Kultūra

2021.06.15 22:34

Teisininkai abejoja pradėtu tyrimu dėl Liškevičiaus performanso: gaila, kad visuomenės nuotaikos daro įtaką teisėsaugai

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.15 22:34

Prieš 21 metus menininko Dainiaus Liškevičiaus sukurtas performansas atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Dar vasarį, po tautininkų kreipimosi, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės simbolio (vėliavos) išniekinimo. Tačiau tyrimas įgavo pagreitį, kai Šeimos gynimo maršo dalyviai dėl to paties meno kūrinio išsiuntė naujus skundus.

Dar vasarį Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga kreipėsi į prokuratūrą dėl D. Liškevičiaus prieš 21 metus sukurto performanso. Esą menininkas, nusivalydamas veidą į trispalvę, ją išniekino. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, dėl to gresia iki dvejų metų nelaisvės. Vis dėlto žiemą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagreitį įgavo, kai tas pats menininko kūrinys parodytas „Didžiajame šeimos gynimo marše“ Vingio parke. Ten dalyvavusieji teisėsaugai pateikė naujus skundus. Praėjusią savaitę kūrėjas iškviestas apklausai kaip įtariamasis.

„Mano kūrinys ištrauktas iš konteksto, rodomas valstybinis simbolis, kuris kaip tik ir kalba apie tą nesubrendusią visuomenę. Ir kelia klausimus, ar mes esame pasiruošę pažvelgti truputį plačiau“, – tikina menininkas.

Žinios. Premjerė apie migrantų be dokumentų srautus iš Baltarusijos: valdyti reikia čia ir dabar

D. Liškevičius sako 2000-aisiais performansu kalbėjęs apie rasizmą, homofobiją, apie Lietuvos atvirumą kitokiems, apie patriotizmo ribas. Kūrėjas stebisi, kad po dviejų dešimtmečių jo kūrinys tapo politinių rietenų įrankiu.

„Čia žodžio menas nebelieka, čia yra vien politika. O kaip žinome, politikoje yra vėl kitos taisyklės. Tai aš negalėčiau net atsakyti, kodėl tai vyksta. Bet aš manau, tai yra išbandymas Lietuvai, kaip teisinei valstybei, – kaip pas mus su paprastu piliečiu, kaip aš, nutiks? Ir kaip bus traktuojamas meno kūrinys“, – teigia menininkas.

Kokią įtaką turi protestuotojų iniciatyvos, stebina ir teisininkus. Esą matyti požymių, kad kartais persekiojama arba nepersekiojama pasirinktinai, nors taip neturėtų būti.

„Aš iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad jeigu nepataikauji visuomenės nuomonei ir priimi teisingus, pagrįstus sprendimus, dar juos moki išaiškinti – tikrai nėra ko bijoti. Bet tam paprasčiausiai reikia drąsos ir elgtis pagal įstatymą su visais vienodai“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Tuo metu teisininkas Girius Ivoška pastebi, kad ir policijai įtaką daro tvyrančios nuotaikos.

„Policiją, kaip ir bet kurią kitą valdžios įstaigą, sudaro žmonės, kurie gyvena tam tikru metu, tam tikromis nuotaikomis. Gaila, kad tos nuotaikos labiau daro įtaką sprendimų priėmimui ir apsisprendimui, kaip veikti situacijoje, nei patys konkretūs veiksmai“, – tikina teisininkas.

Prokuratūra mato tyrimo prasmę, nes reikia išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

„Visom aplinkybėms išsiaiškinti, kad būtų priimtas tinkamas, teisingas sprendimas. Aš manau, kad reikia atlikti ikiteisminį tyrimą, toks sprendimas ir buvo priimtas“, – aiškino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Tuo metu buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis tuo abejoja.

„Tikrai keista, kad po dviejų dešimtmečių tie veiksmai yra prisimenami, manau, kad tai tikrai nėra nusikalstamos veikos, kurios turėtų tokį neribotą senaties terminą“, – teigė jis.

Plačiau apie tai galite paskaityti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.