Kultūra

2021.04.17 13:28

Europos kino garsenybė Mikkelsenas: jei po mirties laukia dar vienas pasivažinėjimas karusele, mielai į jį leisiuosi

Audra Avižiūtė, LRT PLIUS laida „Čia kinas“, LRT.lt2021.04.17 13:28

Jaunystėje aktyviai sportavęs, iš pradžių svajojo apie gimnasto karjerą, o vėliau susižavėjo šokiu. Studijuodamas baleto akademijoje Geteborge, susipažino su choreografe, kuri vėliau tapo jo žmona, o pirmą kartą kine nusifilmavo 31-erių. Danų aktorius Madsas Mikkelsenas visai nesvajojo apie didžiuosius ekranus, tačiau netrukus tapo vienu garsiausių Europos aktorių, atradusių kelią ir į Holivudą.

Pirmas jo vaidmuo Holivude buvo 2004 metais Antoine'o Fuqua režisuotame filme „Karalius Artūras“. Dar po dvejų metų įkūnijęs blogiuką Šifrą filme apie Džeimsą Bondą „Casino Royale“, aktorius įtvirtino savo kaip tarptautinės kino žvaigždės statusą.

2010-aisiais Danijos karalienė Margarita II jam suteikė riterio titulą. Tuomet atėjo eilė užkariauti ir televizijos žiūrovų širdis – „Netflix“ pakvietė kurti žmogienos mėgėjo Hanibalo Lekterio personažo to paties pavadinimo seriale. Pasirodė šis aktorius ir muzikiniame klipe – 2015-aisiais atlikėja Rihanna pakvietė jį nusifilmuoti klipe „Bitch better have my money“.

Vėliau jį dar galėjote pamatyti filme „Daktaras Streindžas“, kovojantį „Žvaigždžių karuose“, atliekantį mokslinius tyrinėjimus Arktyje, o vienas naujausių jo filmų, „Dar po vieną“, šiais metais nominuotas Auksiniam gaubliui ir dviem „Oskarams“.

Čia – kinas. LRT interviu su kino žvaigžde Madsu Mikkelsenu – apie naujausią filmą, specialius mokymus ir mėgstamą vaidmenį

Yra teorija, teigianti, kad žmogaus kraujyje nuo gimimo yra pusės promilės alkoholio deficitas, – išgėrus tam tikrą kiekį, atsiveria mintys, išsisklaido nerimas ir užgimsta kūrybingumas. Įkvėpti tokios idėjos, Martinas, kurio vaidmenį kuria Madsas Mikkelsenas, ir trys jo draugai, gyvenimo išvarginti vidurinės mokyklos mokytojai, įsitraukia į eksperimentą – darbo dienomis palaiko nuolatinį girtumą. Ir nors eksperimentas nesiklosto taip, kaip planuota, filmas, pasak paties aktoriaus, – apie viltį ir gyvenimo džiaugsmą.

Na, o šių metų rudenį Lietuvoje turėtų pasirodyti kol kas šviežiausias aktoriaus darbas – komiška veiksmo drama „Riders of Justice“. Marko žmona žūsta traukinio katastrofoje, tad jis iš karo tarnybos turi grįžti pas paauglę dukrą. Tačiau netrunka prisistatyti moksliukas matematikas, kuris taip pat buvo traukinio keleivis, su dar dviem kolegomis. Jie įsitikinę, kad Marko žmonos žūtis – ne sutapimas, ir karininkui netrunka užvirti kraujas. Apie naujausią darbą aktorius Madsas Mikkelsenas ir režisierius Andersas Thomas Jensenas pasakoja specialiai laidos „Čia – kinas“ žiūrovams.

„Jis – tradicinis stiprus vyras. Toks, kuris išliktų stipriausias savo tėvo laidotuvėse tam, kad kiti žmonės galėtų gedėti, turėtų į ką atsiremti. Tačiau tokiu lygiu, kad tai nėra sveika. Taip pat jis yra karys, kenčiantis nuo potrauminio streso sindromo. Ir vienintelis jo pasirinkimas – būti tvirtam visose srityse: tai įvyko, tai siaubinga, judame toliau. Jis negali padėti savo dukrai, jis negali padėti niekam ir negali padėti sau. Štai toks žmogus jis yra. Tačiau taip pat galime pastebėti įtrūkių jo kietoje išorėje. Ir jei tų įtrūkių atsiras bent truputį daugiau, jis sprogs“, – apie vaidmenį pasakojo M. Mikkelsenas.

Juostoje daug pasitikėjimo sutapimais, prasiveržiančios Marko agresijos, nuoširdaus rūpinimosi dukra ir... kalėdinės muzikos. Dėl pasakiškos atmosferos režisierius dalį juostos veiksmo nukėlė į kaimyninę Estiją.

„Pasirinkome Estiją todėl, kad tai lyg įsivaizduojama šalis. Filmo pradžia ir pabaiga – kaip pasaka. Ir nors pats Estijoje niekada nebuvau, man ši šalis visuomet atrodė kaip pasaka: per Kalėdas ten yra sniego, lempučių, todėl veiksmas vyksta ten. Pamačiau kelias nuotraukas, taip pat pažįstu žmonių iš Estijos – atrodo, kad ten visada žiema. Pamaniau: kodėl gi ne?“ – kalbėjo Andersas Thomas Jensenas.

M. Mikkelsenas pasakoja, kad „Dar po vieną“ ir „Riders of Justice“ kurti vienu metu, o filmavimai baigti prieš pat karantiną Ispanijoje.

„Filmavome abu iškart, truputį vieną, truputį kitą. „Riders of Justice“ baigėme filmuoti tą pačią dieną, kai Ispanijoje buvo paskelbtas karantinas, ir grįžome namo. Mūsų tai nepaveikė. Abu šie filmai pabaigti prieš koronavirusą“, – sakė danų aktorius.

Režisierius A. T. Jensenas tarpusavyje maišo neįtikėtinai tikėtinas istorijas, kuriose, pasak kritikų, meistriškai susipina priežastys, poveikis ir aplinkybės. Tai ne pirmas bendras šių kūrėjų darbas, M. Mikkelsenas taip pat pasirodė jo juostose „Vyrai ir viščiukai“ bei „Žalieji mėsininkai“. Dėl humoro jausmo režisierius kritikų kartais vadinamas danų komedijos ar veiksmo filmų karaliumi, tačiau pats, išgirdęs tokį vertinimą, nusišypso.

„Nelaikau savęs karaliumi ir tikrai nelaikau komiku. Bet tokių režisierių Danijoje mažai, vienintelis tai darau. Todėl lengva būti karaliumi, tiesa? Mažai režisierių maišo žanrus. (...) Šiame filme veiksmo tėra 7 minutės, kur kas daugiau yra dramos, tačiau žiūrovas pamato šiek tiek veiksmo ir sako: oho, danų veiksmo filmas. Galiu tai priimti. Pats labai mėgstu veiksmo komedijas. Tai gerai“, – laidai „Čia – kinas“ sakė A. T. Jensenas.

Šis filmas – žanrų mišinys, kuriame komedija susipina su melodrama, aiškino režisierius: „Tema plati, tačiau iš esmės filmas yra apie gyvenimo prasmę. (...) Mėgstu maišyti žanrus ir labai mėgstu žiūrėti tokius filmus. Palyginčiau tai su restoranu-bufetu. Žanrai pasako, ką šiandien valgysime, o čia galime valgyti ir italų, ir japonų patiekalus. Taip pat smagu, nes taip sukuriami siurprizai.“

M. Mikkelsenas sako, kad pažinoti komandą ir režisierių neabejotinai padeda, tiesa, dirbant tokiomis sąlygomis aktoriui yra rizika tarsi aptingti.

„Esmė yra tokia: kuo labiau vienas kitą pažįstame, tuo patogiau jaučiamės, tuo labiau galime pastumti vienas kitą į priekį, kur patys galbūt nenueitume. Turėtume padėti vieni kitiems daryti viską geriau. To ir siekėme. (...) Šiam filmui reikėjo techninio pasiruošimo, mokiausi iš karių. Yra tam tikra tvarka, kaip turi nešiotis ginklą, ir ji nuolatos keičiasi.

Prieš penkerius metus būtų reikėję elgtis visai kitaip. Taip pat labai daug laiko praleidau su žmogumi iš specialiųjų pajėgų, kad išmokčiau naudotis ginklu nė neturėdamas susimąstyti, ką daryti. Toks buvo pasiruošimas. Be to, visuomet svarbu įsigilinti į istoriją, scenarijų, sutarti su kitais aktoriais, ką kartu norime pasiekti, ir, žinoma, stengtis tai padaryti“, – kalbėjo pagrindinio vaidmens atlikėjas.

Filmo herojai – žmonės, tikintys sutapimais. „Kartais gal net pernelyg“, – neišduodami siužeto užsimena kūrėjai.

„Tai svarbūs klausimai, kuriuos užduodame sau jau būdami paaugliai, pradedame apie tai galvoti. Ar yra priežastis mums čia būti? Ar kam nors rūpi? Vieni pasirenka vieną pusę, kiti pasirenka kitą, o aš esu kažkur per vidurį. Aš netikiu, kad yra daugiau gyvenimų. Žinoma, jeigu po to laukia dar vienas pasivažinėjimas karusele, aš jį mielai priimsiu, nes man tai labai patinka. Tačiau, kaip byloja vienas posakis: nedaug lieka ateistų lėktuve, kuris tuoj suduš. (...)

Galiu užklijuoti etiketę ant bet kurio vaidmens, kurį kūriau. Visi jie gali būti kažkokie „-iausi“. Tačiau vaidmuo, kuris man rezonavo labiausiai, deja, kur kas labiau nei kiti – taip pat Anderso Thomo Jenseno režisuotas „Žalieji mėsininkai“. Ten kūriau labai užknisantį, erzinantį personažą, bet dėl kažkokios priežasties įsimylėjau jį, jis įstrigęs iki dabar“, – prisiminė M. Mikkelsenas.

O paties režisieriaus žinutė tokia: „Jeigu norėčiau ką nors pasakyti tiesiogiai, nebūčiau praleidęs metų tam, kad sukurčiau filmą. Būčiau tiesiog pasakęs, ką noriu. Šiaip niekada to nesakau, bet norėčiau, kad žmonės suprastų, jog net jeigu gyvenimas pakrypsta labai bloga linkme, visada yra išeitis. Ir jei apsupame save žmonėmis, kuriuos mes mylime ir kurie myli mus, visuomet yra viltis. Galbūt tai labai naivu, bet aš tuo išties tikiu.“

LRT PLIUS laidą „Čia – kinas“ žiūrėkite LRT mediatekoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt