Kultūra

2021.07.26 19:48

Požeminėje perėjoje užžėlė džiunglės: kas yra tikrasis žvėris – miško gyventojas ar žmogus

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.07.26 19:48

Liepos 26 d. atverta trečioji susibūrusių menininkų projekto atnaujinta perėja – požeminis perėjimas Konstitucijos prospekte virto džiunglėmis. „Kuriamas tikro miško pojūtis, bet tai yra fikcija, fantazija. Kvestionuojame, kas yra tikra, o kas yra netikra. Ko reikia, kad žmogus patikėtų fantazija?“ – LRT.lt sakė vienas iš projekto iniciatorių aktorius Paulius Markevičius.

Projekto „Požeminės vaizdo struktūros“ autoriai – Vilniaus miesto teatras „Meno ir mokslo laboratorija“ drauge su „Urbanistiniu draustiniu“.

„Padarėme prieš projekto pradžią ekspedicijas. Pirmiausia dėmesys skirtas miegamiesiems rajonams, bet kai kurioms požeminėms perėjoms reikia ne tik meninio prisilietimo, bet ir rimtos renovacijos, kitose jau įsikūrę prekybos kioskai... Prie „Panoramos“ prekybos centro tuo metu buvo laisva aikštelė menininkams reikštis, tad nusprendėme epicentrą įkurti Konstitucijos prospekte“, – pasakoja P. Markevičius.

Paklaustas, kodėl šįkart praeivis pakviečiamas į džiungles, o ne į lietuvišką mišką, pašnekovas atsakė: „Mes negalime tiksliai žinoti, kaip atrodė ši teritorija gilioje senovėje, kai ledynas nuslinko. Tai vis tik gali būti lietuviškas miškas, tik labai senas.“

Per požeminės perėjos atidarymą įvyko Pauliaus Markevičiaus ir Barboros Šulniūtės performansas „Analizuojant žvėrį“. Žiūrovai atsidūrė erdvėje, kurią gaubia elektroninės muzikos garsai. Išnyrantys veikėjai asociacijomis ir pojūčiais performanso dalyvius kvietė į paslaptingą dialogą.

Pasak P. Markevičiaus, tai buvo ištraukos iš spektaklio-performanso tuo pačiu pavadinimu. Kūrinyje analizuojama antropoceno era. „Jis toks tarpdisciplininis, 28 aktoriai veikia toje pačioje erdvėje ir tame pačiame akių lygyje su žiūrovais, visi tampa vienu veikėju“, – pasakoja aktorius.

Kirsdami mišką darbininkai susitinka su gyvūnais ir užmezga su jais kontaktą. Kūrinyje klausiama, kas yra tikrasis žvėris: miško gyventojai ar tie užklydėliai. Rugpjūčio 11 dieną spektaklis bus rodomas Kalnų parke, Vilniuje, rugpjūčio 27 dieną – Šiauliuose, o rugsėjo 29 dieną – Klaipėdoje.

Šalia šios perėjos Konstitucijos prospekte esantis Lietuvos vaikų ir jaunimo centras lemia, kad šioje perėjoje yra didelis srautas jaunimo. „Su komanda manėme, kad svarbu skatinti dėmesingumą santykiui su gamta, jos išsaugojimui“, – teigia P. Markevičius.

Kaip ir kitose perėjose, taip ir šioje praeivis gali nuskenuoti QR kodą ir savo ausinėse išgirsti audiogidą. Audiogide pasitelkiamas japonų kalbos žodis „Yūgen“ – jis skirtas išreikšti giliems jausmas, kuriuos per sunku nusakyti. „Yūgen“ – gilus Visatos grožio ir slėpinio pajautimas, patyrimas. Būtent tokį akimirkos pojūtį, anot kūrėjų, ir siekiama padovanoti perėja keliausiantiems miestiečiams ir Vilniaus svečiams.

„Norime, kad lankytojas, sustojęs požeminėje perėjoje, įsileistų miško vėsą, gaivumą ir pamąstytų apie realybės ir nerealybės santykį. Kuriamas tikro miško pojūtis, bet tai yra fikcija, fantazija. Kvestionuojame, kas yra tikra, o kas yra netikra. Ko reikia, kad žmogus patikėtų fantazija?“ – svarstė P. Markevičius.

Kūrinį sudaro ne tik sieninė tapyba, bet ir specialiai perėjai kurtas garso takelis, atmosferinė šviesos instaliacija. Sienų tapyba perėjoje rūpinosi tarpdisciplininių menų kūrėjų grupė „Aktas“, augalų instaliaciją ruošė Gediminas Gerulis, apšvietimu atmosferą kūrė Simonas Eismontas, audiogido dramaturgija rūpinosi Gailė Garnelytė, o muzikiniu takeliu – Paulius Kilbauskas.

„Mes kultūrą atnešame į miegamuosius rajonus. Daug žmonių praeidami gali su ja susipažinti“, – LRT.lt yra sakiusi „Meno ir mokslo laboratorijos“ vadovė, dėstytoja, kūrybinių industrijų specialistė, viena iš projekto iniciatorių Rusnė Kregždaitė.

„Perėjos suviliojo kaip architektūrinis statinys – siekiame, kad norėtųsi perėjose ir pabūti, ne tik perbėgti ir užmiršti. Perėja – tranzitinė vieta. Kūriniai kalba apie santykį: žmogus ir technologija, žmogus ir gamta, žmogus ir Visata“, – vardijo „Urbanistinio draustinio“ vadovas aktorius P. Markevičius.

Anot jo, „visas perėjas jungiantis dalykas yra žmogus, kertantis perėjas. Jose atskleistos temos atspindi mūsų kone kasdien kertamas temas, su kuriomis susiduriame“.

Džiunglėmis tapusios požeminės perėjos atidarymu baigiasi „Požeminių vaizdo struktūrų“ projektas, per kurį atnaujintos 3 miesto perėjos: šią vasarą Laisvės prospekte atsivėrė laiko ir erdvės suvokimą keičiantis portalas, o Pilaitėje esanti perėja virto kosmoso erdve.

P. Markevičius LRT.lt pasakoja per visą projektą sulaukęs pačių įvairiausių reakcijų. „Kai pradėjome dirbti su pirmąja perėja, tai į dvi dalis skilo nuomonė – vieni vertino, kad miestas juda, auga, gražėja, kitiems priimtiniau buvo tai, kas pilka, juoda, įprasta. Kai pradėjo ryškėti instaliacijos, radosi didžiulis palaikymas, žmonės stabteli, užtrunka ilgiau nei įprastai perėjose. Jie sustoja, nusišypso arba net specialiai atvažiuoja apžiūrėti, kaip į kokį muziejų. Fantastika!“ – džiaugiasi pašnekovas.

Paklaustas apie tolimesnius bendradarbiaujančių menininkų planus, jis teigė, kad kūrybinė grupė jau sulaukė pasiūlymų puošti ir kitas miesto erdves.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.