Kultūra

2021.05.19 12:25

Draugai ir kolegos apie Kernagį: buvo ryškus muzikos, mąstymo blyksnis, publiką paversdavo bičiulių kompanija

Simona Vasiliauskaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.05.19 12:25

Dainų autorius, atlikėjas, aktorius ir TV laidų vedėjas Vytautas Kernagis šiandien būtų minėjęs 70-ies metų jubiliejų. Šalia jo buvę, kartu dirbę ir iš maestro mokęsi sako, kad V. Kernagis pakylėjo lietuvišką muziką į naują intelektualinį lygmenį, o kaip bičiulis visada liks prisimenamas kaip sutraukiantis aplink save draugiją.


Aktorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, „Keistuolių teatro“ įkūrėjas Aidas Giniotis LRT RADIJUI pasakojo V. Kernagį prisimenantis dvejopai – kaip žmogų, kurį stebėjo iš pašalės dar būdamas moksleiviu, ir kaip kolegą, su kuriuo ilgainiui teko nemažai tiesiogiai bendrauti.

„Kadangi buvau gerokai jaunesnis, jį žinojau dar būdamas moksleiviu – eidavau į jo koncertus. O paskui teko tokia garbė, kai su kolegomis iš „Keistuolių teatro“ stojome į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, jis buvo komisijos nariu, tada pirmą kartą mačiau jį iš arti. O kai baigėme, kai Ilona Balsytė nuėjo dirbti į Dainos teatrą, bendrauti su juo teko nemažai, tai buvo iš tikrųjų nepamirštamas žmogus, asmenybė, kuri veikė kitus labai ryškiai“, – laidai „Ryto garsai“ kalbėjo A. Giniotis.

Dėl gebėjimo diskutuoti, pajuokauti, brandžios nuomonės už scenos ribų V. Kernagis taip pat likdavo dėmesio centre, teigia pašnekovas.

„Vien jo balsas, būnant šalia, darydavo didelį įspūdį. Tai buvo žmogus, turėjęs fantastišką humoro jausmą, su juo visada buvo įdomu kalbėti, jis turėjo nuomonę ir diskutuodavo gražiai, įdomiai. Jis visada, jeigu būdavo šalia kitų, nori ar nenori, atsidurdavo įvykių centre, tapdavo viso ratelio siela – toks jis buvo iš prigimties“, – sakė A. Giniotis.

Už V. Kernagį dešimtmečiu jaunesnį aktorių ir bardą Gediminą Storpirštį likimas vedžiojo panašiais keliais, o galiausiai suvedė ir su pačiu V. Kernagiu. Abu jie skirtingu metu lankė tą patį dramos būrelį pas teatro pedagogę Valeriją Karalienę, studijavo Muzikos ir teatro akademijoje, tuomet konservatorijoje, abu anksti gavo vaidmenis filmuose „Maža išpažintis“ ir „Amerikoniškoji tragedija“, per tuos vaidmenis publika su jais susipažino. Paskui jiedu su V. Kernagiu susitikdavo muzikinėse scenose.

Būtent į muziką, pasak G. Storpirščio, V. Kernagio indėlis yra didžiulis.

„Jis yra mūsų muzikinės scenos reformatorius. Jis formavo dainuojamąją poeziją, į dainos žanrą grąžino mūsų klasikus kaip Vienažindys, nustebau, kad net ir Valančiaus, Maironio kūrybą atgaivino. Daugybė autorių, kuriuos, atrodė, tik mokykloje mokaisi, bet negali tų dalykų dainuoti. Jo ankstyvasis dainuojamosios poezijos periodas buvo be galo paveikus – jaunieji po koncerto eidavo į bibliotekas susirasti, kas gi tas Martinaitis, Saukaitytė ar Geda. Suformuluotas dainuojamosios poezijos žanras ir labai aukštai pakelta kartelė“, – sakė pašnekovas. Jis priminė, jog, be aktorinio diplomo, V. Kernagis turėjo ir estrados režisieriaus išsilavinimą.

Jeigu ne V. Kernagis, sako G. Storpirštis, galbūt „taip ir būtume likę prie lietuviškų estradinių dainelių“.

„Jis atvėrė kitą intelektualinį lauką tiek muzikai, tiek žodžiui, minčiai muzikoje. Jis tiek mane asmeniškai, tiek, manau, ir visą kartą, ir ne tik mano, bet ir prieš, ir po einančią, išmokė apmąstyti muziką, būti intelektualius, protingus. Tai buvo žmogus, ryškus kaip blyksnis – muzikoje, mąstyme. Tokio protingo, talentingo ir genialaus atlikėjo, kuris padarytų tokį poveikį ištisoms kartoms, mes neturėjome ir turbūt ilgai neturėsime“, – pridūrė aktorius.

Teatro ir kino kritikė, knygos apie V. Kernagį autorė Rūta Oginskaitė pastebi, jog jis gebėjo daryti daug ir daug kas jam sekėsi puikiai. V. Kernagis gerai jautėsi dirbdamas su skirtingais žanrais, tačiau niekada nemėgo imtis veiklos, kuriai nejuto traukos.

„Man tai yra artistas, nuostabiai bendraujantis su publika ir neįspraudžiamas į jokį vieną žanrą, jokias lentynėles neišdėliojamas. Kaip jis pats sakydavo, yra kokie penki–šeši Kernagiai. Vienas, kuris dainuoja su gitara poeziją, kitas juokauja, ironizuoja „Kabarete tarp girnų“, juokiasi iš gyvenimo, estrados absurdų, dar vienas Kernagis – „Dainos teatro“, kuris iš kiekvienos dainos padaro mažą spektaklį kartu su grupe. Jis niekada nedarė nieko, kas jam nuobodu, neįdomu.

O taip būdavo – kartais, pavyzdžiui, publika jį dievina, laukia jo dainuojančio su gitara arba juokaujančio kabarete, bet jam tai jau nuobodu, jis nutraukia ir daro visai ką kita. Dar vienas Kernagis – tas, kuris vesdavo gražuolių konkursus, aukcionus, kas nepriklausomybės pradžioje buvo visiška naujiena. Kaip koncertų vedėjas jis įteisino tai, kad konferansjė nėra tik tas, kuris praneša, – jis yra vakaro šeimininkas.

Ir kaip vakaro šeimininkas jis atėjo į nepriklausomybę ir į visus renginius, kuriuos jam tekdavo vesti: lygiai taip pat miniai, kamerinei aplinkai ir televizijai. Kiekvieną kartą, kiekviename žanre jis mokėjo susikalbėti su publika, tai jam buvo pagrindinis dalykas. Ne tik parodyti tas dainas, kurias paruošė, bet užkariauti publiką, rasti bendrą kalbą, jis sugebėdavo iš savo publikos padaryti kompaniją – tokį ryšį jis gebėjo užmegzti su žmonėmis“, – LRT RADIJUI sakė R. Oginskaitė.

V. Kernagis dėl ligos mirė 2008 m.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.

Vytautas Kernagis dainuoja „Širdele mano“
Vakaro autografas. Estrados artistas Vytautas Kernagis
Koncertas: scenoje – artistas Vytautas Kernagis
Lietuvos džiazo istorija. Vytautas Kernagis: artistas – tai, ką aš darau, kartais geriau, kartais blogiau
Maestro Vytautas Kernagis atlieka kūrinį „Walsing Matilda“
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.