulevičius.

Kino režisierius sako mėgstantis skaityti būtent popierines knygas. Nemėgstu kindlo, tikina jis. „Mėgstu popierių. Knygas imu iš bibliotekos, – sako pašnekovas. – Žinoma, būna tokių etapų, kai labiau filmus žiūriu, tačiau visada stengiuosi turėti ką nors po ranka paskaityti. Aš manau, kad tai (knygų skaitymas, – LRT.lt) yra labai svarbu tavo išsilavinimui ir apskritai tai yra fantastinis dalykas.“

Aš manau, kad tai (knygų skaitymas, – LRT.lt) yra labai svarbu tavo išsilavinimui ir apskritai tai yra fantastinis dalykas.

Lietuvos kino teatruose rodomas režisieriaus filmas „Izaokas“, pasak J. Matulevičiaus, yra kiek tamsus, tačiau kartu kupinas šviesos. Jame yra ir peno apmąstymams, kad ne viskas taip blogai, sako menininkas. „Gėris vis tiek visada nugali blogį“, – neabejoja didelio populiarumo sulaukusio filmo režisierius.

To paties pavadinimo Antano Škėmos apysaka paremtas filmas pasakoja apie liūdnus Lietuvai 1941-uosius ir tragiškai nuskambėjusį „Lietūkio“ garažą Kaune. „Lietūkio“ žudynėse kariniu kastuvėliu nužudomas žydas Izaokas. Po daugybės metų į Sovietų Lietuvą sugrįžta režisierius Gutauskas (akt. Dainius Gavenonis), gavęs leidimą apie „Lietūkio“ žudynes sukurti filmą. Visuotinio sekimo apsėsta NKVD stebi ne tik Gutauską, kurio kuriamo filmo scenarijus stebėtinai tikroviškai vaizduoja „Lietūkio“ žudynes, bet ir Gutausko jaunystės draugą Andrių Gluosnį (akt. Aleksas Kazanavičius) bei jo mylimąją Eleną (akt. Severija Janušauskaitė).

Šitas filmas yra apie atleidimą. Tai gan sunkus filmas.

„Izaokas“ yra bene pirmoji lietuviška detektyvinė kino istorija, pasakojanti apie kaltę, kerštą, meilę ir sugriautus žmonių gyvenimus. Filmas priverčia žiūrovą pasijusti ne tik aukos, bet ir žudiko kailyje, sako J. Matulevičius.

„Daug laiko praleidau archyvuose skaitydamas apie šituos įvykius. Nebuvo lengva. Po 20 metų Škėmos apysakoje viskas nusikelia į Ameriką, o mano filme viskas vyksta čia. Norėjau, kad viskas vyktų arčiau. Amerika atrodė per toli. O čia viskas gali priminti tai, ką tu padarei: ta pati gatvė, medis... – pasakoja filmo režisierius. – Škėmos apysaka „Izaokas“ yra tarsi labirintas, yra vadinama kryžiažodžiu, kuriame labai daug skirtingų simbolių susipina į viena ir žmogus bando surasti kokį nors kelią. Taip ir šitame filme. Tik Škėmos knygoje yra labai daug sąmonės srauto, labai daug teksto. O filme visa tai reikia padaryti veiksmu. Dėl to buvo sugalvota kitų personažų, kurie padėjo tai išpildyti.“

Tai filmas apie tris žmones, kurie yra išskirti karo ir emigracijos, tęsia pašnekovas. „Galiausiai jie susitinka po 20 metų ir mėgina sugrįžti laiku į tada, kai jiems buvo gera. Tačiau tai padaryti tikriausiai nėra įmanoma. Jie kabinasi į tą praeitį, bet ji tokia tolima, kad į ją kabintis, pasirodo, nėra verta – reikia gyventi dabartimi arba žvelgti į gražią ateitį, ką ir padaro Elenos personažas filmo pabaigoje. Andrius Gluosnis šitame filme suvokia, ką jis padarė, ir gailisi. Šitas filmas yra apie atleidimą. Tai gan sunkus filmas“, – sako filmo „Izaokas“ režisierius J. Matulevičius.

Viso pokalbio su J. Matulevičiumi klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt