Kultūra

2021.07.08 21:06

Žemės meno darbai Vilniaus senamiesčio širdyje kviečia prisiminti medžio apkabinimą ir pasisūpavimą hamake

Ieva Žigaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.07.08 21:06

Skubantys vilniečiai senamiesčio širdyje kviečiami sulėtinti žingsnį. Čia atidaus žvilgsnio prašosi žemės ir aplinkos meno parodos kūriniai. Parodos autoriai kviečia prisiminti jausmą apkabinus medį arba besisūpuojant hamake gaiviame pavėsyje.

Ažūrinis hamakas paunksmėje, medį apsikabinęs siluetas iš samanų, milžiniškas suvytas lizdas gerokai žemiau, nei jį susisuktų paukštis, – tai mieste kviečiantys sulėtinti žingsnį žemės ir aplinkos meno parodos „Laikinos jungtys“ eksponatai. Vilniuje tokia paroda organizuojama 16-ą kartą, anksčiau darbai buvo kuriami ir pristatomi VU Botanikos sode, o šiemet pirmą kartą – miesto erdvėje, K. Sirvydo skvere.

Skubančius vilniečius kviečia sulėtinti žingsnį – prisiminti jausmą apkabinus medį ar pailsėti hamake gaiviame pavėsyje

Pasak parodos kuratorės Ingos Raubaitės, žemės meną norėjosi labiau viešinti, vienas iš būdų – rodyti tokius kūrinius mieste. Tiesa, jos teigimu, būtent dėl naujos erdvės dalyviams teko iššūkių: „Pirmiausia – ribotas laikas, per kurį turi padaryti kūrinį, negali labai ilgai trukti. Be to, baiminomės, kaip Vilniaus gyventojai, skvero lankytojai reaguos į šiuos darbus. Buvo baisu, kad juos tiesiog suniokos neatėjus atidarymui. Džiugu, kad darbai dar vis laikosi.“

Kūrinio saugumo tema, besiruošiant parodai, rūpėjo ir ilgametei žemės ir aplinkos meno parodų dalyvei floristei Nataljai Učvatovai. Ji laikydamasi vieno svarbiausių žemės meno principų – kurti iš vietinių gamtinių medžiagų – pristatė medyje įkurdintą milžinišką lizdą. Tiesa, medžiagas, kaip ir kitiems menininkams, šį kartą į parodos skverą teko atsivežti, o kūrinį integruoti į senamiesčio erdvę.

„Bedarant kilo žodis „pasitikėjimas“. Sukau ir galvojau – taip žemai, taip arti žmogaus akių. Tikrai reikia labai pasitikėti arba būti naiviam, arba būti neapdairiam, kad šitaip žemai susisuktum savo lizdą, į kurį gali pažvelgti bet kurio praeivio akys. Tai ne tik paukščio ar žvėries pasitikėjimas mumis, žmonėmis, bet ir pasitikėjimas savimi, vienas kitu, daugeliu dalykų, kas vyksta aplink mus“, – apie savo darbą pasakoja floristė ir priduria – darbo niekas neardo, žmonės tik stebi ir stebisi.

Už kelių žingsnių savo darbą – iš samanų pagamintą siluetą, apkabinusį medį, – pristačiusi dailininkė Karolina Kunčinaitė šio kūrinio tikslu įvardijo jausmo pavaizdavimą, o tai, pasak menininkės, esantis ir sunkiausias uždavinys: „Šis darbas ir vadinasi – medžio apkabinimo jausmas. Turbūt daugelis turi tą patirtį, kai apkabina medį – pušį, ąžuolą, storą ar plonesnį, ir apima meditatyvus jausmas. Turėjau norą, kad žmogus, žiūrėdamas į šį darbą, tą jausmą prisimintų. Juk mes skubame, bėgame, lekiame, prie kompiuterio sėdime…“

Pasak parodos dalyvių, gamtoje kurti medžiagų apstu. Tai ir augalai, ir jų sėklos, žemė, smėlis, akmenys. Žemės meno objektai ir tvirtinami natūraliomis medžiagomis, kad galiausiai visa tai galėtų suirti. Svarbus dar vienas principas – kūrinys turi būti kurtas konkrečiai erdvei.

Štai skulptorius Arvydas Ališanka savąjį įkurdino tarp trijų vinkšnų: „Ši vieta pasirodė kaip šventykla, kartu energetiškai stipri vieta. Nutariau padaryti skulptūrą būtent šiai specifinei vietai. Tai yra mano dydžio skulptūra, savo mastelį aš naudoju dažnai kūryboje ir man tai svarbu. Šio darbo struktūra tarsi supinta iš šakų ir subyranti. Eksperimentas ir kartu skulptūrinis paradoksas, kaip šakos virsta žmogaus forma ir kaip jos susikabina, tarsi byrėtų erdvėje.“

Šiemet parodoje dalyvauja dešimt lietuvių autorių, dėl pandemijos prie jos negalėjo prisidėti užsienio kūrėjai. Dalis darbų eksponuojama ir patalpose – Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“. Žemės ir aplinkos paroda veikia iki penktadienio, liepos 9 dienos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt