Kultūra

2021.08.08 16:00

Karininku norėjęs tapti Markevičius apie save: žinot tą šveicarišką peiliuką, kurio vis prireikia?

Indrė Kaminckaitė, Odeta Vasiliauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su vasara“, LRT.lt2021.08.08 16:00

Aktorius ir režisierius Paulius Markevičius veiklos nestokoja – menininkas tarsi žongliruoja daugybe skirtingų raiškų ir veiklų. Žmogus yra universalus ir tuo skiriasi nuo viso to, kas mus supa, LRT RADIJUI sako jis. Save P. Markevičius įvardija kaip šveicarišką peiliuką, kurio visada prisireikia.

Krovininio autobusiuko vairuotojas

Menininkas, daugiausia teatralas, ir kino žmogus. Taip dažniausiai apibūdinamas Paulius Markevičius. Paklaustas, kuri iš šių etikečių jam labiausiai prie širdies ir kurią nusiplėštų, žinomas aktorius ir režisierius tikina, kad vien sau pasiekimų prisiimti negalintis. Anot jo, tai visos komandos, kuri dažnai nepelnytai negauna tiek dėmesio, darbas.


„Šiandien prisiklijuoti ir nusiplėšti norėčiau tą pačią etiketę – krovininio mikroautobusiuko vairuotojo. Savo paslaugų tikrai nesiūlau, – juokiasi P. Markevičius. – Tas titulas, kuris atsiranda popieriuje, kurį visi mini, ir jis prirašomas po tavo pavarde, tai tu neši tik jo dalelę – niekada nesi vienas pats uždirbęs, padaręs ar pasiekęs kažkokį rezultatą. Įvardijamas tik kartu su komanda pasiektas kažkoks tikslas ar rezultatas.

Aš tik dalijuosi tuo ir dažnai tampu žmogumi vėliavnešiu, kuris stovi priekyje, o už manęs yra pulkas nuostabių žmonių, kuriuos norėčiau čia nuolat minėti ir turėti visuomet kartu. Taigi, niekada nenoriu ko nors prisiimti tik sau, kad čia yra tik mano pasiekta. Aš pats sau esu tik pakeliui link kažkokio tobulėjimo. O tas autobusiukas atsiranda dėl to, kad nėra viskas žiedlapiais klota, tai visa užkulisinė veikla. Nori statyti spektaklį? Prašau! Atsivežkite dekoracijas, susikabinkite lempas ir t. t.“

Kaip šveicariškas peiliukas

Kaip režisierius P. Markevičius debiutavo spektakliu pagal lietuvių rašytojo Romualdo Granausko apysaką „Jaučio aukojimas“ savo dėstytojo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus teatre „Meno fortas“. Jaunasis kūrėjas jau yra režisavęs daugiau nei dešimt spektaklių. P. Markevičius ryškiausiai kaip aktorius sužibėjo debiutiniame Marijos Kavtaradzės filme „Išgyventi vasarą“. 2019-aisiais „Kino pavasaryje“ tarptautinės žiuri Paulius buvo išrinktas geriausiu aktoriumi.

Aš tik dalijuosi tuo ir dažnai tampu žmogumi vėliavnešiu, kuris stovi priekyje, o už manęs yra pulkas nuostabių žmonių, kuriuos norėčiau čia nuolat minėti ir turėti visuomet kartu.

Pašnekovas tikina nesistengiantis rinktis vaidmenų, kurie tiktų jo charakteriui ir atspindėtų jo tipažą. Atvirkščiai. Mėgstu maksimumus, tikina P. Markevičius. „Ypač teatre. Mėgstu, kai atsiranda maksimalių, ribinių situacijų, kuriose gali dalyvauti, ar tai būtų emocija, ar fizika paremta. Man patinka situacijos, paremtos kritiniais taškais.

Kai dabar galvoju apie savo vaidmenis, visuose juose režisieriai leidžia išbandyti kažkokią ribą. Tokio ramaus, atsiprašau, slunkiaus, tinginio ar žmogaus be nuomonės dar neteko vaidinti. O pats tik nubudęs ryte jau kažkokią nuomonę apie būsimą dieną turiu“, – juokiasi pašnekovas.

Esu įrankis. Žinot tą šveicarišką peiliuką, kurio visada reikia ir jis visus išgelbėja?

Žmogus yra universalus dalykas, kuris tuo ir skiriasi nuo viso kito, kas mus supa aplinkui, sako P. Markevičius. Paklaustas, kaip trumpai save galėtų apibūdinti, aktorius nedaugžodžiauja: esu įrankis. „Žinot tą šveicarišką peiliuką, kurio visada reikia ir jis visus išgelbėja? – klausia praėjusiais metais „Auksinį scenos kryžių“ už Martyno vaidmenį spektaklyje „12 gramų į šiaurę“ gavęs aktorius. – Robotai neturi sielos, molis neturi smegenų, o mes turime viską. Taigi, mes esame universalūs. Aš taip manau.“

Planus sujaukė naujos atsidariusios durys

Aktorystės profesija Pauliaus gyvenime atsirado atsitiktinai. Menininkas atvirauja visų pirma norėjęs tapti karininku, o apie aktorystės studijas mažai galvojęs.

„Dar visiems abitūros egzaminams nepasibaigus reikėjo užpildyti stojimo į aukštąsias mokyklas lapą. Pirmu numeriu rašiau politikos mokslus Karo akademijoje (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, – LRT.lt), tada politikos mokslus Vilniaus universitete (VU), archeologiją ir istoriją taip pat VU, kažką iš studijų programų VGTU (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, – LRT.lt) ir vaidybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Stojamieji visur, kur norėjau pirmosiomis vietomis stoti, vyko rugpjūčio mėnesį, o į vaidybą stojamieji vyko tik pasibaigus brandos egzaminams! Taigi, po egzaminų nuėjau ir išlaikiau – perėjau tą konkursą“, – paprastai pasakoja P. Markevičius.

O tada, pasak pašnekovo, reikėjo greitai apsispręsti, kur link sukti ateities kelią. „Ar laukti rugpjūčio ir savaitės Rukloje, stojamųjų į Karo akademiją, ar aš einu pro šitas naujas atsidariusias duris? Taip ir nusprendžiau“, – trumpai apie profesijos pasirinkimą pasakoja menine raiška žongliruojantis aktorius ir režisierius P. Markevičius.

Viso pokalbio su P. Markevičiumi klausykitės LRT RADIJO laidos „Pakeliui su vasara“ įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt