Kultūra

2021.05.20 16:05

Mirė rašytojas, kino scenaristas Rimantas Šavelis: Puipa planavo kartu žiūrėti jų kurtą filmą „Amžinoji šviesa“

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.05.20 16:05

Ketvirtadienį poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas savo socialiniame tinkle pranešė liūdną žinią – mirė rašytojas, kino scenaristas Rimantas Šavelis. „Paskutiniu metu jau jis labai mažai rašė. Prieš tris dienas pasiėmiau jo paskutinį romaną, galvojau, gal prie jo grįžti. Mane pakvietė neseniai pasižiūrėti „Amžiną šviesą“. Man tas filmas pasirodė toks nepasenęs, galvojau paskambinsiu, mes dar susitiksime, eisime kartu restauruoto filmo pažiūrėti“, – LRT.lt atviravo režisierius A. Puipa.

R. Šavelis parašė atsiminimų knygą apie P. Širvį „Geriu žalią tylą“ (2004), scenarijus televizijos filmams „Žemė maitintoja“ (1977, pagal P. Cvirkos romaną, režisierius B. Talačka), „Vaikinas iš darbo gatvės“ (1979, pagal A. Bieliausko romaną „Ji mylėjo Paulį“, režisierius A. Dausa), kino filmams „Arkliavagio duktė“ (su P. Dirgėla, 1983, A. Vienuolio apsakymų motyvais), „Amžinoji šviesa“ (1987), „Bilietas iki Tadž Mahalo“ (1991), „Vilko dantų karoliai“ (1997, pagal to paties pavadinimo L. Gutausko romaną; visų režisierius A. Puipa) ir kitiems.

A. Puipa: rašydavo šiltai, labai pamilęs savo personažus

„Mes dirbome kartu daug metų – jis ir redaktorius, ir scenaristas mano filmų buvo. Mūsų pirmas susitikimas buvo toks, kad jis dirbo dramaturgu ir pagal Antano Vienuolio apsakymus buvo parašęs Vienuolio šimtmečio proginį scenarijų. Man įsakymo keliu R. Šavelį priskyrė. Suprasdamas, kad filmas turi būti ant greitųjų, pradėjome iš naujo konstruoti ir mūsų pirmas bendravimas ir buvo ši kūrybinė pažintis – filmas „Arkliavagio duktė“. Jis suprato mane. Mano darbo stilius – pasiimi literatūrinį kūrinį ir pradedi fantazuoti. Jis įgyvendino viską, ką aš norėjau“, – LRT.lt pasakojo režisierius Algimantas Puipa.

Sykį jam rekomendavo Šavelio apysaką „Amžinoji šviesa“. „Tai buvo 100-tasis lietuviškas filmas, apkeliavo daug festivalių. Rimas labai tolerantiškas. Jis – žmogus iš Aukštaitijos, buvo prototipai tų personažų. O aš viską perkėliau į pajūrį. Karo nebėra, bet viskas sužlugdyta, man reikia mūro, raudonos plytos – tokio pasaulio. Jis su tuo sutiko. Jis prie to priprato“, – prisiminė A. Puipa.

Pokario patirties inspiruotoje apysakoje „Amžinoji šviesa“ (1987) per dviejų jaunų žmonių nelaimingos meilės istoriją atskleidžiama žmogiškos būties trapumas istorijos šėlsme.

Amžinoji šviesa (iš kino juostos)

Pasak pašnekovo, „Bilietas iki Tadž Mahalo“ – Vakaruose labai garsus filmas. „Rimas parašė, kaip jis įsivaizdavo, jis žinojo, kad aš perdarysiu“, – kalbėjo režisierius.

Pasak A. Puipos, R. Šavelio kūrybos tematika – kaimo tematika – kaip Granausko, Apučio. „Yra toks lyg realistinis likimas, išpuoselėtas žodis, dialogai, bet yra tokių siurrealistinių detalių, situacijų. Negaliu pavadinti socrealistu, su šypsena komentuojami personažai, likimai, situacijos, gražų humorą turėjo, rašydavo šiltai, labai pamilęs savo personažus“, – tvirtino A. Puipa.

A. Puipa tvirtina, kad R. Šavelis buvo „labai šarmingas, turėjo gerą humoro jausmą, tas atsispindėjo jo kūriniuose. Labai doras, draugiškas ir patiklus – juo kartais pasinaudodavo, labai atviras, kartais supykdavo, bet neilgam.“

1993–2005 m. R. Šavelis buvo Vilniaus teritorinės muitinės vyr. budintis inspektorius. „Kaip Šventasis Morkus. Rašydavo viršininkams kalbas, kaip rašytojas beveik neegzistavo tuo metu. Ir savo gyvenseną, ir mąstymą pakeitė. Pasistatė kaimišką pirkią, gyveno atsiskyręs nuo visų“, – sako A. Puipa.

B. Jonuškaitė-Augustinienė: prisijuokdavome iki ašarų

„Su kolegomis pakalbėjome, kad tai vienas talentingiausių žmonių, kuris dėl gyvenimo pasirinkimų, likimo vingių neatsiskleidė iki galo. O koks humoras, įtaigumas!“ – LRT.lt kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė.

Kaip pastebi pašnekovė, savo gyvenimą R. Šavelis dalino tarp literatūros ir kino. „Todėl jo knygos labai kinematografiškos, rašė vaizdais. Jo tas nepaprastas humoras, po juo slypi didelės filosofinės tiesos. Šaveliui būdinga neskirstyti epizodų į realaus gyvenimo ir fantazijos.

Ji pasakoja apie kūrinį, kuriame arklys užeina į kavinę: „Gal tai ne arklys, o žmogus, gal tai ne baras, o gyvenimas, į kurį užsukame. Taip buvo parašyta anais laikais – tas arklys sako: „buvo laikai, kai niekas mūsų neganė“, o sovietmetis. Mokėjo šnekėti tarp eilučių.“

„Žavus žmogus, nepaprastai geras pašnekovas, visada galėdavai prisikvatoti iki ašarų. Būdavo labai juokinga ir labai skaudu“, – komentavo B. Jonuškaitė-Augustinienė.

R. Šavelis debiutavo apsakymų rinkiniu „Palei žalią krantą“ (1970). Romane „Dievo avinėlis“ (1974), vaizduodamas pokario Lietuvos kaimą, išvengė ideologizavimo ir sovietinei literatūrai privalomo Lietuvos partizanų pasmerkimo. Meistriškai atskleista nerimo, baimės, netikrumo dėl rytdienos atmosfera, kuriama įtikinanti mažo žmogaus, kaimo šiaučiaus, desperatiškai siekiančio išlikti doru žmogumi, drama.

Legendos. Rimantas Šavelis

Pagal R. Šavelio scenarijų sukurtas televizijos nuotykių filmas „Tadas Blinda“ (1973, režisierius B. Bratkauskas). Remdamasis istoriniais duomenimis apie 19 a. gyvenusį žemaičių plėšiką T. Blindą, savo scenarijų ir 1987 išėjusį romaną „Tadas Blinda“ sukūrė daugiausiai pasikliaudamas vaizduote ir išmone.

Išskirtinis R. Šavelio prozos bruožas – psichologizmo, proziško ir poetinio pradų simbiozė. Novelių ir romano rinkinyje „Pasimatymas su gyvenimu: Tamarikso žydėjimas; Šuo, vardu Trepsis, arba Saulėleidis Baltijos kelyje“ (2000) svarbi tautos išsilaisvinimo tema, atskleidžiama susvetimėjimo, vienišumo, pakitusių ekonominių santykių diktato nepakėlusio menininko drama, yranti šeima, dvasinis personažų konformizmas apnuogina dalies visuomenės dorovinį nuosmukį, nesubrendimą laisvei.

Dar išleido apsakymų rinkinį „Paparčio šešėly“ (1980), apsakymų rinktinę „Langinė vėtroje“ (2009), romaną „Šiek tiek mėnesienos“ (2013).

1967 m. baigė Vilniaus universitetą, 1970 m. Maskvos aukštuosius kino scenaristų ir režisierių kursus.

1970–1974 m. Kinematografijos komiteto narys, 1974–1977 m. ir 1980–1984 m. Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos redaktorius, 1978–1980 m. Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas ir 1990–1993 m. klubo vedėjas.

Nuo 1973 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1999 m. įvertintas Antano Vaičiulaičio literatūrine premija už novelę „Tamarikso žydėjimas“ (Metai, 1997, Nr.11).

Užuojautą reiškia Kultūros ministerija

„Rimantas Šavelis buvo talentingas prozininkas ir scenaristas. Pagal jo parašytus scenarijus sukurti filmai „Tadas Blinda“, „Arkliavagio dukra“, „Amžinoji šviesa“, „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Žemės keleiviai“, „Vilko dantų karoliai“ liudija išskirtinį pasakotojo talentą. Nuo mažens puoselėjęs svajonę tapti rašytoju, Rimantas Šavelis savo atkakliu darbu ją išpildė ir lietuvių literatūrą praturtino reikšmingais kūriniais. Mums trūks jo psichologizmu persmelkto, nepaprasta poetinio ir prozinio pradų derme išsiskyrusio literatūrinio žodžio. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir mūsų kultūros bendruomenei“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt