Kultūra

2021.04.07 10:24

Kairys: siūlysime neleisti biudžetinėms įstaigoms pretenduoti į LKT lėšas

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.04.07 10:24

Trečiadienį Kultūros komitete buvo svarstytas klausimas dėl Lietuvos kultūros tarybos veikimo principų ir lėšų skirstymo. „Mes ne visus namų darbus padarėme“, – pripažįsta laikinai LKT Tarybos pirmininko funkcijas atliekantis Mindaugas Bundza.

„Šis klausimas dėl paskutinio etapo finansavimo rezultatų. Tai nėra teismas, susirenkame aptarti priežasčių, ieškoti sprendimų“, – kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

„Pagrindinis klausimas – ne kodėl vieni projektai gavo finansavimą, kiti negavo. Klausimas toks: didžiosios dalies finansavimą gavusių projektų autorės yra valstybinės įstaigos. Keista situacija išeina. Ką galima daryti ateityje? Gal didinti finansavimą biudžetinėms įstaigoms, kad nebesikreiptų į LKT, ar kaip nors kitaip atskirti“, – kalbėjo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis.

Administracijos direktorius, laikinai atliekantis Tarybos pirmininko funkcijas Mindaugas Bundza pristatyme pasakojo, kad per 2020 metus paskirstė 2300 stipendijų, 2400 projektų, tai – daugiau nei 35 mln. eurų. Finansavimo poreikis padidėjęs, anot M. Bundzos, pusantro karto. M. Bundza akcentavo dėl karantino perkeltus projektus ir lėšas, ypač scenos menų.

„Mes suprantame, kad įspūdžio dalykas didelis. Vertinant pirmojo etapo 14 milijonų, tas pasiskirstymas toks, kad VšĮ 48 procentai, nė vienoje srityje biudžetinis sektorius nėra dominuojantis. Savivaldybės neskiria pakankamai lėšų ir tai yra suprantama, prašome jų didesnio indėlio“, – kalbėjo M. Bundza.

Kalbėdamas apie ateitį, M. Bundza akcentavo, kad laukia fondo sudarymo principas, nuolat tikslinamas kvotų sudarymo principas, žadėjo didesnį grįžtamąjį ryšį nefinansuotiems projektams, kad šie žinotų priežastis ir pastabas, ir Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų atskyrimą. Taip pat norima plėsti su tarptautiniais meno renginiais susijusią programą, kad daugiau didžiųjų renginių turėtų galimybę užsitikrinti strateginį finansavimą keleriems metams į priekį.

„Jau treji metai girdima, kaip planuojama atskirti biudžetines įstaigas. Fotografijos srityje 82 procentai finansavimo biudžetinėms įstaigoms, kūrybinėms sąjungoms galimybė dalyvauti ribojama, bet įsisteigia papildomų fondų ir sėkmingai dalyvauja bei laimi. Reikėtų aiškios tvarkos, kas gali, kas negali dalyvauti“, – teigė fotomenininkas Saulius Paukštys.

Menotyrininkė Agnė Narušytė teigė, kad iš 17 projektų tik 4 buvo biudžetinių organizacijų. „Vaizdas ne visai toks, kaip buvo sakyta“, – teigė A. Narušytė.

Kultūros komiteto narys Kęstutis Vilkauskas priminė apie antikorupcinio vertinimo išvadas dėl ekspertų viešumo. Teigiama, kad po vertinimo pavardė turi būti paviešinama. M. Bundza teigė, kad duomenų bazė po to ir padaryta vieša, tačiau konkrečių ekspertų, kurie vertina projektus, neįvardija, nes apie 50 procentų ekspertų teigė, kad tuomet nenorėtų vertinti paraiškų dėl galimo spaudimo.

M. Bundza žadėjo pasidaryti lankstesnę kvotų sistemą ir daugiau įsiklausymo į bendruomenę. Jis akcentavo, kad tam tikra diferenciacija yra – kai kuriose programose gali dalyvauti tik NVO, kai kuriose kitose – tik biudžetinės įstaigos.

LKT tarybos narys architektas Rolandas Palekas teigė, kad pandemija yra iškreipusi kvotų mechanizmą, iki šiol turėta metodika turėtų būti keičiama, bet reiktų tyrimo. R. Palekas akcentavo išaugusius krūvius. „Atsiprašau už padūsavimą šiandien, bet visi turime matyti kontekstą, kaip vyksta procesai“, – sakė R. Palekas.

Lietuvos šokio kritikas, kultūros vadybininkas Audronis Imbrasas akcentavo naują srautą – komercinius aplikatorius. Lietuvoje ir Estijoje – 21,4 mln. eurų, Estijoje NVO gauna dar papildomai iš Kultūros ministerijos. Estijoje daugiau nei perpus mažiau gyventojų nei Lietuvoje.

„Antklodė yra per maža, todėl kuriam nors sektoriui visada trūks, – teigė A. Imbrasas. – Šnekėkime valstybės mastu, kad ta antklodė yra per maža“, – ragino jis ir sakė, kad ekspertų viešinimo neturėtų būti, nes tai kelias į kerštą, susidorojimą ir pan.

Kultūros komiteto narys Arminas Lydeka sako, kad menininkai rašo laiškus, prašydami vykdyti kontrolę, ir tai rodo, kad situacija nėra gera. „LKT – tai labai svarbus instrumentas, ypač per pandemiją. Kultūros sektorius turi susitelkti, LKT veikla labai svarbi kaip instrumentas, kaip įrankis. Ne politikų reikalas, tegul vertina ekspertai, bet kaip ta sistema suveikė dėl regioninių džiazo festivalių? Tas finansavimo nubraukimas man yra nesuprantamas. Akivaizdu, kad sistema nesuveikė, nes rezultatas daugiau negu nesuprantamas“, – tvirtino A. Lydeka.

M. Bundza teigė, kad tarybai reikėjo braukti brūkšnį. „Mes ne visus namų darbus padarėme“, – pripažįsta M. Bundza.

„Mes kalbame ne tik apie biudžetines įstaigas, viešasis sektorius apima ir savivaldybių įstaigas. Mūsų supratimu, turime jas atskirti nuo nevyriausybinio sektoriaus“, – akcentavo LMKA pirmininkas Jonas Staselis.

„Yra 2017 metų kultūros ministro įsakymo kopija, kur rašoma, kad neskiriama biudžetinių įstaigų projektams, tai kodėl dabar vyksta diskusijos?“ – klausė S. Paukštys. „Ten yra būtent apie nacionalines koncertines ir teatrų įstaigas, tai derėtų pratęsti ir kitose srityse“, – priminė M. Bundza.

„Jau devinti metai, kai veikia LKT, sukurta pagal šį modelį. Dar 2012 metais buvo keltas klausimas. Turime istorinę galimybę. Birželio mėnesį keičiasi LKT sudėtis. Iki birželio mėnesio turime pakankamai laiko. LKT yra savireguliacijos organas, bet veikia vadovaudamasis Kultūros ministro gairėmis, yra ir LKT įstatymas. Kultūros rėmimo fondas Konstitucinio Teismo buvo kvestionuotas kaip neteisėtai veikiantis“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

Anot V. Juozapaičio, po vertinimo įvardyti, kas atliko ekspertinį vertinimą, derėtų. „Turėjau patirties, kai išaiškėjo, kad galėjo būti interesų konfliktų. Nenoriu mesti šešėlio, bet mes jį turime nuimti“, – tvirtina V. Juozapaitis. „Kultūros taryba turi patarti, o ne tik būti mokėjimo agentūra. Jei tai yra taryba, ji turi prisiimti atsakomybę dėl gėdingo Kirkorovo finansavimo“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

„Tai yra vieši pinigai, diskusijos visada vyks. Į kitą Seimo sesiją turime atnešti teisės aktus, yra darbo grupė dėl finansavimo sistemos. Nepameskime kelio, kuriuo einame, jei ministerija pradės skirstyti lėšas, bus daug įvairių įtakų. Nedelsdami įkursime darbo grupę, ji galėtų reziumuoti tvyrančią diskusiją“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

S. Kairys sakė, jei lėšų būtų pakankamai, ir LKT nereikėtų. „Taryba turi drąsiau elgtis, jei yra trukdžių, taryba turi juos įvardyti. Taryba turi teisę priimti sprendimus. Yra festivalių, kurie kuria miniekosistemas, turėtų būti partnerystės ir jie nepriklausytų vien nuo to, kaip jie parašys paraišką“, – sakė S. Kairys.

Apie santykį su savivaldybe, anot jo, reikia dar diskutuoti. S. Kairys ragino neprisiimti visos atsakomybės dėl pandemijos padarinių amortizavimo, yra įvairių priemonių. „Biudžetinės įstaigos kad nedalyvautų. Čiurlionio muziejus kreipėsi į ministeriją ir tą finansavimą Zikaro metų proga skirsime. Buvo paminėtas komercinis sektorius. Kol buvome laimingi, komercinis sektorius gyveno sau, o dabar kažkas turi jį globoti“, – teigė S. Kairys.

Jis žadėjo siūlyti, kad formuojant kitų metų biudžetą bus siūloma neleisti biudžetinėms įstaigoms pretenduoti į LKT lėšas. S. Kairys sutiko su siūlomu gegužės 26 dienos terminu darbo grupei pristatyti išvadas dėl LKT pokyčių.