Kultūra

2021.05.29 07:00

Tango biblijos autorius: šis šokis tolerantiškas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, kilmės, rasės ar seksualinės orientacijos

Mindaugas Klusas, LRT.lt2021.05.29 07:00

Gal nebus pernelyg įžūlu per karantiną priminti tai, kas mus pakylėdavo virš kasdienybės ir ko skaudžiai netekome paisydami socialinės distancijos. Turiu mintyje šokį, tango. Kaunietis fotomenininkas Edmundas Kolevaitis išleido fotoalbumą „Tango“, šio šokio istorikai laiko jį vienintele tokio pobūdžio knyga pasaulyje, kone tango biblija. 

Likimo ironija: trejus metus ruoštas ir ne vienus metus fotografuotas albumas pasirodė 2019-aisiais prieš pat COVID-19 pandemiją, kai visi renginiai, tarp jų ir tango vakarai, užsivėrė, o socialiniai ryšiai sutrūkinėjo.

10 metų Argentinoje, Portugalijoje ir daugelyje kitų kraštų argentinietiškojo tango judėjimą fotografavęs E. Kolevaitis LRT.lt pasakoja apie šio šokio kultūrą, etiketą ir teigia: „Tango šoka visi ir visur – Lotynų ir Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Turkijoje, Maroke ir Tailande, Delyje ir Tokijuje, krikščioniškuose ir musulmoniškuose kraštuose. Nepriklausomai nuo amžiaus, kilmės, rasinių skirtumų. Tango šokis tolerantiškas ir heteroseksualams, ir netradicinės orientacijos žmonėms.“

Ir ji pasakė jam „sudie“

Pasak E. Kolevaičio, dauguma lietuvių tango įsivaizduoja tokį, kokį mato per TV ir pasirodymuose – pramoginį, sportinį. Tačiau argentinietiškas šokis yra visai kas kita, tai kur kas masiškesnis reiškinys, įsismelkiantis į žmogaus kasdienybę. O kai kuriuos sužavi ir nepaleidžia visą gyvenimą.

„Socialinis“ tango, anot fotografo, remiasi improvizacija, muzikos pajauta, o pramoginiai šokiai iš esmės yra sceniniai, grindžiami tikslia, iš anksto išmokta choreografija.

Norėdamas keliomis realiomis istorijomis pailiustruoti socialinio ir sceninio tango skirtumus, pašnekovas pradeda nuo tango abėcėlės, terminijos. Paprastai viena pora per vakarą (milongą) susitinka tik kartą. Jie šoka tandą, kuri trunka apie 10–12 minučių ir kurią sudaro trys arba keturi šokiai: pats tango, tango valsas ir milonga. Tandas perskiria kitokio žanro muzikos kūrinys, vadinamas kortina. Tai muzikinė užsklanda, per kurią šokėjai žvalgosi naujo partnerio.

Tad štai vienas pirmųjų Lietuvos tango šokėjų, gavęs profesionalų išsilavinimą, nukeliavo į Buenos Aires ir atsidūrė tango vakare tarp mėgėjų. „Visi šoka ratu, vidurys laisvas, pamaniau, jis paliktas „kiečiausiems“. Išvedžiau vieną šokėją, nuėjome tiesiai į vidurį, nes tie kraštuose, matau, nelabai efektingai šoka, slankioja. Ir parodžiau, ką moku. Bet per pirmąją tandą partnerė man padėkojo ir pasišalino. Maniau, pavargo ar šiaip kas nors atsitiko. Tačiau žiūriu, kad nė viena daugiau su manimi šokti nenori“, – nusvilusio lietuvio įspūdžius perpasakoja E. Kolevaitis.

Anot jo, rodydamas savo sugebėjimus šokėjas šiurkščiai pažeidė taisykles, nekorektiškai, galbūt pernelyg energingai vedė savo partnerę ir ši pasakė jam „sudie“.

Argentinietiškas tango yra improvizacija, „džiazas“, šokdamas tu interpretuoji muziką, eini ten, kur ji tave veda.

Panašią istoriją išgyveno ir pats Edmundas. Argentinoje jis sutiko vieną geriausių tango trenerių, šis davė 5-ias trijų valandų trukmės pamokas. Dar kiek pasipraktikavęs namie su partnere, pasijuto esąs kietas. Nors, kaip paaiškėjo netrukus, nieko nesuvokė...

„Nueinu į milongą, išsivedu šokėją, mėginu judėti ir jaučiu, kad partnerė nežino, ką jai daryti. Vadinasi, viską buvau išmokęs savaip, pagal pramoginių šokių pavyzdį. Kad partnerė gerai jaustųsi, ji irgi turėtų būti išmokusi tą pačią choreografiją. O argentinietiškasis tango yra visiška improvizacija, „džiazas“. Savo šokiu tu interpretuoji muziką, eini ten, kur ji tave veda“, – dėsto E. Kolevaitis.

Kūnų traukos dėsniai

Tango populiarumo ir unikalumo paslaptį fotografas aiškina natūralia, per šimtus tūkstančių metų subrandinta vyro ir moters santykių sistema. Edmundas atkreipia dėmesį į jo knygos viršelyje esančią porą: vaikinas atrodo susikaupęs ir ramus lyg uola, o moteris užsimerkusi, atsipalaidavusi, plevenanti lyg siela. Ji – pats šokio grožis.

Apie tango – laidoje „Labas rytas, Lietuva!“

Labas rytas, Lietuva! Šeštadienis I d. Socialinio tango nauda: ne tik puikus laiko praleidimo būdas, bet ir galimybė pažinti savo kūną

Anot pašnekovo, vyrui poroje tenka didžiausia atsakomybė: turi globoti partnerę, mokėti šokti, žinoti, ką darysi toliau, ir nujausti, kaip į tai reaguos partnerė. Šokdamos moterys paprastai užmerkia akis, kad labiau susitelktų, įsiklausytų į vyro kūno kalbą.

„Argentinietiškasis tango yra dviejų kūnų, dviejų asmenybių pokalbis be žodžių“, – sako E. Kolevaitis. Išmanantis vyras pajėgus pašokdinti ir pirmąkart tango šokančią partnerę.

Išmanantis vyras pajėgus pašokdinti ir pirmąkart tango šokančią partnerę.

Kad galėtų suteikti šokio malonumą moteriai, prieš tai turi pasimokyti šokti su kitu vyru, šokio virtuozu. Kitaip tariant, pasak Edmundo, absoliuti vyrų ir moterų dauguma turi kurį laiką pašokti priešingos lyties partnerio pozicijoje.

„Glaustis prie vyro kūno, būti liečiamam man nebuvo malonu, – prisipažįsta E. Kolevaitis, – tačiau prie visko galima priprasti. Ir taip daroma ne šiaip sau, o kad suprastum, ką turi jausti moteris, tavo partnerė.“

Gali atrodyti, kad lyčių požiūriu tango yra labai tradicinis šokis, tačiau taip nėra. Buenos Airėse milongas rengia ir homoseksualai. Kitose šalyse ko nors panašaus E. Kolevaitis sako nematęs, tačiau neabejoja, kad tokie LGBT bendruomenės renginiai vyksta JAV.

„Į juos ateina ir heteroseksualai, kad galėtų pašokti priešingoje pozicijoje. Lygiai taip daug moterų šokėjų yra išmokusios vyro vaidmenį. Apskritai tango visiškai patenkina ir kitos orientacijos šokėjus“, – sako fotografas.

Nebylios tango žvalgytuvės

Tango bendruomenė laikosi tam tikrų etiketo taisyklių, kas dera šokant, ir kas – ne. Į milongą moterys susirenka puošniai apsirengusios. Vyrai taip pat turi atrodyti respektabiliai, nekorektiška pasirodyti su džinsais ar trikotažiniais marškinėliais. Kostiuminės kelnės ir baltiniai būtini, švarkas – pageidautinas.

Po tandos poros paprastai išsiskiria, vyrai grįžta į jiems skirtą salės pusę, moterys susiburia priešingoje. Lieka tik tie dvejetai, kurie sutaria atsiduoti dar vienai tandai.

Jei moteriai pasiūlai šokti antrą tandą, manoma, kad jos atžvilgiu turi kitokių minčių.

Kol grojama kortina, vyksta žvalgytuvės. Jei moteris akimis atsako į įdėmų, klausiamą vyro žvilgsnį, tai ženklas, kad sutinka būti iškviesta į aikštelę. Tada vyras žengia per visą salę pasitikti partnerės, poros apsikabina ir pradedama nauja tanda.

„Jei mėginsi eiti pas moterį be jos sutikimo, save gerbianti šokėja su tavimi nešoks, apsimes, kad tvarko batų raištelius ar šiaip spoksos į lubas. Prisimenu vyriškį, kuris per vakarą taip ir neišėjo į aikštelę, nes salo dėl tos vienintelės, bet ši ignoravo jo žvilgsnį, – pasakoja E. Kolevaitis. – Jei moteris po šokio ar kelių pasako „ačiū“, tuo išreikšdama nenorą su tavimi šokti, vyras vis tiek ją turi palydėti į jos vietą.

Įprasta vieną partnerę kviesti tik kartą per vakarą. Jei pasiūlai šokti antrą tandą, manoma, kad jos atžvilgiu turi kitokių minčių, nori užmegzti artimesnę draugystę“, – tango etiketo subtilybes aiškina Edmundas.

Europietes vilioja turkų vyrai

Anot E. Kolevaičio, kiekvienas šokis daugiau ar mažiau yra erotiškas. Tango erotikos taip pat netrūksta, tačiau ji kur kas subtilesnė nei, pavyzdžiui, Karibų regiono šokiuose.

„Vieniems tango yra seksas stovint, kitiems – saviraiškos forma, iššūkis, meditacija ar bendravimas“, – lūkesčių ir nuostatų įvairovę atskleidžia pašnekovas.

Vis dėlto tai labiau subrendusių asmenybių šokis. Ant parketo ar gatvės grindinio susitinka patirtis ir išmintis, laimė ir negandos, ilgesys ir išsiskyrimai. Jaunų žmonių palyginti nedaug, jie paprastai renkasi kitus šokius.

Patekti į tango maratonus ar festivalius, juolab konkursus, nėra paprasta. Reikia sulaukti organizatorių kvietimo arba kito dalyvio rekomendacijos. „Europoje tango vakaruose daugumą sudaro moterys, o, tarkime, Turkijoje – vyrai. Todėl tokių gerbėjų dėmesio nevengiančios europietės mielai keliauja šokti į Turkiją“, – sako pašnekovas.

Fotografija – statiškas menas, todėl įamžinti šokį, ko gero, nėra paprasta. Fotografas E. Kolevaitis šiuo požiūriu turi savo nuomonę: „Mes, europiečiai, tango esmę matome išoriniuose efektuose, kūno ekspresijoje, staigiuose judesiuose. O man argentinietiškasis tango yra jausmas, sukuriamas per šokį. Jis atsiskleidžia šokėjų veiduose, todėl knygoje tiek daug stambių planų.“

Nuo pirmųjų minčių apie knygą iki jos pasirodymo praėjo treji metai. Tango bendruomenę Edmundas fotografavo palyginti seniai, tačiau viskas pasibaigdavo parodomis. Sumanęs išleisti „popsinį“ leidinį kreipėsi į lietuvių fotografijos klasiką Aleksandrą Macijauską. Tas įtikino imtis rimtos, konceptualios knygos ir padėjo ją parengti.

Man argentinietiškasis tango yra jausmas, sukuriamas per šokį, jis atsiskleidžia šokėjų veiduose.

Kodėl pradėjęs šokti? Nes sušlubavo širdis ir gydytojas patarė užsirašyti į sporto klubą. „Metus patampiau geležiukus, bet buvo baisiai neįdomu, – prisipažįsta pašnekovas. – Studijų metais šokau ansamblyje „Nemunas“. Po daugelio metų susitikę su kita nemuniete nusprendėme organizuoti šokių grupę. Pasikvietėme trenerį Gediminą Kavaliauską ir pradėjome šokti pramoginius šokius. Labai patiko. Tokia buvo pradžia.“

E. Kolevaičiui tango tapo gyvenimo būdu, pagrindiniu egzistencijos principu. Anksčiau stebėjosi, kad dėl trijų šokio valandų galima viską mesti ir šimtus kilometrų trenktis į kitą miestą ar šalį. Dabar tango įsiveržė į fotografo kasdienybę ir įsitvirtino joje jau dešimt metų. Kaip galima suprasti, ilgam: „Įžengęs į šią kultūrą, žmogus eina per gyvenimą tango žingsniu.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.