Kultūra

2021.08.01 16:20

Penki neįgyvendinti projektai sostinėje: nuo Vilniaus marių ir atrakcionų parko iki Mickevičiaus paminklo

LRT.lt2021.08.01 16:20

Aibė realybe taip ir netapusių projektų pristatomi šiuo metu Vilniaus muziejuje veikiančioje parodoje „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“. „Kai kurios Vilniaus vietos ar objektai, pavyzdžiui, Lukiškių aikštė, stadionas ar išgriauta Raduškevičių rūmų dalis, yra tarsi užburti“, – teigia parodos kuratorė Marija Drėmaitė.

Anot jos, šioms erdvėms buvo sukurta ne po vieną viziją ir projektą, tačiau iki šiol jų nepavyksta įgyvendinti.

1. Vilniaus marios

Vienas iš įspūdingiausių, taip ir neįgyvendintų sumanymų buvo Vilniaus marios. Apie marias prie miesto galvota dar tarpukariu. 1938 m. nutarta netoli Turniškių kaimo, prie Neries įrengti modernią hidroelektrinę. Užtvenkus upę būtų susiformavusios Vilniaus marios. Vis dėlto elektrinė nebuvo pastatyta.

Hidroelektrinės idėja dar kartą buvo prisiminta amžiaus viduryje, tiesa, šį kartą elektrinę planuota statyti prie Vilnios. 1953 m. generaliniame plane buvo numatyta tiek elektrinė, tiek ir susidariusios Vilniaus marios. Prie susidariusių marių norėta įrengti vandens sporto šakų zonas, sveikatingumo ir pramogų erdvę.

Dar kartelį marių idėja iškilo aštuntojo ir devintojo dešimtmečio sandūroje. Poilsio ir rekreacijos tikslais norėta patvenkti Nerį tarp Nemenčinės ir Valakampių.

2. Teatras Lukiškių aikštėje

Pasak Vilniaus muziejuje veikiančios parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ kuratorių, Lukiškių aikštę galima laikyti viena iš „užburtų“ Vilniaus teritorijų. Dėl to, ką derėtų pastatyti ar įrengti šioje erdvėje, diskutuojama ir nesutariama jau nuo 19 a. pabaigos. Net tarpukariu, kai Vilnius buvo Lenkijos sudėtyje, projektus šiai aikštei kūrė ir Lietuvos architektai.

Vienas iš primirštų, taip ir neįgyvendintų užmojų Lukiškių aikštei – Vilniaus miesto teatras. Nuo 19 a. vidurio teatras Vilniuje veikė rotušės pastate. Kadangi rotušė nebuvo pritaikyta teatro reikmėms, 1898 m. generalgubernatoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, turėjusi pasirūpinti naujo teatro projektu. Planuota, kad naujai pastatytame miesto teatre sutilptų net tūkstantis žiūrovų.

Kelis teatro pastato projektus 1910–1912 m. sukūrė tuomet miesto architektu buvęs Vaclovas Michnevičius. Miesto valdžios deleguotas jis vyko į Vieną, kur turėjo susipažinti su teatrų architektūra. Įdomu yra tai, kad 1911 m., paskelbus teatro Lukiškių aikštėje konkursą, atsirado alternatyvus pasiūlymas erdvėje įkurdinti garnizono cerkvę. Vis dėlto teatras iki 1922 m. liko rotušėje.

3. „Lunaparkas“

20 a. devintojo dešimtmečio pradžioje suprojektuotas vaikų žaidimų miestelis „Lunaparkas“ – dar vienas neįgyvendintas Vilniaus projektas. Parkas turėjo būti pastatytas ten, kur šiuo metu stovi prekybos centras „Ozas“. Parke turėjo veikti užsienietiški atrakcionai ir kitos pramogos.

„Lunaparkas“ tebuvo vienas iš daugelio sparčios urbanizacijos projektų. Praėjusio amžiaus antrojoje pusėje siekta mieste esančias dideles teritorijas planuoti racionaliai, jas siejant su konkrečiomis paskirtimis, pvz. sporto ar studentų miesteliai, tiesti greito susisiekimo magistrales.

Šio projekto autoriai – architektai Dalia Banienė ir Rimantas Jauniškis.

4. Aštuoni baseinai

Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, 1940 m. birželį, architektūrinės propagandos priemonės buvo pasitelktos siekiant įgyvendinti naujojo okupacinio režimo ideologinę programą, būsimos proletariato valstybės gerovę. Įvairiuose valstybiniuose institutuose įdarbinti lenkų ir lietuvių architektai suprojektavo aibę modernistinių projektų.

Planuota įrengti specialias kolonijas darbininkams, sukurti patogią, būtent darbininkams skirtą infrastruktūrą. Vienas iš tokių planų buvo baseinų visame Vilniuje įrengimas.

Mieste planuota pastatyti net aštuonis modernius baseinus. Po vieną baseiną turėjo iškilti Antakalnyje, Naujamiestyje, Naujininkuose, Neries krantinėje prie Lukiškių kalėjimo, Piromonte, Senamiestyje, Šnipiškėse ir Užupyje. Vis dėlto iki 1941 m. prasidėjusios nacistinės okupacijos pradžios šių projektų nebuvo spėta įgyvendinti.

5. Adomo Mickevičiaus paminklas

Tarpukariu Vilniaus visuomenės aistras kurstė paminklo Adomui Mickevičiui statymo klausimai. 1922 m. sukurtas Zbigniewo Pronaszko projektas nebuvo įgyvendintas, paminklo maketas iškilo dešiniajame Neries krante.

1925 m. buvo paskelbtas konkursas, kurio metu paminklas Adomui Mickevičiui turėjo būti išrinktas iš gausybės įvairių skulptorių projektų. Iš viso konkurse dalyvavo net 67 projektai. Paminklas poetui turėjo iškilti vienoje matomiausių sostinės erdvių – Rotušės aikštėje. Geriausiai įvertintas buvo menininko Stanisławo Szukalskio pasiūlymas.

Szukalskio paminkle Adomas Mickevičius vaizduotas kaip pranašas-poetas, savo krauju maitinantis Lenkiją, pavaizduotą kaip erelį. Ilgos diskusijos lėmė tai, kad ir šis projektas nebuvo įgyvendintas, o vėliau buvo surengtas dar vienas konkursas.

Paroda „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ veiks iki sausio 9 dienos. Parodos kuratorės – Vilniaus universiteto profesorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.