Kultūra

2021.06.22 11:57

Vilniaus katedroje atveriamos 70 metų nelankytos koplyčios: vertybių grąžinimas bažnyčiai – valstybės augimo ženklas

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.06.22 11:57

Birželio 24 d., per Šv. Jono Krikštytojo iškilmę, Vilniaus arkikatedroje bus atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios. Šv. Mišias 12.30 val. aukos apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Petar Antun Rajič, koncelebruos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. „Viskas gyva, nesustabarėję. Katedra kaip gyvas žmogus – buvo užsisklendęs ir po truputį išsilukštena. Tai – bręstančios valstybės ženklas“, – teigia menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių katalikų šventovių Lietuvoje. Tai istorinis įvykis, kad po bemaž 70 metų Katedroje atveriamos naujai įrengtos Turino drobulės, Gailestingumo ir Šv. Stanislovo koplyčios. Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė teigė, kad remonto metu būta daug atradimų: „Viskas gyva, nesustabarėję. Katedra kaip gyvas žmogus – buvo užsisklendęs ir po truputį išsilukštena. Tai – bręstančios valstybės ženklas“.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas teigė besitikintis, kad šių koplyčių atvėrimas paskatins tikinčiųjų pamaldumą.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas teigė, kad turime augti kaip tauta lyg grūdas: „Muziejaus rinkiniuose matome eksponatų, kurie buvo NKVD išgrobstyti, uždarant bažnyčias. Juokaujama, kad muziejų rinkinių durys atsiveria tik į vieną pusę, bet neatiduoti bažnyčioms jų turto nėra teisinga. Vertybių grąžinimas bažnyčiai – valstybės augimo ženklas“.

Katedros administratorius kun. Virginijus Česnulevičius sakė, kad koplyčių atvėrimas – lyg ženklas, kad mumyse neliktų dvasinio užsidarymo.

Šv. Stanislovo koplyčia – viena naujausių bei „slapčiausių“ koplyčių Katedroje – atsirado tik po Lauryno Gucevičiaus Katedros rekonstrukcijos. Nuo dabar į titulinio Katedros šventojo koplyčią perkeliama vertingiausia Vilniaus katedros brangenybė, seniausias relikvijorius Lietuvoje – „Šv. Stanislovo ranka“.

Apie 1500–1503 m. Vilniaus auksakalių sukurtas sidabrinis paauksuotas rankos pavidalo relikvijorius talpina kankinio vyskupo relikviją. Legenda byloja, kad 1388 m., Lietuvos krikšto proga, šventojo palaikų dalelę Vilniaus katedrai dovanojo Krokuvos katedros kapitula. Manoma, kad ant relikvijoriaus piršto užmautas žiedas su safyru kadaise priklausė kuriam nors vyskupui ir buvo paaukotas šv. Stanislovui kaip votas.

Anot S. Maslauskaitės-Mažylienės, tai – vadinamasis „kalbantis relikvijorius“ – parodantis dilbio kaulą ir mirties būdą. Kankinys buvo ketvirčiuotas. Tais laikais tai jau matyta kaip itin žiaurus būdas, gailestis kankiniui ir neteisybės pojūtis sustiprino pamaldumą.

Koplyčios sienos išdažytos sodria, gilia pilka spalva, tinkama gedului. Ši koplyčia dar vadinama Kristaus karsto koplyčia.

Gailestingumo koplyčioje (buv. Kęsgailų koplyčia) gerbiamos trijų Gailestingumo apaštalų – šv. Jono Pauliaus II, šv. Faustinos ir pal. kun. Mykolo Sopočkos relikvijos. Šioje koplyčioje – ir Dievo Gailestingumo paveikslo kopija.

Turino drobulės koplyčia, anksčiau vadinta Manvydų koplyčia, kvies melstis prie jubiliejiniais 2000-aisiais metais Vilniaus katedrai padovanotos Turino drobulės reprodukcijos. Koplyčioje taip pat pakabinta Meksikos Gvadalupės Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija. Ši meksikiečiams – kaip lietuviams Šiluvos Marija. Pasak S. Maslauskaitės-Mažylienės, tos drobulės kopijų nėra daug – apie 20, ir jos išdalintos Rytų ir Vakarų Europos šalims. Lubų tapytoje antikine maniera įamžintas Šv. Pauliaus atsivertimas.

Katedroje bus galima apžiūrėti ir sugrąžintą 18 a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje (darbartiniame Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje). Šio istorinio baldo sugrąžinimas – tai 2005 m. prasidėjusio meno vertybių ir liturginių reikmenų grąžinimo Katedrai proceso reikšmingas įvykis.

Nuo 19 a. vidurio Vilniaus katedros zakristijoje stovėjusi spinta – svarbi Vilniaus (arki)vyskupijos katedros istorijos dalis: ji mena Vilniaus katedroje Mišias aukojusius Vilniaus vyskupą pal. Jurgį Matulaitį (1918–1925) ir kankinį arkivyskupą Mečislovą Reinį (1940–1947), būsimąjį popiežių Pijų XI, kuris Katedroje lankėsi 1920 m., kitus svarbius įvykius. Ši koplyčia skirta kunigų bendravimui su tikinčiaisiais, tad vertybė bus matoma, bus apsupta „gyvos aplinkos“.

Po metus trukusių kupolo restauravimo darbų atveriama Šv. Vladislovo koplyčia. Lankytojai išvys atidengtą 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje sukurtą, 20 a., po 1931 metų potvynio, uždažytą kupolo dekorą. Atsivėrė iliuzinė tapyba: kasetonai su lipdinių imitacijomis, gėlių girliandos, iliuzinę architektūrą užbaigiančios kupolo žibinto kaneliūros. Šv. Vladislovo koplyčios kupolo restauravimo darbus finansavo Vengrijos Vyskupų Konferencija su Vengrijos Respublika.

Norintys aplankyti atveriamas Katedros koplyčias ir pamatyti meno vertybes su gidu, kviečiami iš anksto registruotis į Bažnytinio paveldo muziejaus rengiamas ekskursijas birželio 22, 23, 24 d. ir liepos 3, 10, 17, 24, 31 d. 15.30 val. Registracija – bpmuziejus.lt .

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.