Kultūra

2021.06.12 09:47

Paviljonų, kuriuos verta aplankyti Venecijos architektūros bienalėje, dešimtuke – ir Lietuva

LRT.lt2021.06.12 09:47

Populiariausiu ir įtakingiausiu pasaulyje save vadinantis architektūros ir dizaino žurnalas „Dezeen“ atrinko dešimt 2021 m. Venecijos architektūros bienalės paviljonų, kurie geriausiai atspindi šių metų temą „Kaip mes gyvensime kartu?“. Vienas tokių – Lietuvos paviljonas, kurį pristato menininkas Julijonas Urbonas, jo įkurta Lietuvos erdvės agentūra ir projektas „Planeta iš žmonių“.

Venecijos architektūros bienalė vyksta nuo 2021 m. gegužės 22 d. iki lapkričio 21 d.

Štai 10 paviljonų, dėl kurių verta apsilankyti šiame renginyje, rašo „Dezeen“.

Lietuvos paviljonas. Planeta iš žmonių

Renesanso laikų Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje esantis Lietuvos paviljonas 3D skeneriu nuskenuoja lankytojus ir virtualiu būdu pasiunčia juos į kosmosą, ten iš žmonių kūnų formuojama nauja planeta. Instaliacija siekiama kelti kosmoso kolonizavimo klausimą.

Vokietijos paviljonas. 2038 m. – naujoji ramybė

Tarptautinis architektų, menininkų, mokslininkų, politikų ir rašytojų kolektyvas ant tuščių paviljono sienų pridėliojo QR kodų, tokiu būdu siekdamas pristatyti gyvenimo 2038 metais idėją. Ekspoziciją sudaro virtualus „Debesų paviljonas“, į kurį patenkama nukreipus išmaniuosius telefonus į matricos brūkšninius kodus, esančius ant bienalės soduose įsikūrusio neoklasikinio Vokietijos paviljono sienų. Tada lankytojai savo įrenginiuose gali žiūrėti filmus, analizuojančius, koks galėtų būti pasaulis 2038 metais.

V&A paviljonas. Trys britų mečetės, taikomoji dailė

Taikomosios dailės paviljonui Venecijos architektūros bienalėje architektas ir tyrėjas Shahedas Saleemas sukūrė trijų Londono mečečių natūralaus dydžio atvejo tyrimus. Paviljone pripažįstamas ir dokumentuojamas musulmonų indėlis į Britanijos architektūros istoriją, analizuojama, kaip imigrantų bendruomenės pritaikė ir pavertė mečetėmis Didžiajai Britanijai būdingus pastatus – bažnyčias, kino teatrus, užeigas ir gyvenamuosius namus.

JAV paviljonas. Amerikos karkasas

Amerikiečių architektai pastatė medinį keturių aukštų namo karkasą. Šio statinio tikslas – charakterizuoti Amerikos architektūrą. 12 metrų aukščio mediniame karkase, suręstame iš Austrijoje užaugintų pušų medienos, jie išryškino tradicinius amerikiečių namų bruožus: mansardą, frontoną ir verandą. Jų galima pamatyti visoje Amerikoje, kur ankstyvieji naujakuriai rado gausybę pušų ir eglių. Struktūra ir neoklasikinio paviljono viduje įrengta paroda atskleidžia statybų metodą, kuris paprastai nėra matomas ir nesulaukia deramo įvertinimo.

Danijos paviljonas. Su-sie-tu-mas

Architektūros studija „Lundgaard & Tranberg Architects“ sukūrė ciklinę vandens sistemą, ja siekiama atkreipti dėmesį į vandens apykaitą. Rezervuaras, kuriame surinktas lietaus vanduo, yra instaliacijos vandens šaltinis, atviru vamzdžiu, vedančiu lankytojus per paviljoną, sujungtas su jo interjeru.

Šiaurės šalių paviljonas. Kuo mes dalijamės?

Architektūros studija „Helen & Hard“ iš eglės medienos pastatė būsto projekto dalį. Medžio masyvo instaliacijoje suprojektuotas prototipinis bendros gyvenamosios erdvės plotas ir bendro naudojimo patalpos. Tai demonstruoja bendro gyvenimo pavyzdžius, bendruomenių svarbą ir tai, kaip jas galima panaudoti, sprendžiant aplinkos, saugumo ir psichinės sveikatos problemas.

Nyderlandų paviljonas. Kas tie mes?

Į Venecijos architektūros bienalės temą „Kaip mes gyvensime kartu?“ architektė Afaina de Jong ir dailininkė Debra Solomon atsakė kitu klausimu – „Kas tie mes?“. Jos teigia, kad urbanistiniame diskurse „mes“ dažnai neapima ne tik marginalizuotų visuomenės grupių, bet ir svarbių nežmogiškų esybių, pavyzdžiui, augalų ir gyvūnų. Pusiau skaidri instaliacija analizuoja, kaip architektūra galėtų būti labiau įtrauki žmonėms ir ekosistemoms.

Uzbekistano paviljonas. Mahala: kaimietiškas miesto gyvenimas

Uzbekistanas pirmą kartą dalyvauja bienalėje. Architektai sukūrė uzbekų mahaloje (seniūnijoje) stovinčio namo kopiją. Šia visapusiška namo tradicinėje Uzbekistanui mahaloje kopija siekiama pabrėžti šaliai būdingą istorinę, tačiau sparčiai nykstančią bendruomenės formą. Mahalos namas pagamintas iš geltonų plieno vamzdžių, jį pagyvina ispanų režisieriaus Carloso Casaso sukurtas garsinis peizažas ir olandų fotografo Baso Princeno nuotraukos.

Japonijos paviljonas. Bendra veiksmo nuosavybė: trajektorijos ir elementai

Parodoje eksponuojami suoliukai, pagaminti iš seno namo stogo, ir pertvaros, sukonstruotos iš jo išorinių sienų. Kuratorius Kozo Kadowaki ir jo komanda ieškojo tvarių alternatyvų dviem daug atliekų po savęs paliekančioms architektūrinėms praktikoms – namų griovimui ir tarptautinėms parodoms.

Didžiosios Britanijos paviljonas. Privatizuotų malonumų sodas

Ekspoziciją sudaro keletas interaktyvių kambarių, kuriuose tiriama, kaip galima geriau suprojektuoti konkrečias viešąsias erdves. „Studio Unscene Architecture“ sukūrė instaliaciją, kurioje atvaizduoti įvairūs teminiai kambariai iš Didžiosios Britanijos barų, pagrindinių miestų gatvių ir žaliųjų erdvių, kviečiantys lankytojus permąstyti privatizuotą viešąją erdvę. Tai yra atsakas pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje vis spartėjančiai privačios viešosios erdvės plėtrai.

---

„Dezeen“ yra daugybės žurnalistikos ir leidybos apdovanojimų laureatas. Šią svetainę administruoja Anglijoje ir Velse įsteigta ir įregistruota įmonė „Dezeen Limited“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.