Kultūra

2021.06.12 19:10

Nerimaujama dėl šalies reputacijos ir Vilniaus prestižo: „Istorinis centras gali prarasti UNESCO statusą“

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.06.12 19:10

Birželio 2 dieną sostinės taryba patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą, pagal kurį miestas gyvens artimiausius 10–15 metų. Kai kurie paveldo specialistai nerimauja, kad dokumentas priimtas skubotai ir turi spragų. Plano rengėjai dėl paveldo apsaugos užtikrinti – situacija tik gerės.

„Jeigu Vilniaus istorinis centras prarastų UNESCO pasaulio paveldo objekto statusą, tai pakenktų miestui ir šalies reputacijai būtų suduotas stiprus smūgis“, – LRT.lt teigia dailėtyrininkė dr. Dalia Vasiliūnienė.

Asociacija „ICOMOS (International Council on Monuments and Sites) Lietuva“ gegužės pabaigoje kreipėsi į tarybą teigdama, kad „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nėra užtikrinta UNESCO pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istorinio centro apsauga“.

„Paveldosauginė dalis – apribojimų nebuvo, dabar jų turime: kvartalams, kvartalų dalims. Tik dabar Senamiestyje galioja keli dokumentai, kurie yra prieštaringi. Turėtų Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas parengti specialųjį planą, yra tik specialiojo plano dalis... Turi būti sukurtas vienas dokumentas visam istoriniam Vilniaus centrui. O čia bendrajam planui prikabintos problemos“, – LRT.lt kalbėjo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Užsiminus apie grėsmę UNESCO statusui, M. Pakalnis atsakė: „Man atrodo, kad čia politikavimas, nenoras įsigilinti, noras turėti skandalingesnių antraščių. Kaip tik užtikrinta gerokai geresnė apsauga. Tai byloja ir atliktas poveikio paveldui vertinimas.“

Anot Liutauro Stoškaus, aplinkosaugininko, buvusio Vilniaus miesto tarybos nario, dirbusio Miesto planavimo ir plėtros komitete, poveikio paveldui ataskaita panašesnė į vertinimo imitaciją: „Vienas esminių vertinimo etapų yra vertinimo aptarimas su suinteresuota visuomene ir specialistais. Jokie trys specialistai vieni tokio darbo padaryti negalės. Šio dokumento parengimą užsakė suinteresuota institucija – bendrąjį planą rengusi savivaldybės administracija. Šis dokumentas atspindi tik užsakovo požiūrį į galimą poveikį.“

„Dabartiniame plane žymiai mažesnės plėtros galimybės. Sprendiniai vertinti pagal UNESCO metodiką. Turime plano poveikio paveldui vertinimo ataskaitą ir tie sprendiniai buvo taisomi. Padarėme viską ir dar daugiau, kad vertybė būtų apsaugota“, – kalbėjo M. Pakalnis.

Asociacijos „ICOMOS Lietuva“ valdybos pirmininkas Dainius Elertas LRT.lt akcentavo, kad dokumente Vilniaus istorinio centro „pati sąvoka vartojama, bet painiojama ar net klaidingai tapatinama su Vilniaus senamiesčiu.“

Anot D. Elerto, Vilniaus senamiesčio apsauga tiesiogiai siejama su nacionalinio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo taikymu: „Jame nekilnojamasis kultūros paveldas suvokiamas kaip pavieniai kompleksai, ansambliai, objektai ir elementai. Vilniaus istorinis centras – ne tik architektūra, erdvės, bet ir reljefas, gamtos karkasas. Turi būti saugomi ne tik kompleksai – ansambliai, o ir būdingos panoramos – vaizdai į juos.“

„ICOMOS Lietuva“ valdybos pirmininkas sakė: „Pasaulio paveldo objektas apima vos 352 hektarus, t. y. 3,5 kvadratinio kilometro iš 402 kvadratinių kilometrų Vilniaus miesto ploto. Todėl atviras jo ignoravimas bendrajame miesto plane verčia įsitempti.“

M. Pakalnis teigia: „Štai „ICOMOS Lietuva“ valdybos pirmininkas kalba organizacijos vardu, bet kas slepiasi po organizacijos pavadinimu? Ji bando turėti ekspertinį statusą, bet kokie ten ekspertai dirba? Mes to nežinome. Tai, ką jie dėstė rašte, yra kaltinimai, jie turi būti pagrįsti ekspertų analizėmis, įžvalgomis. Man tas jų laiškas atrodo spekuliatyvus.“

Anot L. Stoškaus, „bendrojo plano projekte nėra išskirtas vertę kuriantis gamtinis pagrindas“. „Tiksliai inventorizavome želdynus – ir tuos, kurie yra privačioje aplinkoje, – tokiu būdu juos apsaugosime nuo užstatymo“, – teigia M. Pakalnis.

„Mišrus gamtinis ir urbanistinis audinys dalyje panoramos gali transformuotis į vientisą urbanistinį“, – sako L. Stoškus. Anot D. Elerto, jei nebus saugomos panoramos, pasikartos vadinamųjų misionierių šiltnamių atvejai. Pasak jo, plano rengėjai signalą apie pavojų gavo: „Arba dėl struktūrų, arba dėl investuotojų susergama tam tikra silpnaregystės forma. Planas orientuotas į investicijas ir plėtrą, o ne į apsaugą.“

O M. Pakalnis teigia, kad bendrasis planas – „tai interesų derinimo dokumentas – tarp plėtros ir saugojimo. Padarėme taip gerai, kaip galėjome.“

„Vilniaus kraštovaizdžio apsauga užtikrinta – turime ledynmečio upės vagą ir žaliąsias kalvas. Yra įtvirtinti apžvalgos taškai ir turime apribotas aukštybines pastatų galimybes. Miesto panoramos ir miesto mastelis labai svarbūs, buvo 35 metrai, dabar žymiai tikslesnis pastatų aukščio reglamentavimas. Identifikavome ne tik makroelementus, bet ir mikroelementus: upes, šlaitus“, – tvirtina M. Pakalnis.

M. Pakalnis akcentuoja, kad Vilniaus istorinis miesto centras yra ir Senamiestyje, ir Naujamiestyje: „Yra visuma reglamentų, ką daryti, kad aplinka nesikeistų arba keistųsi kontroliuojamai. Viskas gali ir privalo keistis, tiesiog tai turi vykti taip, kad būtų išsaugoti pamatiniai Vilniaus istorinio kraštovaizdžio bruožai.“

Anot M. Pakalnio, šio plano pliusas – suteikiama daug daugiau įrankių, kaip valdyti urbanistiką: „2014 metais leista statyti pagal bendrojo plano sprendinius – situacija buvo tokia, kad namų aukštis ir intensyvumas buvo nustatomi remiantis ne vietos kontekstu, o rodikliais, kurie turėjo būti tikslinami.“

D. Elertas tikina, kad pagal naująjį planą „bus leidžiama tankinti apstatymą ir aukštinti pastatus ruože nuo Neries iki Gedimino prospekto ir už jo.“ „Ten paveldosauginiai apribojimai galioja, jei jie leidžia mažesnį aukštingumą, tai jis bus mažesnis. Tai spekuliacijos ir baubai“, – įvertina M. Pakalnis.

Anot D. Elerto, tame ruože skatinama garažų statyba. „Ir jau koduojamas mašinų pritraukimas – žaliajai erdvei išlikti galimybės mažėja. Kažkam generuojami didžiuliai pinigai. Gal vertėtų naujus centrus kurti, o ten palikti oazę. Mintis tokia – pati brangiausia vieta, ten ir vykdau plėtrą. Bet investicijas galima nukreipti“, – įsitikinęs D. Elertas.

Naujajame plane, anot M. Pakalnio, įtraukti punktai, kurie rengėjus pasiekė kaip rekomendacijos, prašymai: kad gatvės būtų gatvės, o ne keliai, taip pat – pastatų pirmuose aukštuose skatinama įrengti ne garažus, o patalpas paslaugoms ar socialinei veiklai, skatinamas požeminių garažų, naujų parkavimo vietų gatvėse įrengimas.

„Jei nėra garažų, tada stato mašinas ant žolės ir gatvėse. Jei bus įrengiamos stovėjimo vietos po žeme, kad mašinos neužimtų viso kiemo, tai yra tvarus ir geras sprendimas. Daug sprendinių ir dviračių takams, ir viešajam transportui. Miesto centrinėje dalyje ribojama ir minimumas, ir maksimumas, kiek galima įrengti automobilių stovėjimo vietų. Tai veda į privataus automobilio spaudimą, bet nereikėtų elgtis diktatoriškai. Reikia turėti visas judėjimo galimybes“, – teigia M. Pakalnis.

Vietoj 18-os visam miestui taikomų apibendrintų funkcinių zonų atsiranda 3 300 skirtingų kvartalų, kuriuose reglamentai nustatyti pagal ten vyraujančius rodiklius – aukštingumą, užstatymo tankį ir intensyvumą, konkrečioms teritorijoms būdingus užstatymo ir viešųjų erdvių formavimo principus.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininko architekto ir urbanisto Gintauto Tiškaus, blogiausia, kad nėra jokio aiškumo dėl kvartale galimų statyti pastatų ir jų parametrų: „Statomo objekto paskirtis priklausys ne nuo visuomenės intereso, o tik nuo investuotojo noro ir to, kas tuo metu paklausu statyti ir parduoti: ar gyvenamasis namas, ar biuras, ar viešbutis...“

Urbanistas G. Tiškus atkreipia dėmesį, kad „Vilniaus miestas nėra tipinių teritorijų ar funkcinių zonų rinkinys, ką bandoma įteisinti siūlomu reglamentavimu“. „Užstatymo tipai visi surašyti, aukštingumas maksimalus. Kai toks laisvės laipsnis, turi būti detalieji planai, kurie konkretizuoja statybą. O tų detaliųjų planų, rengiamų su visuomene, nenurodė kaip privalomų. Matomas chaosas, o turėtų atstovauti visuomenės interesui, planavimo turi būti daug“, – teigia jis.

M. Pakalnis sako, kad ši diskusija su G. Tiškumi vyksta jau seniai. „Miesto mišrumas šiame plane vertinamas kaip pranašumas. 1980 metais suprasta, kad neturi būti skirstoma į griežtas zonas. Turi vykti darbo vietų, paslaugų ir gyvenimo suartinimas. Siekta kuo didesnio mišrumo, o užstatymo dažnis apribotas. Tai esminis principas, priešingu atveju einame atgal. Ir didelėje dalyje miesto tas dažnis smarkiai mažės“, – tvirtino M. Pakalnis.

„Naujas bendrasis planas – didelės profesionalų komandos, savivaldybės įmonių ir administracijos, miesto politikų ir neabejingų miestiečių darbo rezultatas. Pirmųjų svarstymų metu gauta apie 1 200 pasiūlymų, paskutinio viešinimo metu – apie 330 miestiečių pasiūlymų. Visi jie padėjo padaryti planą geresnį, labiau atitinkantį miestiečių lūkesčius“, – sakė vyriausiasis miesto architektas.

G. Tiškus teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninė miesto planavimo komisija bandė aktyviai įsitraukti į Vilniaus bendrojo plano rengimo procesą, „tačiau atsimušė į sieną“.

„Komisijos nuomonės savivaldybei neprireikė, dar daugiau – buvo visaip vengiama su komisija bendrauti“, – stebisi G. Tiškus.

ICOMOS siūlė atidėti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano patvirtinimą iki korekcijų Pasaulio paveldo centro rekomendacijų. M. Pakalnis tikino, kad laikytasi visos reikiamos metodikos.

Plano trūkumus iškėlusiems pašnekovams stinga skaidrumo. G. Pakalnio nuomone, jo pakankamai, o kai kurie teisės aktai galėtų būti ir mažiau ribojantys: „Ilgas procesas byloja apie teisės aktų trūkumus. Po pataisymų pagal visuomenės pastebėjimus turi planą iš naujo viešinti – reikėtų tvaresnės procedūros.“

Anot M. Pakalnio, įstatymas buvo parengtas 2019 metų pabaigoje, dabar jau 2021 metų vidurys. „Dabar kai ką jau kitaip darytume. Rinksime taisytinas vietas – dokumentas labai platus, mes po metų grįšime su korekcijų rekomendacijomis į tarybą“, – teigia jis.

Anot jo, jei planą rengtų dabar, daugiau diegtų įrankių prekybos centrų statybų valdymui, automobilių stovėjimo aikštelių želdinimui, daugiau dėmesio skirtų gatvių planavimui – gatvių kategorijoms.

„Planavimas yra nesibaigiantis dalykas – tiek ekonominės, tiek gamtos, tiek socialinės sąlygos keičiasi. Mes stebėsime ir taisysime. Prekybos centrai-muziejai atsirado gyvenamuosiuose kvartaluose. Degalinės, plovyklos gyvenamojoje aplinkoje gali paveikti aplinką – reikėtų įvesti saugiklių.“

„Ruošia naująjį gatvių standartą – keisis kelių juostų plotis ir skaičius. Programa „Miestas+“ – miegamųjų rajonų pavertimas gyvenamaisiais, įtraukiant bendruomenes, atskleis naujų poreikių“, – pasakoja M. Pakalnis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.