Kultūra

2021.05.18 20:18

Ieva Šukytė. Trimis „Oskarais“ apdovanotame filme – jautrus žvilgsnis į klajoklius

Ieva Šukytė, LRT KLASIKOS laida „Pilno metro“, LRT.lt2021.05.18 20:18

2018 m., dieną prieš „Independent Spirit“ apdovanojimus, susitikusios aktorė Frances McDormand ir režisierė Chloé Zhao, susižavėjusios viena kitos darbais, nusprendė kartu kurti filmą.

Chloé tuo metu buvo apdovanota 50 tūkst. dolerių vertės moterims režisierėms skirtu Bonnie apdovanojimu už filmą „Kaubojus“ („The Rider“, 2017). O Frances skynė laurus už pagrindinį vaidmenį „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“, už jį gavo ir antrąjį „Oskarą“.

Aktorė ir prodiuserė kartu su savo kolega Peteriu Spearsu nusipirko Jessicos Bruder knygos „Nomadland: Surviving America in the Twenty-First Century“ teises ir pakvietė Ch. Zhao pagal ją pastatyti filmą. Pirmasis režisierės kartu su kino studija sukurtas filmas „Klajoklių žemė“ („Nomadland“, 2020) moterims atnešė „Auksinį liūtą“ Venecijos kino festivalyje ir 3 „Oskarus“ – už geriausią metų filmą, režisūrą ir pagrindinį moters vaidmenį.

2011 m. mažo Empairo miestelio gyventojai, užsidarius kasyklai, buvo priversti iš ten išsikelti. 60-metį pasiekusi Fern (F. MacDormand) susikrovė svarbiausius daiktus ir tapo šiuolaikine klajokle. Gyvendama kelyje, ji žiemą dirba „Amazon“ sandėlyje, vėliau kemperių parko prižiūrėtoja ir greito maisto užkandinės darbuotoja Pietų Dakotoje, o rudenį keliasi į cukrinių runkelių ūkį Nebraskoje. Kelyje ji susipažįsta su Linda Mei, ši pasiūlo po darbo „Amazon“ atvykti į Bobo Velso RTR stovyklą Arizonoje. Fern iš pradžių atsisako, tikėdamasi susirasti darbą arčiau, bet, prispausta žiemos šalčių, nusprendžia nuvykti į klajoklių stovyklą.

Filme, be Frances ir Deivą suvaidinusio Davido Strathairno, antraplanius vaidmenis atliko tikri šiuolaikiniai klajokliai, metų metus pragyvenę ant ratų. „Klajoklių žemė“ yra pirmasis Ch. Zhao kūrinys, kuriame vaidina ir profesionalūs aktoriai. Ankstesniuose darbuose – „Dainos, kurių išmokė mano broliai“ („Songs My Brothers Taught Me“, 2015) ir „Kaubojus“ – režisierė dirbo tik su neprofesionalais, žmonėmis, apie kuriuos ir kūrė filmus.

Jos herojai – į paraštes nustumti JAV gyventojai. Galbūt dėl to, kad pati yra imigrantė iš Kinijos, režisierė, neturinti šaknų šalyje, atkreipė dėmesį į tuos, kurie nepritapo arba dėl tam tikrų priežasčių gyvena kitokį, nei mums įprasta matyti, gyvenimą. Kartu su 25 žmonių komanda apkeliavusi 7 valstijas, Ch. Zhao rengė aktorių atrankas ten pat, kur ir vykdavo filmavimai. Kartu su Frances ji praleido 4 mėn. namelyje su ratais, kol užbaigė filmą.

F. McDormand, turėjusi įsilieti į klajoklių bendruomenę, su ja leisdavo laiką ir klausydavosi jų istorijų. Aktorė viename interviu teigė vyrui sakiusi, kad, sulaukusi 65-erių, pasikeis vardą į Fern, nusipirks furgoną ir pasiners į gyvenimą kelyje. „Klajoklių žemėje“ veikėjai ji davė tą patį vardą ir per vaidmenį iš dalies įgyvendino šią svajonę. F. McDormand, atrodo, sutverta būti Fern. Ji tvirta, nesentimentali, tiesą rėžianti moteris, besiilginti savo mirusio vyro. Trumpais plaukais, be makiažo, ji yra lyg tikra klajoklė, o ne ją vaidinanti aktorė.

Režisierė jautriai žvelgia į klajoklius ir klausosi jų pasakojimų. Tačiau nesistengia jų paversti aukomis ar sugraudinti žiūrovų. Tikroje klajoklių stovykloje nufilmuotose scenose išgirstame, kodėl žmonės pasirinko tokį gyvenimo būdą. Dalis jų, pradirbę beveik visą gyvenimą, negalėjo išsilaikyti iš mažos pensijos.

Kiti neteko savo artimųjų ir ieškojo savęs kelyje. Kai kurie nebenorėjo gyvenimo aukoti darbui ar visko neteko per 2008 m. ekonominę krizę. Klajodami jie pažino šalį ir suartėjo su gamta. Susitikę jie mainosi daiktais. Pažengę klajokliai pradedančiuosius moko, kaip optimaliai, kuo mažiau teršiant gamtą, išsilaikyti. Dauguma jų keliauja vieni, todėl turi būti pasirengę visiems gyvenimo atvejams.

Ch. Zhao nekuria politinio kino. Jai tai yra tik kontekstas, padedantis geriau suprasti savo veikėjus. Režisierei labiausiai rūpi žmonės – ne tie iš holivudinių filmų, o paprasti, kartais visuomenės užmiršti, tačiau jų gyvenimas lygiai toks pat įdomus. Ji, kaip ir kiti nepriklausomo kino kūrėjai Seanas Bakeris ar Kelly Reichardt, piešia kitokios Amerikos paveikslą. Kaip ir pastaroji, Ch. Zhao kuria siužetą iš kasdienybės smulkmenų. Abiejų režisierių filmuose nėra kulminacinės, viską pakeičiančios scenos. Gyvenimas susideda iš mažų įvykių ir juose moterys mato paprastumo grožį.

Atviras kraštovaizdis, kino kūrėjos pamėgtas nuo pirmųjų filmų, mums primena Holivudo vesternus ir istorijas apie laukinius Vakarus. Fern sesuo klajoklius sulygina su pirmaisiais piligrimais Amerikoje. Operatorius Joshua James`as Richardsas konstruoja uždaras ir atviras erdves, iš mažo furgono vidaus pereidamas prie kilometrus nusidriekusių platumų su tolumoje matomais kalnais. Visus Ch. Zhao ilgametražius filmus ir „Dievo kraštą“ („God`s Own Country“) nufilmavęs operatorius žino, kaip dirbti su peizažais, į juos įlieja veikėjus. Jis kaip ir Terrence`as Malickas filmuoja žmones, tiksliau jų veidus, stambiu planu, kamerą palengva nusukdamas į kraštovaizdį.

Tokias temas lengva romantizuoti, ypač kine. Svajingi peizažai, nepriklausomybė ir kelyje sutikti žmonės tikrai gali atrodyti lyg svajonių gyvenimas. Režisierė stengiasi laviruoti ir per daug nenuslysti nei į vieną pusę. Kai kurie ją kritikavo už per švelniai pavaizduotą klajoklių gyvenimą, daugelį jų tokį kelią privertė pasirinkti skurdas. „Klajoklių žemėje“ žmonės mato džiaugsmą net ir sunkiose situacijose. Jie nesigaili gyvenimo ant ratų. Tiek metų praleidę kelyje jie nebeįsivaizduoja savęs namuose, mieliau miega furgonuose nei lovose. Duodami nameliams su ratais vardus, jie pasirašo ilgą partnerystės paktą ir draugais tampa visam likusiam gyvenimui.

Tikiu, kad „Klajoklių žemė“ daugeliui gali pasirodyti nuobodi. Apdovanojimais apipiltas filmas kelia aukštus lūkesčius. O praėjusių metų „Oskarų“ nugalėtojai tikrai pasiūlė daugiau veiksmo ir emociškai paveikių scenų. Šiuolaikinio gyvenimo greitas tempas mus atpratino nuo lėtai vystomų siužetų, o paprastos istorijos tapo mažai kam įdomios, kai medijoje ir socialiniuose tinkluose visi kalba apie sėkmingo gyvenimo siekiamybę. Minimaliomis priemonėmis sukurtas filmas pakvies sustoti ir pažvelgti, kaip gyvena kiti, kurie gal ir neatitinka parduodamos svajonės, bet yra laimingi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.