Kultūra

2021.06.13 09:55

Antropologe vadinama poetė Grainytė: nežinau, kas yra nuobodulys

LRT Plius, LRT.lt2021.06.13 09:55

„Man labai patinka atsikelti anksti ryte ir tiesiog išsijungti telefoną, kompiuterį ir skirti tą laiką rašymui. Idėjos gali ateiti stichiškai, neplanuotai, bet patį darbą man patinka struktūruoti, patinka disciplinuoti save“, – prisipažįsta rašytoja, dramaturgė ir poetė Vaiva Grainytė.

Literatūrologas Saulius Vasiliauskas teigia, kad Vaivos Grainytės poezijoje labai svarbūs socialiniai reiškiniai, visuomenės elgesio modeliai, taip pat šiuolaikinę tikrovę liečiantys perversmo momentai. „Vaivą net galėčiau pavadinti tokia poete-antropologe, kuri stebi ir subtiliai analizuoja mūsų tikrovę, mūsų aplinką“, – teigia S. Vasiliauskas.

Dokumentikos ciklas „Vizionieriai“. Vaiva Grainytė

„Prisidengiu ausis tarsi skydu: / Šaldytuve netyliai sūris su ridikais mylisi, / kaukia paskutines savo dienas gyvenanti grietinė. / Šiukšliadėžėj kasdieninė duona puikuojasi žalsvu grybienos kailiu, / batų tepalas tarsi pikta bitė siurbia grindų nektarą“, – tokie žodžiai skamba V. Grainytės eilėraštyje „Kambariai (Bakalaurinis)“ (2019 m.)

„Ji nenori kalbėti patetiškai, su patosu, nenori apie problemas šaukti, ko labai daug dramaturgijos lauke, – pastebi S. Vasiliauskas. – Ji ateina per kontrastus, per kažkokią lengvą ironiją, per subtilų groteską.“

Pati V. Grainytė, kalbėdama apie kūrybos procesą, teigia: „Man labai patinka atsikelti anksti ryte ir tiesiog išsijungti telefoną, kompiuterį ir skirti tą laiką rašymui. Idėjos gali ateiti stichiškai, neplanuotai, bet patį darbą man patinka struktūruoti ir disciplinuoti save.

„Nežinau, kas yra nuobodulys, – pripažįsta menininkė, – nes ir pačiame nuobodulyje be galo daug yra spalvų.“

V. Grainytė tvirtina, kad „būnant kasdienybėje galima pamatyti kokį labai keistą dalyką arba išgirsti pokalbį – akį ar ausį patraukia paradoksai, priešybės. Tuomet galima galvoti apie tą žodžių junginį arba turėti galvoje vaizdinį ir paskui nuo jo viskas klostosi toliau.“

„Man labai sunkiai rašosi ir užtrunku, kol parašau sakinį, tad nelabai tikiu tomis karštinėmis, – atvirauja kūrėja, kuriai patinka klausyti, – ir nesvarbu, ar tai yra šiukšlės, ar perlai, tai yra kaip tam tikra antropologija. Ir tada visa tai įsirašai į savo atminties archyvą ir paskui juo disponuoji.“

Pasak S. Vasiliausko, V. Grainytės poezija labai vizuali, metaforizuota, joje – daug personifikacijos. „Tarkim, gamtos reiškiniai, saulė yra labai dažnas veikėjas jos tekstuose, bet tai nėra paprasta saulė, ji jau yra sužmoginta, ji gali būti karalius ar dar kas nors.“ Literatūrologas pastebi V. Grainytės unikalų požiūrį į gamtos reiškinius ir šiuolaikinį pasaulį.

„Vaivos darbas dramaturgijos srityje ir darbas su pjesėmis labai atsiskleidžia ir jos literatūroje ir atvirkščiai, – teigia S. Vasiliauskas, – šitie du poliai labai koreliuoja tarpusavyje ir duoda gerų vaisių, gerų kūrybinių rezultatų.“

Pati menininkė išskiria, jog svarbiau už pačią temą yra tai, kaip ji yra artikuliuota arba pateikta: „Man yra įdomu ieškoti būdų, kaip kalbėti apie vieną arba kitą temą netikėtu kampu, surasti kitokią žodinę raišką.“

Dvylika šeštadienių LRT PLIUS žiūrovų dėmesio lauks trumpos „Vizionierių“ (rež. Gabrielė Vilkickytė) serijos, pristatysiančios žymiausius Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjus, tarp jų – Kristina Inčiūraitė, Lina Lapelytė, Mindaugas Navakas, Augustinas Serapinas ir kiti.

Tekstą pagal vaizdo įrašą parengė Gabrielė Gokaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.