Kultūra

2021.05.14 17:01

Pakarklytė Kultūros tarybai finansų siūlytų ieškoti netradiciškai – nuomojant meno kolekcijas ar investuojant į akcijas

Marius Eidukonis, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2021.05.14 17:01

Kandidatė į Lietuvos kultūros tarybos pirmininkus Asta Pakarklytė LRT KLASIKAI sako neįsivaizduojanti tarybos veiklos be tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto. Pasak jos, užsienio šalių patirtis rodo, kad finansinį saugumą galima užsitikrinti ir netradiciniais būdais – disponuojant nekilnojamuoju turtu, nuomojant meno kolekcijas ar net investuojant į akcijas.

Prieš savaitę kultūros ministras Simonas Kairys pranešė teikiantis Vyriausybei Astos Pakarklytės kandidatūrą į Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininkus. Nuo 2014-ųjų A. Pakarklytė vadovauja Lietuvos muzikos informacijos centrui (LMIC).


Paklausta, ar reiktų įvesti kvotas tam tikrų sričių paraiškoms, A. Pakarklytė sako, kad tokiose didelėse srityse kaip muzika „reikėtų pamąstyti apie papildomą kvotų filtrą, galbūt išskaidant ją žanriškai“.

Tų žanrų yra tikrai be galo daug. Galbūt pagal tai dar reiktų įvertinti, kad kuris nors žanras nesijaustų visiškai nepastebėtas.

„Muzikoje susitelkia daugybė įvairių žanrų – tai ir klasika, ir senoji muzika, ir šiuolaikiniai eksperimentai, ir alternatyva, ir komercinė muzika, ir džiazas. Tų žanrų yra tikrai be galo daug. Galbūt pagal tai dar reiktų įvertinti, kad kuris nors žanras nesijaustų visiškai nepastebėtas“, – sako A. Pakarklytė.

Kandidatė į LKT pirmininkus teigia, kad prieš kelerius metus labai panašios diskusijos buvo kilusios Anglijos menų taryboje. „Tuomet alternatyviosios ir komercinės muzikos atlikėjai parodė, kas vyksta, kad didžiausios sumos iškeliauja operai, klasikai ir panašiai, – sako ji. – Džiazas, alternatyvioji muzika, folkloras gaudavo labai mažą procentą. Žinoma, buvo pažadėta, kad bus siekiama balanso ir įvairovės, tačiau man kol kas nepavyko atrasti, kokiais būdais jie to siekia.“

Šiuo metu yra neišvengiamas tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto modelis.

Po alkoholio, tabako ir azartinių lošimų ribojimo bus tobulinamas LKT įstatymas. Pasak A. Pakarklytės, tai labai svarbus klausimas, „galbūt net vienas iš esminių“. „Man asmeniškai yra be galo apmaudu, kad Konstitucinis Teismas priėmė tokį sprendimą. Jis yra neginčijamas ir dėl to kelio atgal tiesiog nėra. Tas fiksuotas procentas garantavo bent kokį stabilumą.

Nors prieš tai buvusios valdančiųjų daugumos politika buvo mažinti alkoholio vartojimą ir, esą, jie tada bijojo, kad Kultūros rėmimo fondo lėšos mažės. Tačiau iš tiesų jos tik didėjo. Ir didėjo kiekvienais metais, nes akcizų mokesčiai didėjo ir taip toliau. Na ir štai mes atsisakėme šito modelio. Kokį modelį mes pasirinksime? Laukia tikrai labai didelis darbas“, – teigia pašnekovė.

Anot kandidatės į LKT pirmininkus, šiuo metu yra neišvengiamas tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto modelis. „Dar nežinau, ar įmanoma jį padaryti susietą su kokiu nors indeksu“, – teigia ji.

Pažiūrėjusi į tarptautinę patirtį, aš matau, kad kitos tarybos disponuoja nekilnojamuoju turtu, turi meno kolekcijų, kurias nuomoja. Netgi į akcijas investuoja!

„Neįsivaizduoju. Visa tai bus kuriama ir daroma toliau. Ateities vizijoje norėčiau, kad atsirastų dar papildomų [finansavimo] šaltinių. Pažiūrėjusi į tarptautinę patirtį, aš matau, kad kitos tarybos disponuoja nekilnojamuoju turtu, turi meno kolekcijų, kurias nuomoja. Netgi į akcijas investuoja! – užsienio pavyzdžiais klausytoją intriguoja A. Pakarklytė. – Taip pat sulaukia labai stambių mecenatų ar piliečių paramos. Tai būtų geras kelias atrasti dar ir papildomą šaltinį.“

Visas išsamus pokalbis su A. Pakarklyte – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.