LRT FAKTAI
Paminklai sovietų kariams

Kultūra

2021.06.17 20:04

LRT FAKTAI. Kaip mirusieji tampa propagandos įrankiu: koks sovietų karių laidojimo vietų Lietuvoje likimas?

Jurga Bakaitė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt, Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba2021.06.17 20:04

Beveik kiekviename Lietuvos mieste esantys paminklai žuvusiems Raudonosios armijos kariams – kultūrinių vertybių sąraše, tačiau jų ateitis neaiški, o būklė tik blogėja. Rusija nevengia priekaištauti, esą lietuviai paminklus ne tik apleido, bet ir tyčia niokoja. Lietuvos kultūros paveldo specialistai atsako, kad, Rusijos įsitikinimu, tokios kapavietės – jos teritorija, todėl turėti tvirtą poziciją yra Lietuvos saugumo klausimas.

Birželį Rusijos gynybos ministerija pristatė interneto puslapį „Dėkingumas už laisvę? Ištrinti, pamiršti, sunaikinti“, skirtą Raudonosios armijos kapų būklei Lietuvoje. Sakoma, kad Lietuva apleido kapus, nebendradarbiauja su Rusija. Ši tęsia Sovietų Sąjungos poziciją, esą sovietų kariai išlaisvino Europą nuo nacizmo, o dauguma Europos valstybių yra sutarusios, kad Antrasis pasaulinis karas tuo nesibaigė, jos pabrėžia sovietinės armijos ir režimo nusikaltimus. Tačiau ar teisi Rusija sakydama, kad Lietuva negerbia žuvusių karių atminimo ir koks tikrasis paminklų bei kapaviečių statusas?

Nėra sutarčių

Kaune Aukštuosiuose Šančiuose stovi net dvi skulptūros sovietų kariams – klūpančio kario ir gedinčios motinos, šalia kapai. Plytelės prie paminklų apžėlusios, pavardės apsitrynusios. Savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sako, kad jam nesuprantamas Rusijos gynybos ministerijos kaltinimas Kaunui, neva „lietuvių pusė blokuoja remonto ir atstatymo darbus“. Per 6 savo darbo metus jis tokių kreipimųsi nesulaukė.

„Labai keista girdėti tokį teiginį, nes, kiek dirbu Kauno miesto savivaldybės administracijoje, iš tikrųjų neatsimenu kokio nors tokio konkretaus mėginimo bendradarbiauti iš Rusijos Federacijos pusės ar prašymų dėl tvarkymo. Na, aš bent jau neatsimenu. Nei žodžiu, nei raštu“, – sako jis.

Kapines prižiūri, žolę pjauna ir panašius darbus atlieka savivaldybė, tačiau ji nesiimtų remontuoti pačių paminklų.

„Matote, čia yra susitarimo reikalas ar nerašytos taisyklės. Paprastai užsienio valstybės sau reikšmingą paveldą, esantį kitose valstybėse, arba tvarko pačios, organizuoja priežiūrą, arba pasirašo tarpvalstybines sutartis. Pavyzdžiui, Lietuva su Vokietija turi tokią sutartį ir vokiečių karių kapai prižiūrimi, tvarkomi, nėra jokių problemų. Su Rusijos Federacija tokios sutarties nėra, šiek tiek kitokia praktika. Bet sakau, Kauno mieste apie kokias nors problemas neteko girdėti“, – sako S. Rimas.

Rusijos gynybos ministerija atkreipia dėmesį – Aukštuosiuose Šančiuose stovintis paminklas „išniekintas“: vėliavos stiebas kario rankose – be viršūnės. Ant jos greičiausiai buvo kūjis ir pjautuvas, Lietuvoje uždrausti simboliai.

S. Rimas sako, kad šiandien jau nebeįmanoma išsiaiškinti, kas ir kada nupjovė dalį statulos, tai galėjo būti padaryta ir Atgimimo laikais.

„Sovietinė simbolika draudžiama, bet tai kultūros paveldo objektas, sudėtinė kūrinio dalis. Būtų svarstoma dėl uždengimo, nedemonstravimo, bet kad brutaliu būdu nupjauti – nedarytume“, – svarsto jis. Pasak S. Rimo, per pastaruosius metus vandalizmo aktų kapavietėje nebuvo.

LRT FAKTAI. Kol Lietuva diskutuoja dėl Sovietinių paminklų likimo, Rusijoje jie tampa propagandos įrankiu

Ar sovietų karių atminimas turi būti saugomas valstybės?

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio teigimu, Lietuvoje yra apie 300 įvairių valstybių ir istorinių laikotarpių karių palaidojimo vietų. 160 jų yra Kultūros vertybių registre esantys sovietų karių kapai.

Kodėl taip nutiko? Pasak A. Degučio, kaip ir pastaruoju metu diskusijų sukėlęs paminklas Vilniuje rašytojui Petrui Cvirkai, laidojimo vietos automatiškai įtrauktos į registrą dėl to, kad ten buvo sovietmečiu.

Pašnekovo teigimu, laidojimo vietų buvimas sąraše nėra politinis klausimas.„Kad ministras išbrauktų iš vertybių sąrašo – tokios teisinės galimybės Lietuvoje nėra“, – sako jis.

Prasidėjo kaltinimai Lietuvai, kad jūs neprižiūrite, nors ten tvarkė pačios Rusijos samdytos organizacijos, atliko darbus nekokybiškai.

A. Degutis

Tačiau A. Degutis pateikia argumentų, kodėl valstybė turi prižiūrėti tokius objektus.

„Kol Lietuva nesiėmė teisės aktų, Rusija kartu su savivaldybėmis elgėsi, kaip norėjo <...>. Ateidavo, patepliodavo, pataškydavo, padažydavo, neinformuodavo departamento net ir dėl kultūros paveldo objektų. Nutiko taip, kad visi patepliojimai po 2–4 metų pradėjo kristi ir tada prasidėjo kaltinimai Lietuvai, kad jūs neprižiūrite, nors ten tvarkė pačios Rusijos samdytos organizacijos, atliko darbus nekokybiškai“, – atskleidžia Kultūros paveldo departamento atstovas.

Jo teigimu, šiandien blogiausiai ir atrodo tie paminklai, kurie buvo remontuojami savavališkai.

Rusijai paminklai – nelyg jos teritorija

A. Degutis patvirtino, kad Lietuvoje veikia kelios įstaigos, kurios kreipiasi į savivaldybes dėl paminklų tvarkymo. Darbus per jas finansuoja Rusijos ambasada, Kultūros paveldo departamentas yra ir skyręs baudų už savavališką veiklą.

Rusijos pozicija dažniausiai tokia, kad sovietinių karių palaidojimo vieta beveik kaip ambasados vieta, tai yra Rusijos teritorija.

A. Degutis

Pašnekovas teigia, jog Lietuvos ir Rusijos specialistai yra apsikeitę pozicijomis, veikė bendra ekspertų grupė, tačiau, nepriėjus prie sutarimo, grupė nebesusitinka.

„Rusijos pozicija dažniausiai tokia, kad sovietinių karių palaidojimo vieta beveik kaip ambasados vieta, tai yra Rusijos teritorija, ir kad Lietuvos bet kokie veiksmai toje teritorijoje turi būti derinami iš anksto pranešus Rusijai ir gavus jos sutikimą. Lietuva negalėjo sutikti su tokia pozicija, laikėsi savo pozicijos, kad palaidojimo vietos yra laikinos ir Lietuva sprendžia pagal savo poreikius, jei saugo paveldo objektą, sprendžia pati, reikia perkelti ar ne, palikti ar nepalikti.

Lietuva laikosi pozicijos, kad kultūros paveldas yra vienas iš nacionalinio saugumo pagrindų“, – sako Kultūros paveldo departamento atstovas. Jo teigimu, Latvija pasirašė sutartį, tačiau dabar kilo problemų būtent dėl to, kad latviai jaučiasi negalintys nuspręsti dėl savo teritorijoje esančių objektų.

„Latvija paskubėjo, pasirašė tą sutartį, kuri buvo siūloma ir Lietuvai, kad viską reikia pranešti Rusijai ir gauti Rusijos sutikimą. Žinau, kad Latvijos pusė labai kenčia ir jų veiksmai labai apriboti, net buvo atvažiavę konsultuotis, kaip čia Lietuva daro. Susitarimai yra svarbūs ir Lietuva, mano manymu, pakovojo už savo poziciją. Ta pozicija nepatiko Rusijos pusei, todėl tos visos derybos ir konsultacijos nutrūko“, – sako A. Degutis.

Kapais vadinti nėra tikslu

A. Degutis taip pat paaiškino svarbų skirtumą – sovietų kariai yra palaidoti laidojimo vietose, o ne kapinėse. Tokius palaikus galima perkelti.

„Pirmojo pasaulinio karo yra kapinės, nes buvo laidojama civilizuotai, su tam tikrais pakrikštijimais ir taip toliau. Palaidojimo vietos – [čia] yra skirtumas, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo laidojama ne kapinėse, o aikštėse, kur tiko, ten ir užkasė.

Šitas juridinis statusas reikalingas tam, kad kapinės yra amžinojo poilsio vieta. Palaidojimo vieta – tam tikra prasme laikina palaidojimo vieta. Ateityje tie palaidojimai gali būti civilizuotai perkelti į kapines. Čia yra esminis dalykas, kuo skiriasi Lietuvos ir Rusijos pozicija“, – aiškina jis.

Kultūros departamento atstovas pastebi, kad Lietuvoje iki šiol randama skirtingų valstybių ir skirtingų laikotarpių karių palaikų: karo metais šios vietos nebuvo žymimos, kūnai neretai sumetami be tvarkos.

„Tiesiog sumesti kūnai, o vėliau statyti paminklai, vykdyta jau kitos šalies propagandinė veikla. Todėl kaip miniu, kai yra palaidojimo vietos… Nebuvo stengiamasi palaidoti kapinėse. Jie stengdavosi laidoti gražioje vietoje, dvaruose, miestelių centruose ir taip toliau. Tam tikras propagandinis ginklas jau tada buvo užprogramuotas. Lietuva laikosi pozicijos, kad jei Lietuvai reikės, juos, tuos visus karių palaikus, galima perlaidoti civilizuotai į kapines“, – sako A. Degutis.

Yra, sakykime, keičiami antkapinių plokščių įrašai, padidinamas žuvusiųjų skaičius ir panašūs dalykai. Intencija labai aiški.

S. Rimas

Taip buvo padaryta, pavyzdžiui, Macikų kaime Šilutės rajone. Čia buvusiame lageryje kalėjo ir žuvo tiek nacistinio, tiek stalinistinio režimo aukų, karo belaisvių iš skirtingų valstybių. Todėl buvo atidengtos lentelės, skirtos skirtingų valstybių piliečiams. Vilniaus Antakalnio kapinėse perlaidoti Napoleono armijos kariai, kurių palaikai rasti Šiaurės miestelyje.

„Žiūrim tolerantiškai ir tai nėra koks nors nusistatymas prieš vienos šalies mirusius karius. Lygiai tokios pačios procedūros taikomos ir Lenkijos kariams“, – sako A. Degutis.

Kauno savivaldybės atstovas S. Rimas atkreipia dėmesį, kad palaidojimo vietose yra ir lietuvių karių, svarbu išlaikyti pagarbą palaidotiesiems, net jei tai ir žuvę priešai. Tačiau jis kalba apie istorijos politizavimo pavojų.

„Yra, sakykime, keičiami antkapinių plokščių įrašai, padidinamas žuvusiųjų skaičius ir panašūs dalykai. Intencija labai aiški. Bandoma palaikyti tradiciją, kurti kokį nors tokį naratyvą, kad štai, šitą žemę gynė Sovietų Sąjungos herojai, dabar Rusija perėmė ir neleidžia to užmiršti ir siekia aktualizuoti. Tai mes tą turime labai aiškiai, blaiviai suvokti“, – sako jis.

S. Rimo teigimu, Aukštuosiuose Šančiuose greitai bus galima rasti naują lentelę su kontekstine informacija – kokie tai paminklai, kokiu laikotarpiu pastatyti ir ką jie reiškė tuo metu.

Niekas daugiau nepasirūpins

Būtent tokių lentelių atsiradimą prie sovietinių paminklų kaip išeitį mato ir Klaipėdos universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas Vasilijus Safronovas, jis atkreipia dėmesį, kad nugriauti paminklus – nebūtinai geriausia išeitis.

Klaipėdoje esantys paminklai sovietų kariams – traukos objektas, čia vyksta Rusijai svarbios šventės, pavyzdžiui, Pergalės diena.

Mes tokiais veiksmais sukuriame pagrindą priešiškoms valstybėms kištis.

V. Safronovas

„Prisiminkime Lietuvą tarpukariu, tada irgi buvo daug [Vokietijos] karių kapinių, išlikusių po Pirmojo pasaulinio karo. Ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje prasidėjo daug palaikymo sulaukusios akcijos, kad Lietuvos visuomenė privalo tas kapines tvarkyti, nes tai yra mūsų žemėje esančios karių kapinės, nesvarbu, kad tai buvo Vokietijos kariai. Tai yra mūsų teritorija, ir tai yra kapai, kuriais niekas daugiau nepasirūpins“, – sako pašnekovas.

Mokslininko teigimu, Lietuva pati iš dalies kalta susidariusios aklavietės.

„Tai, kad yra tas memorialas Klaipėdoje ar kituose miestuose, kad jo tvarkybos darbai buvo finansuojami Rusijos, kad tai vis dar yra traukos vieta, ar tai nerodo mūsų pačių požiūrio į tai, kad daug metų visi šitie dalykai buvo ignoruojami? Buvo sakoma: ne, tai ne mūsų, tai kažkas svetima, tai yra Lietuvoje, bet tai mums primesta. Mes tokiais veiksmais sukuriame pagrindą priešiškoms valstybėms <...> kištis“, – mano V. Safronovas.

Jis pabrėžia, kad vandalizmo atvejų, kuriuos Lietuvai dažnai prikiša Rusija, pastaruoju metu nebuvo, nors pasitaikydavo Nepriklausomybės pradžioje.

Seimo narė, konservatorė, Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė žada, kad sovietų karių kapaviečių klausimas bus įtrauktas į komisijos darbotvarkę. Ji sako laukianti ir Kultūros paveldo departamento iniciatyvos, tikimasi, kad neseniai parengtas desovietizacijos įstatymas, jei įsigalės, išspręs ir laidojimo vietų bei paminklų klausimą.

„Turime susirinkti informaciją, kiek tokių paminklų, kiek tokių ženklų, kurie vis dar šlovina sovietus, yra išlikę erdvėse ar kapinėse. Norisi pabrėžti, kad ypač totalitarizmo ženklai, kurių yra kapinėse, tikrai nėra susiję su palaidotųjų ramybe ir tokie kapai nebūtų liečiami. Mes kalbame tik apie paminklus, kuriuose yra išlikę totalitarizmo ženklų ir garbinimo atvejų“, – sakė P. Kuzmickienė.

Nors kai kurie paminklai Sovietų Sąjungos kariams Lietuvoje yra blogos būklės, nėra teisinga teigti, kad Lietuva nesutinka atsižvelgti į kitų valstybių interesus dėl jiems svarbių laidojimo vietų. LRT pašnekovų teigimu, derybos su Rusija nutrūko dėl to, kad nebuvo pasirašyta palanki šiai valstybei sutartis, pagal kurią Lietuva turėtų daug mažiau teisių savo nuožiūra spręsti istorinės atminties įamžinimo klausimus. Be to, Antrojo pasaulinio karo karių kapavietės nėra kapai – tai laidojimo vietos, kuriose buvo masiškai laidojami kariai, tokiu atveju kūnus galima perlaidoti.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.