Kultūra

2021.07.03 12:04

„Open House Vilnius“ kviečia į Nacionalinę filharmoniją: kaip pirklių namai tapo kultūrine dominante?

LRT.lt2021.07.03 12:04

Dabartinis Nacionalinės filharmonijos pastatas, kokį matome dabar, pastatytas gana neseniai, tik 20 a. pr., tačiau veiksmas šioje senamiesčio dalyje vyko nuo viduramžių.

1503 m. vadinamojoje Rusų miesto dalyje, netoli rotušės (dar kitaip – magistrato būstinės, tokia vieta rodo ir statinio svarbumą), tuometinis Vilniaus magistratas leido statyti Rusų pirklių namus. Gotikinių formų pastatas buvo mūrinis, dviejų aukštų, turėjo du erdvius kiemus (pirklių ir ūkinį). Pirmame aukšte buvo įsikūrusios įvairios parduotuvėlės, o antrame – patalpos atvykstantiems pirkliams apsistoti.

Iki pat XX a. pr. ši vieta buvusi komercinės paskirties – prekyba, apgyvendinimas, gamyba, vienu metu netgi ir kalėjimo, policijos ar gaisrininkų vieta. Kaip ši vieta tapo viena svarbiausių kultūrinių miesto dominančių?

XIX a. pab. Vilnius neturėjo tinkamo miesto teatro – Rotušėje veikusio teatro salė buvo maža ir nepatogi. Negavus negrąžinamos paskolos naujai salei statyti, buvo nuspręsta pasirinkti pigesnį variantą – rekonstruoti buvusius pirklių užeigos namus. Tuo metu pastato būklė buvusi labai bloga – supuvusios visos medinės konstrukcijos. 1898 m. iš keturių K. Korojedovo projektų buvo išrinktas, kaip manyta, pigiausias ir tinkamiausias projektas. Tačiau, prasidėjus statyboms, papildomų išlaidų pareikalavo besisunkiantis gruntinis vanduo ir atrasti seniai užpilti šuliniai, kuriuos teko užbetonuoti.

Reprezentatyvūs miesto salės rūmai buvo to laikotarpio būtinas didžiųjų miestų statinys. K. Korojedovas ypač mėgo žaisti įvairių stilių detalėmis ir tai puikiai atsispindi Miesto salės pastate – pastato tūris ir planas prisitaiko prie senamiesčio kvartalo, o puošnus fasadas pastatą daro didingą. Sakoma, jog Miesto salės rūmai – brandžiausias K. Korojedovo statinys Vilniuje.

Atidžiau įsižiūrėkite į pastatą, ar jis nekelia asociacijų su kitais pastatais, pavyzdžiui, Vilniaus arkikatedra, kokių panašumų pastebite? Šis statinys, kaip ir dauguma XX a. pradžios pastatų, priskiriamas istorizmo stiliaus architektūrai. Pagrindiniame fasade paieškokime XX a. pradžioje vyravusio moderno elementų. Architektas pirmuose aukštuose naudoja didesnius dekoro elementus, o kylant aukštyn jie smulkėja. Modernui būdingos skirtingos langų angos.

Didžiulio pastato pirmasis aukštas buvo pritaikytas 28 parduotuvėms, veikė restoranas, o viršutiniuose aukštuose įsikūrė viešbutis „Grand Hotel“, turėjęs net 34 kambarius, pastate buvo įrengta puošni 1200 vietų koncertų salė. Šiame pastate vyko Lietuvai svarbūs įvykiai: 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, vadovaujamas daktaro Jono Basanavičiaus; paradoksalu, bet būtent šiame pastate 1940 m. paskelbta ir sovietų valdžia.

Nepaisant to, šį pastatą pagrįstai galima vadinti Lietuvos istorijai ir lietuvybei svarbiu centru, nes 1904 m. m. čia atidarytas pirmasis Vilniuje lietuviškas knygynas, o 1906 m. čia vyko pirmosios lietuviškos operos – Miko Petrausko „Birutės“ premjera. Filharmonija šiame pastate įkurta 1940 m. ir gyvuoja iki šių dienų. Leisimės į Filharmonijos rūsius – ir nors dabar atrodo, jog pastatas vienalaikis, pakviesime pakeliauti po skirtingus laikotarpius, patyrinėti autentiškas detales.

Plačiau apie Filharmonijos pastato istoriją – atviros architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“ ekskursijose, kurios vyks šeštadienį 11:00–19:00 (paskutinė – 18:00), sekmadienį 11:00–17:00 (paskutinė – 16:00). Ekskursijos trukmė – 45 min. Ekskursijos vyks kas 30 min. Ekskursiją ruošė Rugilė Bružaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt