Kultūra

2021.05.29 20:55

Nacionaliniai kino apdovanojimai: filmas lyderis išaiškėjo renginiui nė nesibaigus

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, Mindaugas Klusas, LRT.lt2021.05.29 20:55

Gegužės 29-ąją vyksta pirmieji Lietuvos nacionaliniai kino apdovanojimai, per kuriuos kūrėjai bus įvertinti už dvejų metų nuopelnus. Apdovanojimus rengia Lietuvos kino centras drauge su LRT. „Visuomenei „besikalant“, kine norisi tik spengiančios tylos, kažko žmogiško, kas suteiktų pabėgimo viltį, kad bus galima gyventi kartu be pašaipos ir pažeminimo“, – kalbėjo režisierius Karolis Kaupinis.

Apdovanojimus veda aktorė Aistė Diržiūtė, 2019-aisiais jau išbandžiusi Europos kino apdovanojimų vedėjos vaidmenį. „2021 metai nuo Jėzaus gimimo. Pasaulis dūsta pandemijos gniaužtuose. Kino filmavimo darbai stringa. Ir kai jau rodos nebėra vilties, į areną žengia Lietuvos kino centras ir taria: tebūnie šviesa – Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai“, – taip renginį pradėjo A. Diržiūtė.

Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai 2021

2019 ir 2020 metų nominantus išrinko komisija, kurią sudarė kino meno kūrėjas Meinardas Valkevičius (pirmininkas), aktorė Vilma Raubaitė, aktorius ir aktorių atrankos režisierius Donatas Šimukauskas, kino operatorius Linas Dabriška, profesionalios kino meno vertintojos Auksė Kancerevičiūtė-Mažutienė ir Živilė Pipinytė, kino meno kūrėjai Jūratė Leikaitė ir Juozas Širvinskas.

Iš paskelbtų nominantų sąrašų laimėtojus rinko balsavimo teisę turintys kino industrijos atstovai. Slaptą balsavimą prižiūrėjo tarptautinė audito, apskaitos ir verslo konsultacijų įmonė „Grant Thornton Baltic“.

Laureatai apdovanojami prizu „Aš-Tu“. Prizą, simbolizuojantį žiūrovo ir aktoriaus, veikėjo ir stebėtojo susitikimą prie ekrano, sukūrė grafikos dizaineris, dėstytojas Marius Žalneravičius. Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius džiaugėsi, kad Lietuvos kino bendruomenė nelengvais laikais išliko stipri. „Tikiu, kad renginys turi simbolinę grįžimo į gyvenimą prasmę. Apdovanojimo koncepcija paremta stebėtojo ir kūrėjo susitikimo koncepcija“, – kalbėjo L. Ubavičius.

Šiemet pirmą kartą rengiamuose Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose kino kūrėjai apdovanojami 20-yje kategorijų.

Daugiausiai nominacijų sulaukė Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“, jis nominuotas net 12-oje kategorijų.

Nedaug nuo šio filmo atsiliko Algimanto Puipos istorija „Kita tylos pusė“ (10 nominacijų). Šarūno Barto darbas „Sutemose“ nominuotas 8-iose kategorijose.

Šventinę nuotaiką kursto Vytauto Lukočiaus diriguojamas orkestras „Vilniaus Sinfonietta“.

18 nominacijų jau buvo paskelbtos (laimėtojai paryškinami), o per renginį paaiškėjo dar dviejų kategorijų laureatai: įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus kinui, taip pat paaiškėjo LRT.lt portalo skaitytojų išrinktas publikos simpatijų prizo laimėtojas.

Už viso gyvenimo nuopelnus buvo apdovanotas Algimantas Mikutėnas. „Pandemija sugriovė kūrėjų planus, sunkų laiką išgyvena kino teatrai, tačiau žiūrovų ratas padidėjo. Jis yra pasakęs, kad jo misija – kurti vizualų grožį ir jam tai pavyko. Bet tai – ne tik vizualus grožis. Dėkoju už tai, kad kamera sugebėjo perteikti ir laisvės kvapą, kurio niekas iš mūsų, tikiu, niekada neišmainys į nieką“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

„Aš gi iš kaimo, o ten – visi kvapai, ir spalvos, ir vaizdai“, – susigraudinęs kalbėjo A. Mikutėnas. „Myliu savo tautą, o ne kaip kai kurie...“ – sušuko jis. A. Mikutėnas pasiūlė premjerei atsiduoti muzikai ir pašokti imituojant grojimą gitara.

Per ceremoniją paaiškėjo ir LRT.lt portale vykusio žiūrovų balsavimo už mylimiausią lietuvišką filmą rezultatai. Renginyje LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas apdovanojimą įteikė filmui, tapusiam „Publikos simpatija“. Tai – filmas „Išgyventi vasarą“.

„Kuriant šį filmą, jį pristatydami, daug kalbėjome apie psichinę sveikatą. Turime kreipti dėmesį į elementarias žmogaus teises. Su dideliu liūdesiu galvoju apie žmones, kuriems pasakyta, kad jie negali būti šeima“, – kalbėjo Marija Kavtaradzė.

Vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Šveicarijos Sankt Galeno operos teatro ir simfoninio orkestro vyriausias dirigentas, maestro Modestas Pitrėnas kalbėjo apie tai, kad muzika – tobulas visatos provaizdis.

Kategorijoje „Metų geriausias kompozitoriaus darbas“ nominuoti: Martynas Bialobžeskis („Kita tylos pusė“), Gediminas Jakubka, Mindaugas Urbaitis („Animus Animalis (Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“), Faustas Latėnas („Purpurinis rūkas“), Giedrius Puskunigis („Laiko tiltai“).

M. Urbaitis džiaugėsi, kad buvę studentai kviečia dirbti kartu: „Filmo finalą išsprendėme labai konceptualiai, tai man padarė įspūdį.“

Kategorijoje „Metų geriausias garso režisieriaus darbas“ nominuoti: Julius Grigelionis („Nova Lituania“), Vladimir Golovnitski („Valstybinės laidotuvės“), Jonas Maksvytis („Purpurinis rūkas“), Saulius Urbanavičius („Pasaulio šerdis“).

Povilas Meškėla ir Jeronimas Milius atliko dainą „Dar ne vakaras“, prisimindami tuos, kurie iškeliavo Amžinybėn...

Marius Ivaškevičius „kaip prisiekęs kino fanas“ kvietė nepamiršti ir mylėti scenarijaus autorių. „Su kino diena“, – sveikino M. Ivaškevičius.

Kategorijoje „Metų geriausias scenarijus“ nominuoti: Šarūnas Bartas, Aušra Giedraitytė („Sutemose“), Ignas Jonynas, Kristupas Sabolius („Nematoma“), Karolis Kaupinis („Nova Lituania“), Marija Kavtaradzė („Išgyventi vasarą“), Renata Mendeikienė (Šerelytė), Raimundas Banionis („Purpurinis rūkas“).

„Rašyti mėgstu labiau nei kalbėti“, – teigė K. Kaupinis.

Mados dizaineris, menininkas, išskirtinai konstruktyvaus, novatoriško stiliaus kūrėjas Giedrius Paulauskas kalbėjo apie grimo, šukuosenos, kostiumo, aplinkos, daiktų puošybą – kaip seniausią kultūrinę veiklą. Ir apie tai, kaip daug svarbios informacijos iš tų ženklų mes pasąmoningai perskaitome.

Kategorijoje „Metų geriausias dailininko darbas“ nominuoti: Audrius Dumikas („Nova Lituania“), Algirdas Garbačiauskas, Jurij Grigorovič („Purpurinis rūkas“), Galius Kličius („Kita tylos pusė“), Jurgis Krasons, Janis Kalninš, Aivars Žukovskis („Sutemose“), Nerijus Narmontas („Nematoma“).

A. Dumiko nebėra tarp mūsų. „Jis buvo stebėtojas tiek gyvenime, tiek kine. Ne jis pasirinko kiną, o kinas – jį“, – kalbėjo jo sesuo.

Kategorijoje „Metų geriausias kostiumų dailininko darbas“ nominuoti: Nina Moravcová („Sutemose“), Daiva Petrulytė („Purpurinis rūkas“), Agnė Rimkutė („Kita tylos pusė“), Sandra Straukaitė („Nematoma“), Monika Vėbraitė („Nova Lituania“).

Kategorijoje „Metų geriausias grimo dailininko darbas“ nominuoti: Jurgita Globytė („Nova Lituania“), Eglė Mikalauskaitė-Gricienė („Kita tylos pusė“), Marija Kovačević Jovanović („Sutemose“), Elena Permogorskaya („Nematoma“), Aušra Rosegard („Gimtinė“).

Už J. Globytę apdovanojimą perduoti paėmusi filmo Marija Razgutė perdavė laureatės padėkas filmo kolegoms, grimo mokytojams ir tiems, kas žiūri lietuviškus filmus.

„Operatoriai turi būti pirmi. Jei herojus eina į kalną, tai operatorius turi pirmas įlipti į kalną. Operatorius turi turėti ekstrasensinių savybių. Operatorius nuolat turi mokytis“ – apie profesines subtilybes pasakojo Petro Abukevičiaus premijos laureatas, apdovanojimo „Golden Funnel laimėtojas, dviejų „Sidabrinių gervių“ šeimininkas, kultinio filmo apie gamtą „Sengirė“ kūrėjas Mindaugas Survila.

Kategorijoje „Metų geriausias operatoriaus darbas“ nominuoti: Eitvydas Doškus („Sutemose“), Simonas Glinskis („Nova Lituania“), Vytautas Katkus („Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“), Audrius Kemežys („Gimtinė“), Algimantas Mikutėnas („Kita tylos pusė“).

„Angliškai dirigentas ir režisierius nusakomas tuo pačiu žodžiu – director. Ir pažvelkite į mūsų dirigentą – jis turi specialia lazdelę, batutą. O kodėl režisieriai neturi darbo priemonės – lazdelės?“ – klausė A. Diržiūtė. Kategoriją pristatė kultūros ministras Simonas Kairys.

Kategorijoje „Metų geriausias režisieriaus darbas“ nominuoti: Rugilė Barzdžiukaitė („Rūgštus miškas“), Karolis Kaupinis („Nova Lituania“), Marija Kavtaradzė („Išgyventi vasarą“), Algimantas Puipa („Kita tylos pusė“), Aistė Žegulytė („Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“).

„Pastarieji metai buvo sunkūs dėl pandemijos ir dėl to, kad Lietuvoje kas mėnesį kyla po naują bangą, kuri suardo, suskaldo visuomenės kūną, ji nusėda be išvadų ir ateina nauja. Kai nesi tam abejingas, tas labai blaško. Sunku tada tampa tikėti, kad meno kūrinys turi prasmę. Visuomenei „besikalant“, kine norisi tik spengiančios tylos, kažko žmogiško, kas suteiktų pabėgimo viltį, kad bus galima gyventi kartu be pašaipos ir pažeminimo. Kinas paradoksaliai randa galimybę žmones susodinti kartu, pakviesti juos, kiekvieną individualiai, žiūrėti į tą pačią pusę“, – kalbėjo K. Kaupinis.

Kategorijoje „Metų geriausias montažo režisieriaus darbas“ nominuoti: Rugilė Barzdžiukaitė („Rūgštus miškas“), Danielius Kokanauskis („Valstybinės laidotuvės“), Mikas Žukauskaus („Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“), Kostas Radlinskas, Andra Doršs („Laiko tiltai“), Silvija Vilkaitė („Nova Lituania“).

„Apdovanojimai – toks momentas, kai suabejoji savimi. Važiavau pro Baltarusijos ambasadą, kur vyksta protestas. Man bent jau už nugaros niekas nestovi ir neaiškina, ką daryti, nėra to bereikalingo nurodinėtojo“, – sakė M. Žukauskas.

Nominuotų trumpametražinių domumentinių, vaidybinių ir animacinių filmų kūrėjus sveikina į kylančių Europos kino žvaigždžių dešimtuką šiemet patekusi ir „European shooting star“ programoje dalyvaujanti Žygimantė Elena Jakštaitė. „Trumpo metro filmas gali pasičiupti žiūrovą ir jį labai stipriai paveikti“, – sakė Ž. E. Jakštaitė.

Kategorijoje „Metų geriausias trumpametražis kino filmas“ nominuoti: „Atkūrimas“ (rež. Laurynas Bareiša, prod. Klementina Remeikaitė), „Kolektyviniai sodai“ (rež. Vytautas Katkus, prod. Viktorija Seniut), „Laukais“ (rež. Kamilė Milašiūtė, prod. Marija Fridinovaitė, Viktorija Seniut), „Nukryžiavimas“ (rež. Danielius Minkevičius, prod. Adolfina Kunčiūtė, Rūta Pašukonytė), „Vienas gyvenimas“ (rež. Marija Stonytė, prod. Andrėja Čebavičiūtė, Giedrė Žickytė).

Laureatai dėkojo savo komandai.

Kategorijoje „Metų geriausias animacinis filmas“ nominuoti: „Angelų takais“ (rež. Kristina Buožytė, prod. Vitalijus Žukas, Kristina Buožytė, Aleksander Podgorny), „Matilda ir atsarginė galva“ (rež. Ignas Meilūnas, prod. Marija Razgutė, Ignas Meilūnas), „Sniego pastogė“ (rež. Robertas Nevecka, prod. Giedrė Burokaitė), „Žonglierius“ (rež. Skirmantė Jakaitė, prod. Agnė Adomėnė, Delphine Schmit).

Teatro, televizijos ir kino aktorė, tarptautinių kino festivalių apdovanojimų laimėtoja ir žiūri narė Ingeborga Dapkūnaitė sakė: „Jeigu jūs čia, vaidmenys nebeantraplaniai“.

Kategorijoje „Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo“ nominuotos: Eglė Gabrėnaitė („Nova Lituania“), Vilija Grigaitytė („Išgyventi vasarą“), Rasa Samuolytė („Pilis“), Rimantė Valiukaitė („Pilis“), Sonata Visockaitė („Plastikinių rūmų žmonės“).

E. Gabrėnaitei apdovanojimą perduos M. Razgutė: „Eglė šiame filme buvo pasaulinio lygio žvaigždė visomis prasmėmis. Esame dėkingi, kad mumis pasitikėjo ir sukūrė puikų vaidmenį“.

Kategorijoje „Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo“ nominuoti: Liubomiras Laucevičius („Nematoma“), Vaidotas Martinaitis („Nova Lituania“), Vidas Petkevičius („Purpurinis rūkas“), Povilas Stankus („Kita tylos pusė“), Salvijus Trepulis („Sutemose“).

„Jaučiuosi kaip per Atlaidus. Susirinko kino kūrėjų šeima. Kino kūrėjų šeimos maršas. Jaučiuosi šeimoje. Ačiū už džiaugsmą būti kartu. Kaip gera vėl būti kartu“, – sakė V. Martinaitis.

„Žiūrovų meilė įkvepia filmus tolesniam gyvenimui“, – pastebi G. Oganauskas.

Kategorijoje „Metų geriausias aktorės vaidmuo“ nominuotos: Barbora Bareikytė („Pilis“), Severija Janušauskaitė („Gimtinė“), Viktorija Kuodytė („Kita tylos pusė“), Jūratė Onaitytė („Pilis“), Indrė Patkauskaitė („Išgyventi vasarą“).

„Atrodo, kad išsipildė svajonė, kurios sau nebuvau įsivardinusi. Pagrindinis jausmas – dėkingumas visai „Pilies“ komandai, labai jų pasiilgau. Dėkinga šeimai ir draugams“, – sakė B. Bareikytė.

Kategorijoje „Metų geriausias aktoriaus vaidmuo“ nominuoti: Juozas Budraitis („Kita tylos pusė“), Arvydas Dapšys („Sutemose“), Aleksas Kazanavičius („Nova Lituania“), Paulius Markevičius („Išgyventi vasarą“), Valentin Novopolskij („Olegas“).

„Man džiugu matyti, kaip atgimsta Lietuvos kinas“, – buvo perduoti tokie V. Novopolskio žodžiai.

Kategorijoje „Metų geriausias mažumos bendros gamybos kino filmas“ nominuoti: „Olegas“ (liet. prod. Lukas Trimonis), „Omarų sriuba“ (liet. prod. Algimantė Matelienė, Arūnas Matelis), „Pasaulio šerdis“ (liet. prod. Dagnė Vildžiūnaitė), „Valstybinės laidotuvės“ (liet. prod. Uljana Kim).

„Aš labai tikiuosi, kad tokios istorijos liks kino ekrane“, – kalbėjo filmo atstovė.

Pretendentus į geriausio metų filmo apdovanoijimą sveikino – nuo šių metų gegužės 20 dienos Lietuvos pilietis, režisierius, kurio darbai buvo net du kartus nominuoti Britų Kino Akademijos (BAFTA) ir „Auksinių gaublių“ apdovanojimams – Deksteris Flečeris. Jo teigimu, dokumentinis kinas kupinas iššūkių.

Kategorijoje „Metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas“ nominuoti: „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ (rež. Aistė Žegulytė, prod. Giedrė Burokaitė), „Kelionės namo“ (rež. Ramunė Rakauskaitė, prod. Algimantė Matelienė, Arūnas Matelis), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristina Briede, prod. Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė, Uldis Cekulis, Riho Vastrik), „Rūgštus miškas“ (rež. Rugilė Barzdžiukaitė, prod. Dovydas Korba, Rugilė Barzdžiukaitė), „Second hand“ (rež. Arturas Jevdokimovas, prod. Algimantė Matelienė, Arūnas Matelis).

Laureatės dėkojo mokiniams, filmo herojėms. „Dokumentinis kinas yra jėga!“ – sušuko A. Žegulytė.

Kategorijoje „Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas“ nominuoti: „Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė, prod. Marija Razgutė, Klementina Remeikaitė), „Kita tylos pusė“ (rež. Algimantas Puipa, prod. Uljana Kim), „Nematoma“ (rež. Ignas Jonynas, prod. Kristina Ramanauskaitė, Ramojus Petrauskas, Aurimas Pukevičius), „Nova Lituania“ (rež. Karolis Kaupinis, prod. Marija Razgutė, Martynas Mickėnas), „Sutemose“ (rež. Šarūnas Bartas, prod. Šarūnas Bartas, Jurga Dikčiuvienė).

„Nebuvo lengva, bet buvo labai smagu“, – sakė M. Razgutė. „Mes neateiname iš niekur – lietuviško kino tradicija siekia tarpukarį. Visi, esantys šiandien čia prisideda, kad filmas atsirastų. Mes nekonkuruojame, o padedame vienas kitam. Dėkoju tiems, kurie organizauoja festivalius, rašo ilgus straipsnius, o už tai jiems sumokama mažai, ačiū visiems, kurie kuria kiną“, – kalbėjo K. Kaupinis.

Šiais metais debiutuojantys Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai bus teikiami kasmet, bendradarbiaujant su Lietuvoje veikiančiomis kino kūrėjus vienijančiomis organizacijomis. Apdovanojimus rengia Lietuvos kino centras kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, bendradarbiaujant su autorių teisių administravimo asociacijomis LATGA ir AGATA.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt