Kultūra

2021.04.25 18:57

Aktorė Viktorija Kuodytė gyvenime vengia situacijų, kuriose nėra galimybės pasirinkti

Mindaugas Klusas, LRT.lt2021.04.25 18:57

Publikacijų ciklo „Menininkai kalbasi“ viešnia – aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Viktorija Kuodytė. Atsakydama į smuikininkės Loros Kmieliauskaitės klausimus artistė kalba apie žiūrovus-ekstremalus ir situacijas, kai publika mato du spektaklius viename, pasakoja ryškiausią vaikystės prisiminimą ir pateikia klausimų mylimam dailininkui.

Publikacijų cikle „Menininkai kalbasi“ ne žurnalistas, o menininkas (-ė) sau įdomių dalykų teiraujasi kolegų. Šie atsakydami pristato savo kūrybą – užrašytų, iliustruotų, filmuotų ar įgarsintų jos pavyzdžių. Ir tris klausimus kitam, laisvai pasirinktam pašnekovui. Skaitytojai kviečiami spėti, kas taps būsimos publikacijos herojumi.

Asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre įspaudusi V. Kuodytė – garsi nepriklausoma, kritiška pozicija, reiklumu. Jokio falšo, jokio blefo, jokios „chaltūros“ – tik maksimalus atsidavimas darbui, užduočiai.

Per savo karjerą V. Kuodytė sukūrė daugiau nei tris dešimtis vaidmenų teatre ir kine. Jiems būdinga nepaprasta vidinė kultūra, intelekto ir jausmų darna. Aktorė vaidino režisierių Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Jono Vaitkaus, Algirdo Latėno, Krystiano Lupos, Arpado Schillingo spektakliuose, taip pat Algimanto Puipos, Giedrės Beinoriūtės, Mario Martinsono filmuose.

– Kas Jums yra bendruomenė ir bendruomeniškumo jausmas? – klausia smuikininkė Lora Kmieliauskaitė. Aktorė Viktorija Kuodytė atsako:

– Bandau žodį „bendruomenė“ išskaidyti tam, kad jo skambesys taptų patrauklesnis, kad jis virstų ne tokiu nuvalkiotu. Randu jame žodžius „bendra“ ir „nuomonė“. Suprantu, kad gyvenant demokratinėje visuomenėje turėti bendrą nuomonę labai sudėtinga. Tačiau neretai būtina. Ypač susidūrus su opiais klausimais.

Tad bendruomenė yra grupė žmonių (labai vengiu žodžio „kolektyvas“), kurie susieti bendra veikla, idėja, gyvenimo būdu, tikėjimu ir kt.

Bendruomeniškumo jausmas kyla tada, kai kuriuo nors tikslu susibūrusi SKIRTINGŲ žmonių grupė jį gali pasiekti kartu, tačiau KIEKVIENAS SAVAIP. Man bendruomeniškumo jausmas geras tada, kai nė vienas tos grupės individas nejaučia spaudimo, gali laisvai rinktis.

Spektaklis. Eimuntas Nekrošius „Bado meistras“

– Aktorius teatre yra mediumas tarp pjesės, režisieriaus ir žiūrovo. Būtent aktorių prisimename ir nešiojamės atminty po sujaudinusio spektaklio. Ar būna priešingai – žiūrovas gali paveikti aktorių? Kaip publika keičia spektaklį? Kas Jums apskritai yra žiūrovas?

– Žiūrovas yra svarbiausia. Jis įprasmina mūsų veiklą. Be jo esame tik savo pomėgio, gebėjimo, svajonių, idėjų, vizijų verpetuose įsipainioję žmonės.

Nelabai tikiu, kad žiūrovas keičia spektaklį, kad nuo jo labai priklausytų spektaklio sėkmė ar nesėkmė. Už tai atsakingi kūrėjai. Ir jie turi prisiimti atsakomybę.

Nelabai tikiu, kad žiūrovas keičia spektaklį, kad nuo jo labai priklausytų spektaklio sėkmė ar nesėkmė.

Kartais pasitaiko EKSTREMALIŲ žiūrovų, jie ateina į teatrą ne pamatyti, suprasti, pajusti, bet aktyviai reikšti nepasitenkinimo, provokuoti. Tokiais atvejais ir aktoriai scenoje, ir visi kiti spektaklyje dalyvaujantys žmonės kovoja su jais, užuot atsidavę vaidinamo spektaklio istorijai. Publika tada mato kelis spektaklius – ir tą ant scenos, ir žiūrovų dalyje.

Tenka girdėti aktorius sakant, ypač po prastai praėjusių spektaklių, kad „buvo labai keistas, sunkus žiūrovas“. Arba atvirkščiai, po sėkmingo spektaklio aktoriai džiūgauja ir sako „buvo nerealus žiūrovas“.

Nežinau... Aš tikiu, kad spektaklio kokybė šiek tiek priklauso nuo žiūrovo nusiteikimo, to vakaro nuotaikos, savijautos, lūkesčių.

Man teatras kartais primena pasivaikščiojimą prie jūros. Jūra yra lyg teatro scena, vaidinimas, o mes, atėję į ją pažiūrėti, – žiūrovai. Artindamiesi tikrai žinome, ką pamatysime, kaip ir eidami į teatrą tikrai žinome, kad pamatysime spektaklį.

Kuo labiau žiūrovas nusiteikęs, pasiruošęs pasivaikščiojimui, tuo toliau jis nukeliaus.

Jūros peizažas kiekvieną kartą mus veikia skirtingai, visi atkreipiame dėmesį į kitus objektus. Mūsų žvilgsnis, mintys, jausmai vis užkliūva už ko nors naujo, tarsi jau išgyvento, patirto.

Kartais tik klausome užsimerkę, kartais negalime atplėšti akių nuo vandens, dangaus, smėlio, akmenų, paukščių, žolių, horizonto, erdvės, nieko.

Panašiai ir spektaklis. Žiūrovas mato ir visumą, ir daugybę objektų, detalių, elementų. Kuo labiau žiūrovas nusiteikęs, pasiruošęs pasivaikščiojimui, tuo toliau jis nukeliaus.

Kelias į namus. Viktorija Kuodytė: man atrodo, kad aš niekuo neypatinga

– Ar galite papasakoti ryškiausią vaikystės prisiminimą?

– Kartą, būdama kokių penkerių, viena namuose žaidžiau stiklo rutuliukais. Vienas iškrito iš rankų ir nuriedėjo po labai sunkia senovine sekcija. Užsispyriau jį pasiekti ir pasiimti. Tiesiau ranką, bet nepasiekiau. Tada kažkokiu būdu po sekcija įkišau galvą, pasiekiau trokštamą stiklo rutuliuką ir supratau, kad nebegaliu ištraukti galvos. Verkiau, klykiau. Buvau labai, labai išsigandusi. Maniau, prarasiu galvą.

Stengiuosi neprarasti galvos. Ypač dėl „stiklo rutuliuko“.

Tada nusiraminau ir pagalvojau, kad jei sugebėjau ją ten įkišti, tai turėčiau galėti ir ištraukti. Kiek pasisukau ir išsivadavau.

Taigi...

Gyvenime vengiu situacijų, kuriose neturiu pasirinkimo.

Stengiuosi neprarasti galvos. Ypač dėl „stiklo rutuliuko“.


Trys Viktorijos Kuodytės klausimai jos mylimam dailininkui:

Nupieškite, prašau, žodžiais savo mėgstamą peizažą. Koks tai vaizdas?

Kaip Jūs manote, pedagoginis darbas menininkui yra skurdinanti, stabdanti jo kūrybinę energiją veikla ar kuo nors jį praturtinanti?

Gal galite parašyti savo mėgstamo rašytojo, poeto kokią nors jums svarbią mintį arba eilėraštį?

Visos ciklo „Menininkai kalbasi“ publikacijos čia.

Kūrybos metas. Hamletas Elsinoro pilyje. Režisierius E.Nekrošius
Drama „Edeno sodas“
Kine kaip kine. "Balkonas"
Tarp nacionalinės premijos laureatų – ir aktorė Viktorija Kuodytė: ji įvertinta už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt