Kultūra

2021.07.25 09:01

Ryškia kometa praskriejęs Madonnos ir Warholo draugas Basquiatas svaigią karjerą baigė „Klube 27“

LRT.lt2021.07.25 09:01

Jeanas Michelis Basquiatas (trumpai drūtai – JMB) buvo savojo laiko vaikas, vunderkindas. Nuo jaunystės visus žavėjęs maloniu būdu ir svaiginančiu kūrybos skrydžiu, galiausiai tapo liūdnojo „Klubo 27“ nariu – perdozavęs kvaišalų, buvo rastas negyvas savo studijoje Manhatane. 

Jo gyvenimas ir kūryba – tai mėginimas įsitvirtinti baltųjų dominuojamame meno pasaulyje ir atida savajai kilmei, afroamerikietiškoms šaknims.

Karjerą gatvėje kaip grafičių menininkas pradėjęs Basquiatas draugavo su garsiausiais epochos žmonėmis – Andy Warholu, Madonna, jo kūrinius kolekcionavo Davidas Bowie ir Larsas Ulrichas iš „Metallicos“.

Galimas daiktas, kad Ist Vilidže gyvenęs menininkas buvo pažįstamas ir su lietuvių filmininku Jonu Meku.

Per gana trumpą, bet produktyvią karjerą J. M. Basquiatas (1960–1988) sukūrė apie 1 500 piešinių, apie 600 drobių, taip pat nemažai skulptūrų ir mišrios technikos darbų.

Gatvė jį pasisavino

J. M. Basquiatas gimė paskutinėmis 1960-ųjų dienomis Brukline haitiečio ir puertorikietės šeimoje, laisvai bendravo anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.

Jo meninius įgūdžius labiausiai puoselėjo mama. Kai septynerių Jeaną Michelį partrenkė automobilis, mama po operacijos jam atnešė britų anatomo Henry Gray medicinos knygą „Grėjaus anatomija“. Ji berniukui padarė nepaprastą įspūdį, jos įvaizdžiai vėliau įsismelkė į meninę kūrybą, žurnale „New York“ rašė Phoebe Hoban.

1968-aisiais Basquiato tėvai išsiskyrė, 4 vaikų priežiūra teko tėvui. Po kelerių metų mama buvo paguldyta į psichiatrijos kliniką ir iki gyvenimo pabaigos neapsiėjo be specialistų pagalbos, rašė menininko biografas Ericas Fretzas.

Dėl jos nestabilios būklės ir neramumų šeimoje 15-os Jeanas Michelis pabėgo iš namų, rašė „The New York Times“. Nors po savaitės buvo grąžintas, gatvė jį pasisavino visam laikui. Jaunuolis susidomėjo grafičiais ir pamažu kylančia muzikos kultūra – hiphopu.

1978 metais Basquiatas su mokyklos draugu Alu Diazu pradėjo grafičiais marginti pastatus Žemutiniame Manhatane. Apie jų duetą SAMO (tariama „seim-ou“) pirmasis parašė Niujorko alternatyviosios kultūros savaitraštis „The Village Voice“. Šiame leidinyje nuolat bendradarbiavo ir lietuviai broliai Adolfas ir Jonas Mekai.

Tais metais Basquiatas buvo išvarytas iš mokyklos, nes sviedė tortą į jos direktorių, skelbė „Vanity Fair“. Kai 17-os pareiškė daugiau nenorintis lankyti mokyklos, tėvas jį išmetė iš namų. Dienomis jis dirbo, o naktį leisdavosi į grafičių piešimo nuotykius, rašė „The New York Times“.

Svarbiu menininko karjeros varikliu tapo pažintis su TV šou vedėju Glennu O`Brienu. Keletą metų iš eilės Basquiatas pasirodydavo jo vedamoje laidoje, vėliau filmavosi G. O`Brieno prodiusuotame dokumentiniame filme „Downtown 81“ apie postpanko eros Manhatano subkultūras, skelbė „The New York Times“. Filmas ekranuose pasirodė tik 2000 metais.

Warholo sėkmės talismanas

Labai svarbus vaidmuo J. M. Basquiato karjeroje teko A. Warholui, vienam garsiausių to laiko JAV menininkų, poparto dievaičiui. Jį JMB sutiko Niujorko Soho rajone, pardavinėdamas savos kūrybos atvirukus, rašė Ph. Hoban.

Prieš kitą jų susitikimą Basquiatas, kupinas entuziazmo ir kūrybinio polėkio, išskubėjo namo ir po 2 valandų grįžo su ką tik nutapyta, dar drėgna drobe „Dos Cabezas“, vaizduojančia juodu su A. Warholu. Šis susitikimas įžiebė vaisingą dviejų menininkų bendradarbiavimą, rašė dazeddigital.com.

Intensyviausiai jų kūrybinė draugystė plėtojosi 1984 ir 1985 metais. Ir viso jie kartu sukūrė 16 drobių. A. Warholas pradėdavo kūrinį kokiu nors konkrečiu, atpažįstamu įvaizdžiu, o Basquiatas jį perkurdavo sau būdinga maniera.

Kūriniu „Olympics“ (1984) duetas įprasmino Los Andželo vasaros olimpines žaidynes. Jųdviejų kolaboraciją žymėjo ilgainiui išgarsėję (ir išbrangę) paveikslai „Taxi, 45th/Broadway“ (1984–85), „Zenith“ (1985). Draugystę kiek apkartino jų bendra tapybos paroda Tony Shafrazio galerijoje: kritikai ją sumaišė su žemėmis, o Basquiatą pavadino A. Warholo sėkmės talismanu.

Filmavosi „Blondie“ klipe

Basquiato vardas ypač ėmė garsėti 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Jo darbus eksponavo MoMA, o italų meno prekeivis Emilio Mazzoli be atodairos nupirko dešimt paveikslų, sumokėjęs už juos 10 tūkst. dolerių. Darbai buvo rodomi Modenoje, Italijoje, rašė artmarketmonitor.com.

Vis dėlto pirmąjį Basquiato paveikslą „Cadillac Moon“ už 200 dolerių įsigijo pankroko grupės „Blondie“ vokalistė ir lyderė Debbie Harry, rašė nytimes.com. Kartu jie kūrė filmą „Downtown 81“, menininkas kaip didžėjus matomas ir „Blondie“ vaizdo klipe „Rapture“, rašė theartstory.org.

Basquiatas tapo jauniausiu garsiosios kas penkerius metus Kaselyje (Vokietija) rengiamos šiuolaikinio meno parodos „Documenta“ dalyviu. Tada jam buvo 21 metai. JMB darbai buvo rodomi greta tokių įžymybių kaip Josephas Beuysas, Anselmas Kieferis, Gerhardas Richteris, Cy Twombly ar A. Warholas kūrinių.

Tais laikais itin retas įvykis

1982-ųjų pabaigoje Basquiatas darbavosi meno kolekcininko Larry Gagosiano studijoje Venecijoje (Kalifornijos valstija). Tuo metu menininkas draugavo su tokia niekam nežinoma Madonna.

Kartą Jeanas Michelis įspėjo namų šeimininką, kad mergina ketina atvažiuoti pas jį ir gyvens kartu. L. Gagosianas pasiteiravo, kokia tai mergina. Basquiatas atsakė: „Jos vardas Madonna, ir ji eis toli.“ L. Gagosianas tvirtina niekada tų žodžių neužmiršęs, rašė „Interview Magazine“.

1983 metais, būdamas 22-ejų, Basquiatas tapo jauniausiu šiuolaikinio Amerikos meno bienalės „Whitney Biennial“ dalyviu.

Daugelio bičiulių prisiminimuose Basquiatas išliko kaip itin elegantiškas jaunuolis, nuolat vilkintis brangią „Armani“ eilutę. Tik dėvėdavo ją ne tik viešumoje, bet ir savo studijoje, todėl drabužis buvo aptaškytas dažais, rašė dazeddigital.com.

Basquiatas didžėjavo naktiniame Niujorko klube „Area“, klubui „Palladium“ piešė freskas, rašė „Artsy“. Jo karjeros žingsnius įdėmiai stebėjo žiniasklaida, rašė „GQ“ ir „Esquire“, interviu parengė MTV. O 1985 metais JMB nuotrauka pasirodė ant žurnalo „The New York Times“ viršelio. Tais laikais itin retas įvykis juodaodžiui vyrukui.

Kuo daugiau, tuo labiau

8-ojo dešimtmečio viduryje Basquiatas jau uždirbdavo 1,4 mln. dolerių per metus, meno prekeiviai jam mokėjo vienkartines 40 tūkst. dolerių sumas, rašė bloomberg.com.

Nepaisant finansinės sėkmės, emocinis jaunuolio nestabilumas kišo jam koją. „Kuo daugiau uždirbo pinigų, tuo labiau darėsi paranojiškas ir priklausomas nuo narkotikų“, – naujienų svetainei bloomberg.com teigė žurnalistas Michaelas Shnayersonas.

Antroje 9-ojo dešimtmečio pusėje Basquiatas įniko į heroiną. Daugelis bendraamžių svarstė, kad taip jis galbūt mėgino grumtis su sunkiai pakeliama šlove, kraugeriška meno industrija ir spaudimu, kurį kaip juodaodis jautė baltųjų dominuojamame meno pasaulyje, rašė „Vanity Fair“.

Paskutinius 18 mėnesių Basquiatas gyveno visiškai užsidaręs, rašė nytimes.com. 1986 metų pabaigoje jo draugė iš klubo „Area“ užrašė menininką į metadono programą, tačiau po kelių savaičių JMB iš jos pasitraukė. Manoma, tai lėmė Jeaną Michelį sukrėtusi žinia apie netikėtą A. Warholo mirtį 1987-ųjų vasarį, rašė hamiltonselway.com.

1988 metų birželį JMB lankėsi Havajuose, iš jų grįžo įsitikinęs, kad visiems laikams atsikratė priklausomybės nuo narkotikų. Nepaisant siekio tapti švariam, 1988 m. rugpjūčio 12 dieną 27-erių Basquiatas buvo rastas negyvas savo namuose Great Jones gatvėje, rašė „Vanity Fair“. Jo palaikai ilsisi Bruklino „Green-Wood“ kapinėse.

Nepakilo virš grafičių meno žemumų

„Drauge su Julianu Schnabeliu, Kenny Scarfu ir Francesco Clemente Basquiatas laikomas vienu neoekspresionizmo – meno judėjimo, sugrąžinusio žmogaus figūros svarbą šiuolaikiniame mene – lyderių“, – rašo sothebys.com.

JMB buvo nepaprastai kūrybingas ir produktyvus. Per 10 intensyvių kūrybos metų sukūrė tiek, kiek kitam menininkui pakaktų visam gyvenimui.

Esminė Basquiato kūrybos strategija yra įvairių medijų jungtys. Pasak menotyrininko Franklino Sirmanso, Basquiatas eksploatavo poeziją, piešimą ir tapybą, siejo tekstą ir vaizdą, abstrakciją, figūras ir istorinę informaciją, rašoma Marco Mayerio knygoje „Basquiat“.

Kita vertus, pasak „The Telegraph“ rašiusio menotyrininko Hiltono Kramerio, JMB taip ir nesuprato, ką reiškia žodis „kokybė“. Basquiatą kritikas įvardijo kaip „talento neturintį verteivą“ ir teigė, kad to laiko meno prekeiviai „neišmanė meno lygiai taip pat kaip ir pats Basquiatas“.

H. Kramerio manymu, Basquiato kūryba nepakilo virš grafičių meno žemumų, nors už jo paveikslus mokėtos pasakiškos sumos.

„Tam tikruose Niujorko meno sluoksniuose grafičiai įgijo kultinį statusą. Tebuvo laiko klausimas, kada Basquiato vardu meno verslininkų vykdytai kampanijai pasiduos muziejai, kolekcininkai ir žiniasklaida“, – teigia H. Krameris.

Banksy ir Bascquiatas

JMB darbų kolekciją kaupė Davidas Bowie. 2002 metais Basquiato sukurtas „Portretas I“ (1982), priklausęs „Metallicos“ būgnininkui Larsui Ulrichui, buvo parduotas už 5,5 mln. dolerių. O paveikslas „Be pavadinimo“ (1982), vaizduojantis juodą kaukolę, iki šiol laikomas brangiausiu aukcione parduotu amerikiečių autoriaus kūriniu. „Sotheby`s“ aukcione jį įsigijo už 110,5 mln. dolerių.

2017 metais prieš parodą „Basquiat: Boom for Real“ grafičių menininkas Banksy ant Londono Barbakano sienų sukūrė du Basquiato įkvėptus meno kūrinius. Pirmasis yra aliuzija į paveikslą „Boy and Dog in a Johnnypump“ (1982) ir vaizduoja du britų policininkus, apieškančius pagrindinį personažą, rašo averyreview.com. Antrajame pavaizduotas apžvalgos ratas, tik kabinų vietoje Banksy nupiešė karūnas – autorinį Basquiato kūrybos ženklą, rašoma nytimes.com.

Parengė Mindaugas Klusas

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.