Kultūra

2021.06.25 17:23

Ieškančios, kuriančios, stebinčios ir stebimos: moterų portretai Lietuvos dokumentiniame kine

LRT.lt2021.06.25 17:23

Leidyklos „Lapas“ kuruota kino programa „Fokuse: moteris dokumentikoje“, kurios atspirties tašku tapo leidyklos neseniai išleista Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudaryta straipsnių rinktinė „Fokuse: moterys Lietuvos kine“, kviečia atsigręžti į moterį ir jos reprezentaciją Lietuvos dokumentiniame kine, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Moteris, kuri ieško, kuria, kovoja, stebi pasaulį ir yra jo nepaliaujamai stebima – kaip apie ją kalba lietuviškas dokumentinis ir dokumentine maniera sukurtas kinas po nepriklausomybės atkūrimo?

Diskusija „Į kokią moterį fokusą kreipia Lietuvos dokumentinis kinas?“

Apie tai birželio 22 dieną diskutuota kino ir medijų erdvėje „Planeta“. Moderuojant kino ir kultūros istorikei, knygos „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ bendrasudarytojai Linai Kaminskaitei, savo mintimis dalijosi režisierė Janina Lapinskaitė, prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, kino ir vizualumo tyrėja, knygos „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ bendrasudarytoja Natalija Arlauskaitė, režisierius, prodiuseris Arturas Jevdokimovas ir programos kuratorė, leidyklos „Lapas“ vadovė Monika Gimbutaitė.

Diskusiją moderavusiai L. Kaminskaitei uždavus klausimą apie sprendimą kreipti kuratorinį fokusą į dokumentinį kiną, M. Gimbutaitė teigė norėjusi sukuruoti programą, kuri būtų tiesioginė knygos iliustracija ir pratęstų jos diskusiją: „Dokumentinis kinas knygoje taip pat aptariamas, bet galbūt daugiau iš kūrėjų ir jų kuriamų pasakojimų perspektyvos. Atrodė puiki proga pamėginti patyrinėti moterų portretus, keliant klausimą, ar tai, kas galioja moterų portretams vaidybiniame kine Lietuvoje, galioja ir dokumentiniam kinui, taip pat pasižiūrėti, kaip tie portretai keitėsi bėgant laikui“, – kalbėjo M. Gimbutaitė.

Programoje netikėtai atsidūrė ir vaidybinis filmas – Giedrės Beinoriūtės ironiškai graudus dokumentine maniera nufilmuotas pasakojimas apie penkių vienišų draugių kasdienybę „Mano vienišos draugės“. „Buvo įdomu pasižiūrėti į dokumentiką ne tik kaip į žanrą, bet ir kaip į stilistiką bei manierą. <...> Taip pat įdomu kelti klausimą, kodėl kaip tik šiam filmui ir šiai istorijai buvo reikalinga dokumentinė forma? Manau, tam, kad padėtų skleistis moterų personažams.“

Moters tematiką lietuviškame dokumentiniame kine taip pat nagrinėja režisierė Janina Lapinskaitė, jos filmuose ši tema užima svarbią vietą. Režisierė pasakojo apie nevienareikšmes reakcijas į jos filmus ir jos, kaip moters režisierės, pozicijos kvestionavimą: „Susilaukiau labai skirtingų ne tik filmų, bet ir mano užimamos pozicijos vertinimų: ar aš esu moterų pozicijoje, kurioje jų pasaulį apibūdinu pačiais gražiausiais žodžiais, ar aš visgi atsistoju į vyrų pasaulį? Kai sukūriau „Venerą su katinu“, filmą, kalbantį apie pagyvenusias pozuotojas, viename kino festivalyje Graikijoje komisijos narė mane apkaltino, jog aš tyčiojuosi iš moterų ir esu vyrų pusėje. Sukūrusi „Aktą“ gavau neigiamą reakciją iš vyrų pusės, kad neva filme pateikiamas nepagarbus požiūris į vyrus. Visgi aš sau kėliau visai kitokį uždavinį: perteikti filme vaizduojamos kūrėjos, fotografės Snieguolės Michelkevičiūtės ir jos ieškomo personažo vidinį konfliktą bei sąjungą. To filmo pagrindinė tema yra ne vyrai ir moterys. Bet galbūt pirmas žvilgsnis iššaukia tam tikrus paviršutiniškus kaltinimus.“

Janinos Lapinskaitės mintis papildė režisierius, prodiuseris Arturas Jevdokimovas, pasakodamas apie dokumentinio filmo „In Vogue“, vaizduojančio mados pasaulio užkulisius, filmavimo procesą: „Tuo laikotarpiu, kai filmavau šį filmą, manekenės karjera buvo didžiulė siekiamybė, mat asocijavosi su geru gyvenimu, nuolatine švente. Aš, kaip režisierius, esu labiau stebėtojas, tad šis procesas davė daug atradimų. Pirminis tikslas buvo sukurti filmą apie festivalio „In Vogue“ organizavimą, bet manekenių gyvenimas užkulisiuose nustelbė pirminę idėją ir tapo pagrindine tema.“

Režisierius pasidalijo jį nustebinusiu moters įvaizdžio paradoksu: „Visos merginos labai jaunos – ištrauktos iš mokyklos suolo atstovauti pasauliniams vardams, jos, matosi, tarsi nelabai ir supranta, kas čia vyksta. O žiniasklaida, publika bei organizatoriai sudaro įspūdį, jog jos turi dėvėti ne tik drabužį, bet ir atspindėti tam tikrą erotiškumą. Taip atsiranda paradoksas – scenoje yra vienaip, o užkulisiuose visai kitaip.“

Arturas Jevdokimovo „In Vogue“ kalba ir apie globalizaciją, kuri kiek iš kitos perspektyvos atsispindi Dagnės Vildžiūnaitės prodiusuotame filme „Julija“, atsigręžiančiame į prostitute Berlyne dirbančią translytę moterį iš Klaipėdos. Prodiuserė pasidalijo prisiminimais iš filmo kūrimo proceso: „Filme yra akimirka, kai Julija grįžta į Klaipėdą, kai staiga supranti, jog žiūri filmą apie žmogų, esantį šalia ir išgyvenantį milžinišką tragediją dėl to, kad mes jį visi atstūmėme. <…> Mes susidūrėme su neįtikėtinai atstumiančiu visuomenės požiūriu, net ir iš tos pačios LGBT bendruomenės, kuri į translyčius žmones Lietuvoje tuo metu irgi žiūrėjo labai atsargiai. Reakcija Lietuvoje taip pat buvo simboliška, šį filmą labai mažai rodė. Tačiau svarbu, kad atsiliepė Julijos vaikystės draugai. Labai džiaugiuosi, kad šis filmas įsirašė į Lietuvos dokumentinio kino istoriją ir labai tikiuosi, jog vieną dieną jis dar plačiau suskambės.“

Kino ir vizualumo tyrėja, knygos „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ bendrasudarytoja Natalija Arlauskaitė įvardijo ir kitas temas, atsispindinčias programos filmuose: „Viena tema yra labai ryški – tai eksponuojamas kūnas, jo ruošimas eksponavimui, jo naudojimas eksponuojant… Kita svarbi tema – istorija, kuri nebūtinai tiesiogiai įžengia į daugelį pasakojimų: pasakojimus apie tremtis, apie migraciją, apie ankstyvą posovietmetį. Mes turime daug pompastiškų pasakojimų apie valstybės, režimo kaitos arba didžių perversmų istoriją, tad labai svarbu, kad filmuose paliečiama istorijos tema yra privati ir beveik nė vienu iš šių atvejų nėra iškeliama į pirmąjį planą. <…> Dar vienas svarbus dalykas šioje programoje – kalbėjimas apie tai, kas yra autorystė. Autorystės tema feministinėje tradicijoje yra viena esminių – kada aš galiu tapti autore? <…> Kada tai yra mano kūrinys? Janinos filme ši tema ypač aktuali – liečiant uždelstą autorystę. Snieguolės [Michelkevičiūtės] pirmas albumas pasirodė prieš metus. Tai labai svarbi Lietuvos fotografijos dalis.“

Monika Gimbutaitė įvardijo programos filmus jungiančią šeimos tematiką: „Apie tai norisi kalbėti šių dienų kontekste: yra visuomenės grupė, tarsi norinti uzurpuoti šitą žodį kartu su savo „teisinga“ šeimos koncepcija. O ši programa, nepaisant to, kad visai nesiekia parodyti šeimos sampratos kaitos, iš tiesų atskleidžia, kad šeima gali būti trys močiutės, homoseksuali pora, motina ir vaikas… Šeimos linija yra labai svarbi šiuose filmuose, kurie vaizduoja skirtingų sudėčių ir koncepcijų šeimas.“

Kino programoje „Fokuse: moteris dokumentikoje“ pristatomi 6 ilgametražiai ir 8 trumpametražiai filmai, kuriuose atsiskleidžia įvairūs moterų portretai: skirtingi jų socialiniai vaidmenys, skirtingos reprezentacijos strategijos. Ilgametražius programos filmus iki liepos 30 d. bus galima išvysti Sinemateka.lt, o trumpametražiai filmai iki liepos 17 d. bus rodomi LRT.lt mediatekoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.