Kultūra

2021.05.05 23:57

Pirmoji paroda „Istorijų namuose“ supažindins su Egipto mumijų tyrimais Lietuvoje: nuo išskirtinių eksponatų iki padirbinių

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.05 23:57

Lietuvos nacionalinis muziejus vienas pirmųjų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Jame 10 padalinių, iš kurių 7 veikia Vilniuje, 3 – Lietuvos regionuose. Nuo ketvirtadienio muziejus atveria naują 11-ąjį padalinį – „Istorijų namus" ir kviečia į pirmąją parodą, pasakojančią apie senovės Egipto mumijų tyrimus Lietuvoje.

Vilniuje, Kalnų parko papėdėje, buvusi uždara teritorija nuo šiol atsiveria lankytojams. Rekonstruoti pastatą ir pritaikyti jį muziejinei veiklai Nacionaliniam muziejui prireikė kiek daugiau nei dešimties metų. Čia įrengti Istorijų namai.

„Pirmiausia istoriją norime parodyti ne kaip statišką, nekintantį dalyką, kaip mes esame įpratę, bet parodyti, kiek mokslas, keliami klausimai keičia požiūrį į istoriją“, – sako Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

„Istorijų namus“ atveria paroda „Ką slepia sarkofagas?“ atskleidžianti, kaip kito senovės Egipto tyrimų samprata ir jų rezultatai nuo kolekcionavimo idėjos 19 amžiuje, pirmųjų mokslinių ekspedicijų 20 a. iki dabar, kai tūkstančių metų senumo paslaptys išaiškinamos šiuolaikinėmis technologijomis. Ekspozicijoje lankytojas turi išskirtinę galimybę pamatyti visas Lietuvos muziejuose saugomas mumijas ir sarkofagus vienoje vietoje.

„Sugalvojom taip, kad tarsi lankytojas įeina į laidojimo patalpą kaip tyrėjas, susipažįsta su mumijomis, kurių tyrinėjimų rezultatus mes pristatome. Tada keliauja į 19 amžių ir sužino apie Mykolo Tiškevičiaus tyrinėjimus, tada 20 a. pirma pusė – Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės figūra ir tada 21 a. laboratorija, kur sužinome šiuolaikinius tyrinėjimų metodus“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja parodos kuratorė Simona Matuzevičiūtė.

Senovės Egipto mumijos eksponuojamos kartu su įvairiais objektais, lydėjusiais mirusįjį į pomirtinį pasaulį. Eksponatai supažindina su senovės egiptiečių pastangomis nugalėti mirtį, pomirtinio pasaulio vaizdiniais, magiškomis įkapėmis, mumifikavimo paslaptimis, senovės Egipto dievais, hieroglifų rašto pavyzdžiais. Parodoje pristatomos ir mumijų klastotės, primenančios 19 amžiuje kilusį didžiulį susidomėjimą mumijomis ir su jomis susijusių suvenyrų paklausa.

Panorama. SAM žada, kad masinė vakcinacija prasidės anksčiau, nei planuota, – tikslią datą paskelbs rytoj

„Manoma, kad grafas Tiškevičius pats atsivežė kaip tikras, jos įvardijamos kaip vaikų mumijos. 2000 metais buvo atliktas rentgenologinis tyrimas ir paaiškėjo, kad vienoje iš tų mumijų nieko nėra, o kitoj – suaugusio žmogaus kojų kaulai. Manoma, kad tai nėra egiptiečių laikų kūrinys, kad tai vėlesnių laikų klastotė, kai buvo kilusi egiptomanija“, – teigia parodos kuratorė.

Parodoje nemažai interaktyvių objektų, pavyzdžiui, M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės tyrinėjimams skirtoje salėje, įrengtos garso stotelės, kuriose galima pasiklausyti ištraukų iš jos dienoraščio, greta eksponuojamos parodos rengėjų pagamintos trimatės skulptūrėlės, taip pat pasakojančios savąsias istorijas.

Trečioje erdvėje, skirtoje 21-ojo amžiaus tyrimams, parodos lankytojai dideliame skaitmeniniame ekrane gali patys patyrinėti mumijų sandarą, susipažinti su tyrimo metodais ir tuomet vėl grįžti į pirmąją salę, nuo kurios prasidėjo pasakojimas ir, kaip sako kuratorė, jau kitomis akimis, su gautomis žiniomis, pažvelgti į tuos pačius eksponatus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.