Kultūra

2021.07.07 19:52

Hinduistų atstovas reikalauja, kad Nacionalinė opera atsisakytų juos žeidžiančio baleto, specialistai teigia – reikalavimas nepagrįstas

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.07.07 19:52

Hinduistų bendruomenė ragina Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT) atšaukti baletą „Bajaderė“, numatytą 2022 metų kovo 3–5 dienomis. Bendruomonės manymu, baletas menkina Rytų religijos ir kitas tradicijas. „Šis baletas rodomas visame pasaulyje“, – LRT.lt teigė LNOBT direktorius Jonas Sakalauskas. „Negalime dabar freskoje įtapyti Australijos, nes galvota, kad yra tik 4 žemynai“, – palygina menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.

Indų valstybės veikėjas Rajanas Zedas pirmadienį Nevadoje (JAV) paskelbtame pareiškime teigė, kad „toks mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas Lietuvos nacionalinis teatras, kaip antai LNOBT, neturėtų taip nejautriai perteikti tradicijų, „kitų“ sampratos; išjuokti ištisų bendruomenių“.

„Šis baletas rodomas Amerikoje, visame pasaulyje. Buvo diskusijų dėl „Otelo“ – dėl juodaodžio reprezentacijos, jau nebedažomi veidai. 19 amžiuje yra begalė tokių dabar kitaip matomų dalykų“, – LRT.lt kalbėjo LNOBT direktorius Jonas Sakalauskas.

L. A. Minkus. Baletas "Bajaderė" ( I- II veiksmai).
L. A. Minkus. Baletas "Bajaderė" (III veiksmas "Šešėlių karalystėje").

LNOBT „Bajaderė“ pastatyta 2007 metais. 2006-aisiais kaip preliudija į šią premjerą atskirai buvo pastatytas „Šešėlių paveikslas“. Bajaderė – (port. bailadeira – šokėja) – profesionali Indijos Budos šventyklų arba pasaulietinių renginių šokėja. Spektaklyje narpliojamas tragiškas indų šventyklos šokėjos Nikijos, kario Soloro ir radžos dukters Gamzati meilės trikampis.

Platesnės diskusijos dalis

R. Zedas, kuris yra Visuotinės hinduizmo draugijos prezidentas, nurodė, kad šis problemiškas baletas tebuvo akivaizdus civilizacijos sumenkinimas 19 amžiuje, kurstęs etninius stereotipus. Baleto siužete įžvelgiamas dehumanizuotas kultūrinis vaizdavimas ir netinkamas pateikimas, įžeidžiantys ir žeminantys elementai, kultūrinių motyvų pasisavinimas, esencializmas, paviršutiniška egzotika, karikatūriškumas ir kita. Jis taip pat paragino LNOBT atsiprašyti už tokią netinkamą atranką.

„Kodėl išskiriamas LNOBT? Kelkime bendrą klausimą. Čia yra diskusija – kaip žiūrime į 19 amžių. Kinai irgi kėlė klausimą dėl „Turandot“. Diskusijų iškils. Jeigu užduodamas klausimas visame pasaulyje, galime dalyvauti šioje diskusijoje, o kol kas sunku atsakyti, ko tuo pareiškimu siekiama. Dėl pusės repertuaro galime diskutuoti“, – LRT.lt sakė J. Sakalauskas.

R. Zedas pasiūlė LNOBT generaliniam direktoriui J. Sakalauskui, operos meno vadovui Sesto Quatrini ir baleto meno vadovui Martynui Rimeikiui iš naujo įvertinti savo veiklą ir išsiųsti vadovus į kultūrinio jautrumo mokymus, kad ateityje tokie netinkami dalykai nepasikartotų.

Be to, anot jo, „Simono Kairio vadovaujama Lietuvos kultūros ministerija turėtų rimtai permąstyti savo santykius su LNOBT, jei jis ir toliau rinksis tokius baletus kaip „Bajaderė“, kurie sumenkino „kitų“ tradicijas“, – pridūrė R. Zedas.

„Bajaderė“, kuris pirmą kartą pristatytas Sankt Peterburge (Rusija) 1877-aisiais, jau seniai, anot R. Zedo, visam laikui „išėjo į pensiją“ iš teatrų scenos.

Menotyrininkas: tai yra klasikinio baleto šedevras

„Tai yra vienas iš klasikinio baleto šedevrų. Jis reikalauja didžiulio solistų ir artistų meistriškumo. O „Šešėlių paveikslas“ baleto pabaigoje – klasikinio baleto estetikos viršūnė. Tai žiūrovų mėgstamas, lankomas spektaklis“, – LRT.lt teigė menotyrininkas, šokio istorikas ir kritikas Helmutas Šabasevičius.

Baleto premjera LNOBT įvyko 2007 metais. Anot H. Šabasevičiaus, spektaklis statomas visuose pasaulio teatruose. „Tai yra kultūros paveldas, reikia įvertinti laikotarpį, kada jis buvo sukurtas, romantizmo kultūrą, to laikotarpio žmonių smalsumą, kuris skatino gal paviršutiniškai, bet pažinti kitas kultūras ir šią tematiką integruoti į fantastinį teatro pasaulį. Ir Indija, ir Afrika, ir kitos šalys tuo metu patenka į menininkų akiratį. Tokių egzotiškų temų, susijusių su kitais kraštais, 18–19 amžių kultūroje be galo daug. Šiandien šie spektakliai statomi prisilaikant konteksto, kuris buvo tuo metu. Tad šalinti spektaklį iš repertuaro – nepagrįstas reikalavimas“, – kalbėjo šokio istorikas.

Anot jo, reikėtų atskirti kultūros paveldą ir dabartines realijas. „Reikėtų kurti naujus kūrinius, kurie tinkamai atspindėtų lūkesčius apie įvairių šalių kultūros suvokimą. „Bajaderę“ kūrė garsios 19 amžiaus asmenybės, Indija čia – tik egzotiška spalva, anksčiau daug ko apie šią šalį nežinota. Bet šiandien negalime reikalauti Viurcburgo rezidencijoje, kur vaizduojami keturi žemynai, įtapyti Australijos – kai Tiepolo kūrė savo šedevrą, galvota, kad tėra keturi žemynai“, – palygina H. Šabasevičius.

„Bajaderėje“ pasakojama apie šventyklos šokėjos ir kario meilę, kuriai sukliudo išpaikinta radžos dukra, su kuria turi tuoktis karys. „Vaizduojamos šventyklos, indiški personažai, bet yra daug anachronizmų. Paskutinis veiksmas vyksta šešėlių karalystėje. Viskas vyksta pagal klasikinio baleto standartus, bet yra ir stilizuoto pagal 19 amžiaus antros pusės supratimą indų šokio“, – pasakoja H. Šabasevičius.

„Spektaklyje yra kiek venaplanė didžiojo brahmano figūra, bet nė vienas klasikinis baletas neįsivaizduojamas be vienaplanio blogiuko paveikslo. Žmonės iš tos kultūros gal gali ką nors tokio įžeidžiančio įžvelgti, bet tai yra kultūrinis paveldas, ir negalime jo atsisakyti ir uždrausti. Buvo įdėta daug žinomų pasaulio baleto menininkų – tarp jų ir Rudolfo Nurejevo, ir Natalijos Makarovos – pastangų, kad baletas būtų išsaugotas, jis kalba apie meilę, ištikimybę, išdavystę, dalykus, kurie ir šiandien yra aktualūs ir jaudina“, – LRT.lt kalbėjo menotyrininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt