Kultūra

2021.08.03 22:06

Wongo Kar-wai`aus filmai – meilės laiškas niekada nenuilstančiam Honkongui

Ieva Šukytė2021.08.03 22:06

1963 metais, būdamas 5-erių, režisierius Wongas Kar-wai`us su šeima iš Šanchajaus persikėlė į Honkongą. Nemokėdami kantoniečių kalbos, jiedu su motina prieglobstį rado kino salėse.

„Kinas buvo kai kas, ką galima suprasti be žodžių, – universali kalba, pagrįsta vaizdais“, – teigė režisierius. 7-ojo dešimtmečio pradžioje nebuvo vaizdo žaidimų, beveik niekas neturėjo televizoriaus, todėl Honkonge gyvenantiems vaikams kinas tapo pagrindine pramoga. Motinos supažindintas su filmais, Wongas Kar-wai`us tapo vienu labiausiai atpažįstamų autorinio kino kūrėjų.

Šiais metais švenčiant 20-ąjį filmo „Meilės laukimas“ („Fa yeung nin wah“, 2001) jubiliejų visame pasaulyje pristatomos režisieriaus retrospektyvos. Rugpjūčio mėnesį „Kinas po žvaigždėmis“ ir kino teatras „Skalvija“ taip pat rodys žymiausius Wongo Kar-wai`aus darbus.

Baigęs grafinio dizaino studijas, 1981 m. Wongas Kar-wai`us užsirašė į scenarijaus mokymus vietiniame televizijos kanale. Taip jis tapo televizinių serialų scenaristu. Tačiau greitai perėjo dirbti į kiną su pirmosios bangos režisieriais. Kartu su savo mentoriumi, žymiu tuometiniu kino kūrėju Patricku Tamu jiedu parašė scenarijų jo filmui „Galutinė kova“ (1987). 1979 m. gimusios pirmosios bangos režisieriams rūpėjo identiteto ir nacionalinės tapatybės klausimai. Dominuojančiuose kriminaliniuose trileriuose ir socialinėse dramose jie vaizdavo atstumtą jaunimą.

Pasak Azijos kino tyrinėtojo Stepheno Teo, tuometiniams kūrėjams stilius buvo tik kaip funkcija naratyvui atskleisti. Tik Patrickas Tamas pradėjo eksperimentuoti su struktūra ir forma, jo estetiką būtų galima priskirti avangardiniam eksperimentavimui. „Manau, dirbdamas su Patricku, aš pirmą kartą pažinau režisierių, kuris mane supažindino su idėjos ir formos svarba kine. Kad tam tikru būdu papasakotum istoriją, tau reikalinga forma, einanti kartu su pasakojimu, tarsi uždėtum švarką ant jam tinkančio kūno“, – „Filmmaker“ žurnalui apie naudingas pamokas pasakojo Wongas Kar-wai`us. Vėliau P. Tamas prižiūrėjo jo filmų „Laukinės dienos“ (1990) ir „Laiko pelenai“ (1994) montažą.

Antrosios bangos režisieriai, kuriems priskiriamas ir Wongas Kar-wai`us, užaugo kino aikštelėse dirbdami su savo pirmtakais ir toliau vystė jų pradėtas temas. 1984 m. Didžioji Britanija su Kinija pasirašė sutikimą 1997 m. perduoti jai Honkongą. Vietiniai gyventojai ir kino kūrėjai susidūrė su nežinomybe ir buvo priversti permąstyti savo santykį su Kinija. 1842 m. tapęs Britų imperijos kolonija, Honkongas buvo vienas svarbiausių finansinių centrų pasaulyje, žymiai labiau pažengęs nei tuometinė Kinija. Jame susidūrė Rytų ir Vakarų kultūrų įtakos, taip pat žymiai paveikusios ir vietinius kino kūrėjus.

Wongas Kar-wai`us platesnio pripažinimo sulaukė po savo antrojo filmo „Laukinės dienos“, kuris taip pat žymi jo ir kino operatoriaus Christopherio Doyle`o bendradarbiavimo pradžią. Filme matome tipinį 7-ojo deš. A Fei – vašku suteptais plaukais, burnoje laikantį cigaretę ir su nusikalstamomis gaujomis siejamą vaikiną. Yuddy (Leslie Cheung) mėgsta flirtuoti su moterimis ir joms daužyti širdis, o pirmąja jo auka tampa futbolo stadiono kioske dirbanti Li-zhen (Maggie Cheung). Filme naratyvas dėliojamas it dėlionė, kurioje kiekvienas veikėjas yra jungiamoji dalis.

Čia atsiranda Wongo Kar-wai`aus filmams būdinga akimirkos samprata – veikėjai paraleliai prasilenkia arba savavališkai kerta kelius. Ruošiantis Honkongo perdavimui, laiko tema užėmė svarbią vietą režisieriaus kūryboje. Yuddy, stebėdamas laikrodžio rodyklę, pasiūlo Li-zhen būti „minutės draugais“. Veikėjus kaip ir „Meilės laukime“ ar „Čunkingo eksprese“ (1994) nuolat lydi laikas. Pastarajame nuo nelaimingos meilės kenčiantis policininkas numeris 223 (Takeshi Kaneshiro) kiekvieną dieną perka konservuotų ananasų skardinę, kurios galiojimo data yra gegužės 1 d., tikėdamas, kad viskas, net ir meilė turi galiojimo pabaigą. Laikas Wongo Kar-wai`aus filmuose žymi neaiškią ateitį ir Honkongo likimą, nors filmuose nekalbama politinėmis ar socialinėmis temomis.

Po „Laukinių dienų“ režisierius ėmėsi kurti kovos menų (wuxia) žanro filmą „Laiko pelenai“, tačiau, pavargęs per postprodukcijos etapą, nusprendė režisuoti „Čunkingo ekspresą“. Tai buvo greičiausiai nufilmuotas Wongo Kar-wai`aus filmas – viskas truko šešias savaites. Jį režisierius pavadino pagal vieną iš dviejų filmavimo vietų – „Chungking Mansions“ pastatą. 6-ajame dešimtmetyje jame butus turėjo kino žvaigždės, veikė žymūs naktiniai klubai. Viename iš jų dirbo ir Wongo Kar-wai`aus tėvas. Dabar pastate veikia įvairūs pigūs hosteliai, parduotuvės ir paslaugų sektorius. „Chungking Mansions“ režisieriui priminė jo vaikystę, o pats filmas vadinamas meilės laišku Honkongui.

Režisieriui filmuose svarbiausia perteikti jausmus ir atmosferą, todėl net ir filmavimo vietų paieška vyksta pirmiau nei scenarijaus rašymas. O net ir pastarasis panašesnis į gaires nei į gerai išbaigtą scenarijų. Wongas Kar-wai`us aktoriams leidžia laisvai improvizuoti ir neretai sprendimus priima kino aikštelėje. „Čunkingo eksprese“ operatoriaus Ch. Doyle`o butas virto policininko numeris 663 (Tony Chiu-Wai Leung) gyvenamąja vieta. Režisierius nusprendė, kad reikia jį užtvindyti, ir paleido vandenį. Kiek pastovėjęs skęstančiame bute, Ch. Doyle`is griebė kamerą ir nusprendė filmuoti. Kaip vėliau juokavo Wongas Kar-wai`us, kad jo namai sulaukė didelio gerbėjų dėmesio.

„Čunkingo ekspresas“ taip patiko Quentinui Tarantinui, kad jis nusprendė pasirūpinti filmo platinimu JAV. Sulaukęs tarptautinės auditorijos pripažinimo, prieš pat Honkongo perdavimą režisierius užbaigė filmą „Laimingi dviese“ (1997), atnešusį jam geriausio režisieriaus apdovanojimą Kanų kino festivalyje. Jis tapo pirmuoju kinu, gavusiu tokį įvertinimą. Nuolatinių Wongo Kar-wai`aus aktorių Leslie Cheungo ir Tony Chiu-Wai Leungo suvaidinta gėjų pora filme išvyksta į Buenos Aires, tikėdamiesi ten atgaivinti santykius. Režisieriaus darbuose veikėjai dažnai kenčia nuo nelaimingos meilės, yra išduodami arba aplinkybių verčiami palieka vienas kitą.

Filme „Puolę angelai“ (1995) samdomo žudiko partnerė pamilsta savo partnerį, tačiau šis susitikinėja su kita mergina. Labiausiai pripažintame Wongo Kar-wai`aus filme „Meilės laukimas“ kaimynai Li-zhenas (Tony Chiu-Wai Leung) ir Mo-wan (Maggie Cheung) supranta, kad jų antrosios pusės užmezgė romaną. Bandydami įsivaizduoti, kaip viskas prasidėjo, jiedu pradeda leisti laiką kartu. Tačiau neišsakytos mintys, praleistos akimirkos režisieriaus filmų veikėjams neleidžia būti kartu. Meilė išlieka kaip prisiminimas jų atmintyje. Veikėjai savo jausmus išsako mintyse arba kitaip – užkadriniame balse, jie tampa it šiuolaikinė kino poezija. Įkvėptas prancūzų naujosios bangos režisieriaus Jeano-Luco Godardo, Wongas Kar-wai`us literatūrinę pasakojimo formą pradėjo naudoti dar antrajame filme „Laukinės dienos“, vėliau dar labiau pritaikė savo kino kalbai.

Kartu su operatoriumi Ch. Doyle`u ir kino dailininku Williamu Changu režisierius sukūrė nostalgišką, spalvingą ir visada gyvą Honkongą. Šiuolaikinį ar vaikystės prisiminimų 7-ojo deš. miestą, kuriame kaimynai per naktį žaisdavo kortomis, baruose grodavo muzika ir žmonės ieškojo meilės. 2019 m. prasidėjus protestams prieš kontroversišką Kinijos išleistą įstatymą, kuris leistų ekstradiciją į Kiniją, Wongas Kar-wai`us ir Honkongo kino režisierių gildija stojo į protestuotojų pusę, ragindami atšaukti įstatymą. Taip pat jis parėmė vietinės kino industrijos atgaivinimo planą, kuris leistų režisieriams kurti pandemijos ir politinių neramumų kankinamoje teritorijoje. Dar 10 deš. Wongas Kar-wai`us numatė būsimą kaitą ir Kinijos kino industrijos didėjančią įtaką, tačiau jo filmuose ir atmintyje Honkongas išliks ypatinga vieta – klajojančių sielų ir romantikų užuovėja.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.