Kultūra

2021.06.10 10:02

Gurlitt į savo svajonių miestą grįžo kūriniais: parodoje eksponuojami Lietuvoje dar nematyti darbai

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.10 10:02

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Samuelio Bako muziejuje atidaroma paroda „Kitokia Gurlitt“, kurios pagrindą sudaro pirmą kartą Lietuvoje pristatomi 20 amžiaus ekspresionistės Cornelios Gurlitt kūriniai iš kolekcijos, paveldėjimo teise atitekusios Berno meno muziejui Šveicarijoje.

Gaono žydų istorijos muziejuje parodoje „Kitokia Gurlitt“ eksponuojami 34 jos darbai: litografijos, ofortai, sausos adatos technika kurti darbai, akvarele ir guašu pieštos kompozicijos, originalai ir grafikos, kurių dėl būklės neįmanoma eksponuoti, kopijos.

Panorama. Dėl augančio migrantų skaičiaus iš Baltarusijos sienos apsaugai stiprinti žadamos lėšos, skeptiškai žvelgiama į galimybę tverti tvorą

Pasiturinčioje šeimoje augusi C. Gurlitt žavėjosi moterų emancipacijos idėjomis ir stengėsi išsilaisvinti iš to laikmečio visuomenės moteriai primestų elgesio normų, siekė reikštis kaip nepriklausoma menininkė. Pirmasis pasaulinis karas nutraukė jos meno studijas Paryžiuje ir ji atsidūrė Vilniuje.

„Ji įsirašė į kaizerio armiją gailestingąja seserimi ir būtent su dešimtąja armija buvo paskirta tarnauti Vilniuje, Antakalnyje įsikūrusioje kaizerio armijos ligoninėje. Čia ji praleido nuo 1915 iki 1918 metų ir didžioji dalis jos kūrinių išlikusių iš esmės yra sukurti Vilniuje“, – sako parodos kuratorė Ieva Šadzevičienė.

Grįžusi po karo į Berlyną 1919-aisiais, nesulaukusi trisdešimties, ji pasitraukė iš gyvenimo, palikdama savo kūrybą, kuri bus atrasta tik 21 amžiuje. 2012 metais Corneliaus Gurlitto, jos bendravardžio sūnėno, bute Miunchene buvo rasta per 1400 meno kūrinių. Jo tėvas Hildebrandas Gurlittas buvo vienas iš kolekcininkų, rinkusių dailės kūrinius Hitlerio muziejui. Tarp atrastų darbų buvo ir 138 C. Gurlitt kūriniai, kuriuos, pagal jos sūnėno testamentą, paveldėjo Berno meno muziejus.

Be savųjų darbų C. Gurlitt paliko nemažai laiškų, kuriuose aprašo ir laiką, praleistą Vilniuje, ir kaip norėtų į jį sugrįžti.

„Ji ne viename laiške rašo, kad visa, kas ją laikė gyva, viską ji rado Vilniuje. Čia jos išsipildymo miestas, ji rašė, kad norėtų grįžti į Vilnių“, – teigia kuratorė.

Tie laiškai į Vilnių atvedė meno kolekcininką Hubertą Portzą, kuris 2012-aisiais, atradus Gurlittų lobį, ėmė domėtis ir įsigijo 16 C. Gurlitt darbų ir juos padovanojo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui. Taip tarsi išpildyta C. Gurlitt svajonė grįžti į Vilnių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.