Kultūra

2021.05.05 12:43

Protestuotojai laidojo paveldą, nes šis „pavirs statybvietėmis“, politikai tikina – tokio tikslo nebuvo

nuotraukų galerija
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.05.05 12:43

Trečiadienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko paveldo laidotuvės su varžytynių elementais – protesto akcija prieš „ketinimus paversti vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas statybvietėmis“. Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė išgirdęs nuogąstaujančius ir ruošiantis pataisas: „Reikia numatyti galimus piktnaudžiavimo atvejus.“

Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ valdybos pirmininko pavaduotojos Rasos Kalinauskaitės laiške žiniasklaidai rašoma, kad protesto priežastis – Vyriausybės ir Seimo Kultūros komiteto siūloma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo redakcija, kuri sudarytų sąlygas kultūros paminklų ir kitų paveldo objektų teritorijose esančius sovietinius garažus, siurblines, transformatorines ir kt. svetimkūnius rekonstruoti į daugiabučius ir viešbučius.

Anot laiško autorės, taip dar labiau būtų įtvirtinta paveldui pražūtinga tendencija, „kurios vienas ryškiausių pavyzdžių – Misionierių ansamblyje pastatyti daugiabučiai namai“. „Jei siūlomos nuostatos būtų priimtos, netrukus turėsime ką laidoti – savo kultūros paveldą, ir ką pardavinėti – garažus, sovietmečiu pastatytus vertingiausių paminklų teritorijose“, – teigia R. Kalinauskaitė.

Anot jos, paradoksalu, kad įstatymo projektas buvo parengtas Seimui 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje patenkinus peticiją prieš statybas baroko paminkluose. Pirmojoje projekto redakcijoje buvo įrašytos nuostatos, draudžiančios vertingiausių paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo apsauga, ir keisti šių teritorijų ribas.

„Deja, Vyriausybės pasiūlyti pakeitimai, kuriems š. m. balandžio 28 d. posėdyje pritarė Seimo Kultūros komitetas, paneigia tikslą, dėl kurio teikta peticija, – užuot apsaugojus vertingiausius Lietuvos paveldo objektus, gali būti galutinai įtvirtinta tendencija, kai jų teritorijos užstatomos unikalias vertybes sumenkinančiais ar visai užgožiančiais naujais statiniais“, – apgailestauja R. Kalinauskaitė.

Pagal Vyriausybės ir Seimo Kultūros komiteto siūlomą įstatymo projekto redakciją naujus statinius būtų draudžiama statyti tik kultūros paminklų teritorijose, ir tik tose, kuriose nėra svetimkūnių. „Tačiau realybėje tokių objektų beveik nėra, tad beveik visi paminklai ir visi kiti paveldo objektai, įskaitant nacionalinio reikšmingumo, kurių teritorijose yra kokių nors garažų ar siurblinių, galės tapti statybvietėmis“, – atkreipia dėmesį asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ valdybos pirmininko pavaduotoja.

Kaip nurodyta Lietuvos dailės istorikų draugijos rašte, Vyriausybės pasiūlyta įstatymo formuluotė „niekaip neužkardytų naujų statybų urbanizuotose teritorijose, tokiose kaip miestų senamiesčiai, kurių urbanistines struktūras paprastai sudaro įvairios vertės statiniai“, nors, anot R. Kalinauskaitės, būtent senamiesčiuose, įskaitant UNESCO pasaulio paveldo objektą Vilniaus senamiestį, vyksta drastiškiausias paveldo naikinimas.

Kaip nurodo Lietuvos restauratorių asociacija, kuri yra viena iš gegužės 5 d. protestą remiančių organizacijų, įstatymo nuostatos, atveriančios galimybes statyti paveldo objektuose svetimkūnius, turėtų būti įvertintos ir platesniame tarptautiniame ekspertų rate.

„Restauratorių praktika rodo, kad didžiausią žalą kultūros paminklams daro beatodairiškas utilitarinių funkcijų tenkinimas pačiuose paminkluose ir jų teritorijose. Įkalta vinis tapytoje freskoje skelbimų lentai kabinti šiuo atveju niekuo nesiskiria nuo garažų ar kitų menkaverčių pastatų istorinių kompleksų teritorijose. Tai svetimkūniai, kuriuos restauratoriai privalo pašalinti, o bet koks kitas svetimkūnio įterpimas į kultūros paminklą yra vertinamas kaip paminklo žalojimo aktas, net jei toks žalojimas ir grindžiamas reikalinga funkcija ar konjunktūrine rinkos situacija. Lietuvos restauratorių asociacija pasisako prieš tokių „galimybių“ sukūrimą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose“, – pabrėžiama asociacijos pareiškime.

Anot R. Kalinauskaitės, nepriimtina ir tai, kad Vyriausybė bei Seimo Kultūros komitetas siūlo taikyti draudimą statyti naujus statinius tik kultūros paminklų teritorijose, nors nemažai tokios pačios vertės nacionalinio reikšmingumo lygmens paveldo objektų nėra paskelbti kultūros paminklais, pvz.: Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblis, Vilniaus vizičių vienuolyno statinių ansamblis, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas, Trakų Vokės dvaro sodyba.

Gegužės 5 d. protesto akcijos rengėjai raštu kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, prašydami „ištaisyti savo klaidą – atsiimti ydingą įstatymo projektą ir atsižvelgiant į valstybės ekspertės Valstybinės kultūros paveldo komisijos pateiktą poziciją parengti tokią įstatymo projekto redakciją, kuri tinkamai užtikrintų kultūros paveldo apsaugą“.

„Jeigu Seimo Kultūros komitetas nenorėtų ištaisyti klaidos, paveldo išsaugojimu suinteresuoti Seimo nariai ir Lietuvos Respublikos Prezidentas prašomi įregistruoti pasiūlymus šiam projektui, atsižvelgiant į valstybės ekspertės Valstybinės kultūros paveldo komisijos pareikštą poziciją, ir ginti šią poziciją Seime“, – reikalauja protesto akcijos organizatoriai.

Protesto akciją rengia ir kreipimąsi pasirašė: asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“, Klaipėdos miestiečių draugija, Lietuvos restauratorių asociacija, Vilniaus bendruomenių asociacija, visuomeninė organizacija Vilniaus Žvėryno bendruomenė ir Vilniaus senamiesčio bendruomenės asociacija.

Vytautas Juozapaitis: neturėjome tikslo suteikti slaptą galimybę statytis daugiabučius

„Tai yra tik tarpinė grandis, visiems buvo galimybė pasisakyti per Kultūros komiteto posėdį. Komiteto žmonės yra gyvi žmonės ir galime kalbėtis“, – teigė Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis.

„Teisinė bazė yra komplikuota. Šią sritį reglamentuoja ne vienas ir ne du įstatymai, jie neretai tarpusavyje konfliktuoja. Tuo ir pasinaudoja nelabai sąžiningi žmonės, taip ir atsiranda statinių, kurie neturėtų atsirasti. Vienam žmogui tai suvaldyti sunku“, – apgailestauja V. Juozapaitis.

Anot jo, Kultūros komiteto nariai Arminas Lydeka ir Kęstutis Vilkauskas išvadas derino ir su pasiūlymų pateikėjais, ir su Kultūros paveldo departamentu.

„Tai buvo kompromisinis variantas. Uždaryti ir neleisti jokių statybų, kurios reikalingos, pavyzdžiui, kad neįgalieji patektų į pastatą, ar tualetų, negalime. Didžiausia problema – kai statomi daugiaaukščiai, mes kalbamės su paveldo ekspertais, kokias pataisas galėtume registruoti. Turime dar gerą savaitę, nes matau, kad kelia rūpestį“, – tikino Kultūros komiteto pirmininkas.

V. Juozapaitis teigė ruošiantis pataisas: „Reikia numatyti galimus piktnaudžiavimo atvejus. Suteikti slaptą galimybę statytis daugiabučius – tokio tikslo tikrai neturėjome.“

„Nesame užsikimšę ausų ir akių. Tuo metu mums nekilo įtarimų, bet buvo keletas asmeninių skambučių, stabtelsime ir žiūrėsime. Matome, kad saugiklius reikia sudėti rimtesnius“, – komentavo V. Juozapaitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.