Kultūra

2021.05.22 15:03

Dainius Vanagas. „Eurovizija“, arba Masinės kultūros privalumai: laikinai visi iki vieno pasileidžia plaukus

Dainius Vanagas, rašytojas2021.05.22 15:03

Tradiciškai Europa yra suvokiama kaip santūrus, rafinuotas žemynas. Čia gilios meno tradicijos, nesuskaičiuojama daugybė muziejų ir kitų kultūros institucijų. Bet yra vienas reiškinys, kuris Europos kultūriniame žemėlapyje smarkiai išsiskiria iš kitų.

Tai – „Eurovizijos“ dainų konkursas, tikėtina, pats holivudiškiausias dalykas, kokį kada nors Europa yra sugalvojusi. Jei toks konkursas vyktų Jungtinėse Amerikos Valstijose – niekas nesistebėtų: juk ten, anapus Atlanto, įmanoma viskas. Bet Europoje? Įdomu.

Rašytojo Dainiaus Vanago komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.


Ir vis dėlto „Eurovizija“ – Europos išradimas, beje, labai sėkmingas. Šio konkurso populiarumas puikiai iliustruoja didžiulį masinių kultūros renginių poreikį, kuris patenkinamas gana retai. Tarkime, Venecijos bienalė yra viena iš reikšmingiausių šiuolaikinio meno parodų pasaulyje, tačiau nėra ir niekada nebus masinė. Štai 2019 metais Lietuvai ten nusišypsojo sėkmė: opera „Saulė ir jūra“ laimėjo „Auksinį liūtą“. Tačiau ši pergalė daugeliui taip ir liko tik skambi antraštė žiniasklaidos puslapiuose, kitaip tariant – nepatirta asmeniškai, nes progą pamatyti šį kūrinį turėjo labai mažai žmonių.

Iš pradžių 2017 metais opera keletą kartų parodyta Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje. Vėliau, kai buvo atrinkta į Veneciją atstovauti Lietuvai, per 6 mėnesius ją pamatė 87 tūkstančiai – maždaug tiek žmonių, kiek gyvena Panevėžyje. Daug tai ar mažai? Daug. Opera sulaukė milžiniško susidomėjimo. Parodos lankytojai stovėdavo eilėje po dvi tris valandas, kad tik galėtų ją išvysti. Iš viso šis kūrinys skambėjo 49 dienas po 8 valandas nepertraukiamai, ir daugybė darbščių ir pasiaukojančių žmonių, netaupydami jėgų ir neskaičiuodami laiko, prisidėjo, kad šis projektas taptų toks sėkmingas ir apskritai – įmanomas. Ir vis dėlto – tik 87 tūkstančiai pamačiusiųjų. Daug tai ar mažai?

Mažai, nes atlikėjų pasirodymą „Eurovizijoje“ kasmet stebi 180 milijonų – maždaug tiek gyventojų yra Italijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje kartu sudėjus.

Apie renginių kokybę ir svarbą – tiek Venecijos bienalės, tiek „Eurovizijos“ – šie skaičiai pasako mažai arba visai nieko. Tačiau jie akivaizdžiai parodo, kiek iš tiesų yra žmonių, galinčių dalytis asmeniniais įspūdžiais apie šiuos renginius.

„Eurovizija“ šia prasme yra unikalus renginys. Jis suteikia sąlygas atlikėjų pasirodymus pamatyti didžiulei auditorijai – auditorijai, kuri turi savo nuomonę, skonį, favoritus arba autsaiderius. Kalbėjimasis apie faktiškai patirtus kultūros reiškinius, dalijimasis vertinimais kritikuojant arba giriant yra lygiai taip pat svarbu kaip ir pati kultūra. Gal net svarbiau, nes kalbėti apie tai, ko nematei arba matei tik tu, bet daugiau beveik niekas kitas, – komplikuotas ir ne visada prasmingas uždavinys.

Patekti į Venecijos bienalę nėra labai sunku – bilietas kainuoja keliasdešimt eurų. Aišku, dar reikia nuskristi į Italiją ir rasti, kur apsistoti. Kitaip tariant, yra reikalų, bet tiems, kurie žino šio renginio vertę ir svarbą, šie reikalai malonūs. Tačiau likusiems – arba per brangu, arba per toli, arba reikia aukoti atostogas, arba paprasčiausiai – nepakankamai įdomu.

„Eurovizija“ tokių drastiškų laiko ir finansinių investicijų nereikalauja – ji agresyviai „įlipa“ į ekraną ir skamba taip garsiai, kad girdisi net išjungus televizorių. Todėl nenuostabu, kad tai – vienas didžiausių su sportu nesusijusių renginių pasaulyje.

Ir vis dėlto panašumų su sportu esama. „Eurovizija“, nepaisant visų trūkumų, geba suteikti kultūrai gana neįprastą elementą – sirgalius. Per olimpiadą, futbolo ar krepšinio čempionatus sirgaliai nieko nestebina, jų matome visur – gatvėse, balkonuose, arenose. Tačiau kultūros terpėje tai – retas, nors ir labai svarbus reiškinys.

Kodėl svarbus? Nes kartais į kultūrą neužtenka žiūrėti – neužtenka vaikščioti į koncertus, parodas, spektaklius, skaityti knygas ir savo asmeniniame rate dalytis įspūdžiais. Ne, kartais norisi masiškai ir aktyviai pačiam tapti kultūros dalimi. Jau keletą savaičių vykstančios mūsų atlikėjų palaikymo akcijos įtraukia didžiulį skaičių žmonių, jie imituoja „The Roop“ dainos choreografiją, taip pat prideda savitų ir originalių atspalvių.

Prieš finalinį renginį patys didžiausi aistruoliai išsimargins veidus geltona spalva, persirengs šventiniais kostiumais, laikydamiesi karantino ribojimų rengs privačius vakarėlius arba bendraus su draugais virtualiu būdu, darysis šmaikščias fotosesijas, vertins pasirodymus, lažinsis, kas laimės arba kas liks paskutinis. Visą internetą nuklos lavinos komentarų ir memų – šmaikščių arba nelabai. O kitą rytą po „Eurovizijos“ apie renginį bus galima pasikalbėti praktiškai su bet kuriuo praeiviu gatvėje – nes visi bus matę. O net ir tie nematę bus nematę savaip, ir vis tiek turės, ką šia tema pasakyti.

Taigi „Eurovizija“ suteikia Europai kultūrinę veiklą, kurią galima švęsti masiškai, o tai – didžiulė, kolektyvinė dovana, kuria lepintis europiečiai neturi daug progų. Taip, Miunchene vyksta „Octoberfest“, Dubline siautulingai minima Šventojo Patriko diena, o toje pačioje Venecijoje vyksta ne tik bienalė, bet ir garsusis karnavalas. Ir vis dėlto spalvingų, masinių festivalių nėra tiek daug, kad jie spėtų įgrįsti.

„Eurovizija“, be abejo, taip pat patenka į šį sąrašą, nes yra unikalus muzikos karnavalas, atliekamas tarsi šamaniškos apeigos, kuriose bent laikinai išsivaduojama nuo visko, kas Europoje rafinuota, sterilu ir griežta, ir susitelkiama į siautulingą fiestą, kurioje visi iki vieno pasileidžia plaukus.

Būtų įdomu, jei „Eurovizijos“ formatą kas nors ryžtųsi pritaikyti kitoms meno sritims. Pvz., renkant geriausią metų paveikslą ar trumpametražį filmą. Iš pradžių, aišku, visi vėl pradėtų nuo nacionalinės atrankos, o tada jau išsiųstų laimėtoją į tarptautinius vandenis pasišpaguoti su kitais. Galbūt kada nors – su malonumu pažiūrėčiau.

Rašytojo Dainiaus Vanago komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.