Kultūra

2021.07.20 15:43

Artimieji, draugai, kolegos atsisveikina su kompozitoriumi Algirdu Klova

LRT.lt2021.07.20 15:43

Kompozitorių namuose antradienį ir trečiadienį vyksta atsisveikinimas su penktadienį mirusiu kompozitoriumi Algirdu Klova. A. Klova, anot bičiulių, buvo vienas universaliausių muzikos žinovų, turėjęs svarios įtakos lietuviško folkroko judėjimui. Jis apibūdinamas kaip draugiškas, dosnus, pozityvus.

Urna išnešama trečiadienį 12 val. Kompozitorius bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Taip pat trečiadienį 9 val. vyks šv. Mišios Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17).

Kompozitorius, muzikologas, multiinstrumentininkas A. Klova mirė eidamas 63 metus. Artimas velionio bičiulis melomanas, muzikos leidėjas Dovydas Bluvšteinas kalbėjo: „Vienas kitą gerai supratome. Algis buvo vienas universaliausių muzikos žinovų. Jo žinių ir pomėgių diapazonas buvo nepaprastai platus: akademinė, pasaulio muzika, folkloras, džiazas, rokas ir visi jų junginiai. Buvo draugiškas, lengvai bendraujantis, naujovėms lankstus žmogus.“

Pedagogė, operos dainininkė, sopranas Gintarė Skerytė LRT.lt sako Algirdą pažinojusi nuo studijų laikų. Anot jos, A. Klova su žmona, muzikos renginių fotografe Daiva Kloviene, gyveno mažame bute, augino gausybę augalų. Labai juos mylėjo, puoselėjo. „Kadangi trūko vietos, jis juos atidavinėjo. Draugams, kaip savo gerumą. Visapusis buvo žmogus“, – atsidūsta G. Skerytė.

Ji prašydavusi kompozitoriaus parašyti naujų dainų, pagausinti repertuarą, o kitą kartą jis pats pasiūlydavo solistei atlikti kurį nors ką tik parašytą kūrinį. Anot G. Skerytės, A. Klovos muzika labai patiko jos mokiniams – nes ji ir paprasta, ir universali.

Etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas, grupės „Atalyja“ vienas įkūrėjų Eirimas Velička LRT.lt teigia, kad A. Klovos figūra, įtaka lietuviško folkroko judėjimui buvo esminė. Anot pašnekovo, kartu su kolega Giedriumi Kuprevičiumi juodu buvo šios krypties pradininkai. Velionis, kartu su G. Kuprevičiumi buvo ir world muzikos pradininkai Lietuvoje. Algirdas mokėdavo palaikyti visas iniciatyvas, pagirti, visada buvo pozityvus, optimistiškas.

Algirdo Klovos sumanyta, sukurta ir jo atliekama etnokultūrinė muzikinė programa remiasi autentiškų lietuvių liaudies melodijų motyvais, dermėmis ir sąskambiais, visa tai pateikiant su folkloro, postfolkloro ir kitų stilių improvizacijos elementais. A. Klovos įvaldyti įvairūs muzikos instrumentai suteikia liaudies melodijoms išskirtinį prieskonį, išlaikant iš liaudies atsineštą autentiką.

Taip pat skaitykite

Naujausiame albume „Versmės tėkmė“ Algirdas Klova dainuoja, groja smuiku, autentiškomis kanklėmis, lumzdeliais, regeliais, liežuvėliniu ožragiu, šiaudo birbyne, skudučiais, molinukais ir įvairiais perkusiniais instrumentais.

Algirdas Klova – Oi, giria, giria

A. Klova gimė 1958 metais, 1983-iaisiais baigė Lietuvos konservatorijos Juliaus Juzeliūno klasę.

1983–1991 m. dirbo Lietuvos radijo garso režisieriumi. 1984–1988 m. vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinei grupei. 1991–1994 m. buvo radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktorius ir laidų vedėjas.

Nuo 1992 m. su A. Luniu organizavo tarptautinį instrumentinį folkloro festivalį „Griežynė“. 1995 m. Lietuvos country muzikantų asociacijos įkūrėjas, viceprezidentas, 1996–1999 m. prezidentas. Nuo 2001 m. „Blue grass“ tarptautinės asociacijos narys ir atstovas Lietuvai.

1980 m. įkūrė country muzikos grupę „Kikilis“, iki 1985 m. jai vadovavo, 1988 m. įkūrė folkloro ansamblį „Vydraga“, jam vadovavo.

1996 m. subūrė „Country Blues Session Band“, kuris 1999 m. konkurse „Country Europa Mrągowo“ laimėjo II premiją. „Folk-jazz“, „world music“ vienas pirmųjų propaguotojų Lietuvoje.

A. Klova koncertavo Lietuvoje ir užsienyje kaip solistas ir su ansambliais, dalyvavo festivaliuose, projektuose. Sudarė ir išleido daugiau kaip 10 lietuvių muzikos folkloro rinkinėlių.

Reikšmingiausi A. Klovos kūriniai: Sonata-koncertas birbynei ir fonogramai, Koncertas smuikui ir orkestrui (abu 1983 m.), kamerinė simfonija „Įspūdžiai“ kameriniam orkestrui (1984 m.), styginių kvartetas „Viltis“ (1986–1998 m.), ciklas fortepijonui „Šešiolika rugsėjo dienų“ (1994 m.), mažoji kantata balsui ir kameriniam ansambliui „Toj žvaigždelė rytmetėlė“ (1985–1998 m.), ciklas moters balsui ir fortepijonui „Ryto vandens spalva“ (1991 m., žodžių autorius Liudvikas Jakimavičius), oratorija sopranui, kameriniam chorui, senovės muzikos instrumentiniam ansambliui ir šokėjams „Miškų žaidimai“ (1987 m.), „Biržų krašto meilės dainos“ (1990 m., ž. iš J. Janonio ir Marijos Janonienės rinkinio „Biržų krašto tautosaka“), Trys giesmės Marijai (1989–1992 m.) ir „Sadauto kupole rože“ mišriam chorui (1993 m.), ciklas mišriam chorui „The Garden of Love“ (1999 m., ž. Viljamas Bleikas), kūriniai vaikams, tarp jų – „Kalėdų dainos“ (1988 m.), „Velykų dainos“ (1989 m.), „Liūdno rudens dainos (Vėlinių dainos)“ vaikų balsams ir autentiškiems liaudies muzikos instrumentams (1999 m.), „Skaičiuotės vaikų chorui“ (1995 m., visų žodžiai liaudies).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.