Kultūra

2021.05.09 12:32

Kreivytės kūryba atsirado iš aktyvizmo poreikio: istoriją reikia kurti pačioms

LRT Plius, LRT.lt2021.05.09 12:32

„Jei kūryba kyla ne iš būtinybės, tai jos iš viso ir nereikia“, – skelbia menininkų grupė Cooltūristės, kuriai priklauso ir L. Kreivytė. Jos aktyvizmas ir meninė praktika analizuoja teksto ir vaizdo sąsajas, moters balsą bei jos kūrybiškumą.

„Laukiu, kol galėsiu neskubėti / Nedirbti trijuose darbuose“, – tokie žodžiai skamba L. Kreivytės eilėraštyje „Laukiu“ (2012).

Dokumentikos ciklas „Vizionieriai“. Laima Kreivytė

„Šitas laukimas prasidėjo seniai. Prieš kokius penkerius metus parašiau eilėraštį „Laukiu“. Eilėraštis buvo įkvėptas amerikiečių performanso menininkės Faith Wilding, kuri 1972 metais tiesiog sėdėdama ant kėdės ir linguodama deklamavo: „Waiting... waiting...“ Ir visą moters gyvenimą papasakojo nuo kūdikystės iki mirties kaip nesibaigiantį laukimą: laukia, kol užaugs, ištekės...“ – pasakoja menininkė L. Kreivytė.

Balkonas L. Kreivytei – reikšminga erdvė. Ji menininkei susijusi ne tik su laukimo vieta, iš kurios galima stebėti pasaulį, tai ir galimybė paskelbti žinią visuomenei. Ne veltui ir jos parodoje buvo galima rasti mašrabėją – islamiškus balkonus dengiančias groteles.

„Prie galerijos „Artifex“ plevėsuojanti vėliava savotiškai primena mašrabėjos raštus, bet tai yra „Naručio“ balkono grotelių fotografija, – atskleidžia L. Kreivytė. – Taip viskas susikabina, nes 2018 m. vasario 17 dieną feministės perskaitė deklaraciją iš „Naručio“ viešbučio balkono. Kodėl perskaitė? Nes tais metais buvo švenčiamas moterų balsavimo teisių šimtmetis ir reikėjo XXI a. manifesto“.

Kiekvienais metais Vasario 16 dieną profesorius Vytautas Landsbergis sako kalbą iš Signatarų namų balkono. „O kai mes kreipėmės į Signatarų namus, kad leistų mums kitą dieną kreiptis iš balkono, tai moterys ir vėl nepateko į istoriją. Tada nusprendėme, kad istoriją reikia kurti pačioms – išsinuomojome „Naručio“ kambarį su balkonu ir iš jo paskelbėme šimtą moterų vardų bei Vasario 17 dienos deklaraciją.“

„Jei kūryba kyla ne iš būtinybės, tai jos iš viso ir nereikia“, – skelbia menininkų grupė Cooltūristės, kuriai priklauso ir L. Kreivytė. Jos aktyvizmas ir meninė praktika analizuoja teksto ir vaizdo sąsajas, moters balsą bei jos kūrybiškumą.

Ši grupė atsirado 2005 metais iš aktyvistinio meno poreikio. Anot L. Kreivytės, Lietuvoje jo labai trūko: „Kartais vykdavo aktyvistinės akcijos, bet meno laukas buvo gana smarkiai susirūpinęs savo reikalais.“

Menotyrininkė Agnė Narušytė, kalbėdama apie Cooltūristes, išskiria instaliaciją „Vilnius tavo kojinėje“, kurioje autorės „kritikavo falinius miesto simbolius“. „Projektas pagal „Vilnius in your pocket“, tokia asociacija, kai metaforiškai į kojinę buvo sukišti įvairūs miesto simboliai: televizijos bokštas, visokios skulptūros ir tai paversta atkištu viduriniuoju pirštu“, – atskleidžia A. Narušytė.

Dar vienas Cooltūrisčių kūrinys – „Moteris Mėnulyje“. „Kaip čia susiję su kova? Mes Lietuvoje niekuo negalime prisidėti, kad moteris pagaliau nuskristų į Mėnulį“ – teigia menotyrininkė, toliau pasakodama apie L. Kreivytės sukurtą videofilmą. Cooltūristės filme – apsirengusios baltais kostiumais – nuskrenda į kosmosą. „Mes filme matome įrodymą, kad štai moteris buvo kosmose, ir tai yra labai linksma. Kai aš klausiau šito kūrinio pristatymo tarptautinėje konferencijoje, pamačiau labai gyvą reakciją konferencijos dalyvių, kurie sakė – taip, iš tikrųjų jubiliejinio išsilaipinimo Mėnulyje proga buvo daug parodų visame pasaulyje, bet moterų niekas neprisiminė“, – teigia A. Narušytė.

„Gal kai kam atrodo, kad jei aš esu feministė, tai kovoju prieš kažką – pavyzdžiui, vyrus. Tie žmonės tiesiog nežino, kas yra feminizmas. Feminizmas yra už lygias teises, o ne vienos lyties išaukštinimą kitos atžvilgiu, – teigia L. Kreivytė, – bet jeigu tai ką nors gąsdina, yra pasaulyje daug vietų, kur nėra nei feminizmo, nei moters teisių, nei žmogaus teisių, ir tiesiog siūlau labai rimtai pagalvoti, ar norėtųsi tokiose totalitarinėse visuomenėse gyventi.“

L. Kreivytė pastebi, kad nors kiekvienas gali būti menininku, ne visi jais tampa. Dažnai iš anksto nusprendžiama, kad asmens tapatybė jau susiformavusi, o naujos meninės krypties ieškojimas – per didelis iššūkis.

„Į klausimą, ar manęs nebijo, galiu atsakyti, kad mano tikslas nėra ką nors išgąsdinti, – pripažįsta menininkė. – Nemanau, kad meno laukas turėtų būti vieni kitų gąsdinimo laukas. Kaip tik tai turėtų būti dialogo erdvė – kritinio dialogo.“

Dvylika šeštadienių LRT PLIUS žiūrovų dėmesio lauks trumpos „Vizionierių“ (rež. Gabrielė Vilkickytė) serijos, pristatysiančios žymiausius Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjus, tarp kurių – Kristina Inčiūraitė, Lina Lapelytė, Mindaugas Navakas, Augustinas Serapinas ir kiti.

Tekstą pagal vaizdo įrašą parengė Gabrielė Gokaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.