Kultūra

2021.07.04 12:04

Tapytoją Aleksandrą Vozbiną prisimenant: „Gal mūsų dieviškoji prigimtis, nekukliai kalbant, persiduoda kūryboje“

LRT PLIUS laida „ARTi. Veidai“, LRT.lt2021.07.04 12:04

A. a. dailininko Aleksandro Vozbino tapybos pasaulyje nepasislėpsi nei už respektabilumo ar padorumo kaukių, nei už išorinio blizgesio – atvirumas kartais glumina ir reikia drąsos pamatyti tai, kas tikra, kas aplink mus. „Per spalvą, toną, pustonį prasideda neregėtas būties kelias į regimąjį pasaulį“, – sakė tapytojas A. Vozbinas.

Kai vasario pabaigoje netekome tapytojo, jo bičiulis tapytojas Raimondas Savickas LRT.lt atskleidė, kad velionis sirgo COVID-19 ir mirė nuo komplikacijų.

Taip pat skaitykite

LRT.lt projekte „Tapytojų portretai“ pateikia skaitytojams LRT televizijos ir radijo archyvuose nugulusius pokalbius su šiandieniniais tapytojais ir tapytojomis. Kol menininkai kuria savuosius vizualius pasaulius, LRT žurnalistai kuria pačių kūrėjų portretus.

ARTi. Veidai. Aleksandras Vozbinas

„Iš tiesų, kiekvienas žmogus turi pašaukimą ir anksčiau ar vėliau tai suvokia. Jei dovana duota, tai reikia ją išnaudoti. Gal iš tiesų pasidaro būtina stovėti prie molberto, piešti, konstruoti. Kiekvienas prieina prie meno individualiai, gal nebūtinai reikalinga akademinė mokykla“, – svarstė tapytojas.

Anot A. Vozbino, „mes esame pasaulio dalis ir jis veikia, nesvarbu, tai suvokiame ar ne. Galima atsiriboti nuo pasaulio arba reaguoti į kasdienybės iššūkius. Vieni tai pripažįsta, kiti galbūt labiau reflektuoja individualumą, bet niekur nuo pasaulio nepabėgsim.“

Dailininkas pažymėjo, kad dalyvavimas visuomenės aktualijose gali inspiruoti temas, tačiau šis laikmetis – provokacijų laikmetis, ir jau žmogaus pasirinkimas – reaguoti arba ne.

„Aš manau, kad mano darbai šiek tiek yra provokuojantys, tai nėra speciali intencija, bet darau tai, kas man įdomu. Jei mano interesų laukas gali būti suvokiamas kaip provokacija, tai negaliu dėl to ginčytis, tenka sutikti“, – pripažįsta A. Vozbinas.

„Jei inspiracija yra gražus žmogus ar intriga, tai imuosi temos visiškai negalvodamas, kad tai gali būti suvokiama, traktuojama kaip provokacija. Tai savaime išeina, toliau jau žiūrovo klausimai“, – mintimis dalijasi tapytojas.

Dailininko interesų laukas buvo labai platus, aktai, portretai, religinės, istorinės temos. Tai mūsų pasaulis ir jo žmonės, kur ypatingas dėmesys tenka moteriai.

„Gal bandžiau užkabinti istorinę tematiką, vaizduodamas moteris karalienes kitokiu rakursu, jos vis tik yra tos pačios moterys kaip šiuolaikinės“, – komentuoja A. Vozbinas, jis prisipažįsta, kad laiko distancija teikdavo įkvėpimo improvizacijai.

„Susiduriant su nuoga natūra, mane domina forma, linija ir kiek mergina ar moteris iš savęs spinduliuoja. Bandai fiksuoti, kokį įspūdį suteikia“, – tvirtina tapytojas.

Pasak dailininko, „kuriant paveikslą mažiausiai yra galvojama, ar moteris gražesnė, ar ne. Tiesiog yra lipdomas naujas pasaulis ir sunku pasakyti, kas išeis.“

A. Vozbinas pažymėjo, kad kūryboje atsispindi tokie laikotarpiai, kaip Sąjūdis, 1989–1990 metai, tačiau laikai keičiasi ir randasi kitokios temos.

„Kas yra angelas? Tai yra nematerialios būtybės simbolis, kažkas pripaišė jam sparnus, nors niekas jų tokių nematė. Gali sau leisti kurti lengva, atsipalaidavimo forma, bet galbūt per tai užkabinami kitokie dalykai“, – teigė dailininkas.

Dar viena įdomi dailininko kūrybinės virtuvės dalis, kuri dažnai nėra itin vertinama tapytojų, tai piešiniai, ypač kai jie nupiešti spontaniškai paraštėse ar ant atsitiktinės popieriaus skiautės.

„Man piešinys – tai idėjos fiksavimas pradinėje stadijoje, kai atsipalaidavęs ką nors sukonstruoji. Dabar aš surinkau piešinius į vieną krūvą ir pamačiau, kad tai yra tam tikras idėjų bankas, jį tikrai išbandysiu. Būna, atsistoji prie drobės ir rodos, sukursi ką nors įdomaus, bet, padaręs keletą žingsnių, pajunti, kad gimsta kažkas banalaus ir neįdomaus“, – prisipažino A. Vozbinas.

„Seni piešinukai yra tarsi remarkos, pasižymėjimai, atskaitos taškai, iš jų, atėjus tam tikram laikui, galėtų atsirasti kūrinys. Tačiau nėra garantijos“, – tvirtino tapytojas.

Anot A. Vozbino, šie piešiniai – kaip tam tikra pagalbinė medžiaga.

Dailininkui piešimas yra greitesnis, paprastesnis būdas užfiksuoti idėją, o tapymas – ilgesnis procesas. „Tapyba tai kelias, o eskizai – tokios pakelės ir riboženkliai“, – komentavo A. Vozbinas.

„Kuriant galima pasinerti į kelionę, kurioje nežinai, kur nukeliausi, – teigė tapytojas. – Iš kitos pusės, jei nežinai, kur nugrybausi, tai tada kūrėją valdo medžiagos, šito negalima leisti. Tai subtili kova tarp medžiagos, dažų stichijos ir idėjos.“

A. Vozbinas kūrybos procesą lygino su vaikščiojimu ašmenimis: „Jei bus perspausta į kurią nors vieną pusę, tai kūrėjas nusiris. Negalima prievartauti idėjos, ji yra kintanti.“

„Suvaldyti medžiagas ir idėją man yra tam tikras džiazas. Pasiimi temą ir improvizuoji, bet svarbiausia tik nenugrybauti į lankas“, – dalijosi mintimis dailininkas.

Tapytojo nuomone, „po ieškojimų ateina momentas, kai pamatai, kad esi teisingame kelyje, bet to reiktų išlaukti. Kuri, konstruoji, tačiau neišeina. Nebūna, kad iš karto išeina, pradžioje susipainioji keletą kartų, pajauti neviltį. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus.“

A. Vozbinas teigė, kad į paveikslą būna sudėta nemažai energijos, bet pačios kančios neturi jame matytis.

„Per spalvą, toną, pustonį prasideda neregėtas būties kelias į regimąjį pasaulį“, – sakė tapytojas A. Vozbinas.

Pasak tapytojo, sunkiausia – išsiaiškinti savo prigimtį. „Yra žmonių, kurie harmoningi su savimi, alter ego, jiems nekyla vidinių prieštaravimų. Man iš prigimties kyla spontaniški dalykai, bet yra trečiasis asmuo, disciplinuojantis, protingasis, jis nusprendžia, kaip reikia elgtis, mąstyti ar būti“, – teigė dailininkas.

„Iš tiesų gal čia susiję su trejybės klausimu? – svarstė A. Vozbinas, apmąstydamas žmogaus prigimtį. – Šv. Augustinas bandė išsiaiškinti, kas yra trejybė, bet jam angelas pasakė, jog greičiau jūrą išsemsi šaukšteliu, negu suprasi šitą dalyką. Tai gal mūsų dieviškoji prigimtis, nekukliai kalbant, persiduoda kūryboje?“

Dailininkas teigė negalįs iki galo atsakyti į visus sau užduotus klausimus: „Gali tik pabandyti juos apžaisti. Tačiau visada lieka klausimas, kodėl taip, o ne kitaip? Bandai atsakyti, bet kuo toliau giliniesi, tuo daugiau klausimų.“

Pagal laidos įrašą parengė Gabrielė Gokaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.