Kultūra

2021.04.06 16:20

Meno kūrėjai kreipėsi dėl LKT veiklos ir funkcijų: daugiau skaidrumo, mažiau biurokratijos

LRT.lt2021.04.06 16:20

Antradienį Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) kreipėsi į šalies politikus ir žiniasklaidą dėl Lietuvos kultūros tarybos veiklos ir funkcijų peržiūros. Anot LMKA, vienas esminių klausimų, „kuris labiausiai audrina visuomenėje sklandančią nepasitikėjimo Kultūros tarybos sprendimais nuotaiką“, – ekspertų viešinimas.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), „nuosekliai stebėdama kultūros ir meno procesus ir pati aktyviai veikdama šiame lauke, artėjant Seimo Kultūros komitete numatomam Kultūros tarybos veiklos pristatymui ir aptarimui“, kreipėsi į politikus, atsakingus už šalies kultūros politikos formavimą bei įgyvendinimą, ir plačiąją visuomenę (kultūros bendruomenę).

„Jau daugelį metų Lietuvos meno kūrėjų asociacija siūlo atskirti Nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą nuo Viešojo sektoriaus projektų finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą ir ir kitų institucijų programas. Esama situacija sudaro netolygias sąlygas tuose pačiuose konkursuose dalyvaujančiam NVO sektoriui konkuruoti su Valstybės bei savivaldybių kultūros ir meno įstaigomis, turinčiomis garantuotą kasmetinį biudžetinį finansavimą. Atskyrus šiuos finansavimus, būtų sukurtos sąlygos tęstiniam ir tvariam NVO sektoriaus veikimui. Tokie finansavimo atskyrimo požymiai buvo tik Kultūros tarybos veiklos pradžioje“, – teigiama LMKA rašte politikams ir žiniasklaidai.

Ši problema, anot asociacijos, dar kartą išsakyta LMKA inicijuotame susitikime su įvairioms partijoms priklausančiais Seimo nariais, politikais dar prieš Seimo rinkimus, 2020 rugsėjo 30 d. „Problemos sprendimo būdus teikėme naujajai Seimo daugumai rengiant Vyriausybės programą, teikėme pastabas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui. Džiaugiamės, kad Seimo Kultūros komitetą šis klausimas sudomino bent po to, kai kūrėjai ir kultūros bendruomenė audringai ir plačiai išsakė abejones, o kartais ir pasipiktinimą, paskelbus Kultūros tarybos paskirstyto 2021 metų finansavimo rezultatus“, – teigiama rašte.

„Vertinant NVO ir Viešojo sektoriaus santykį, gana akivaizdus atotrūkis pastebimas Tolygios kultūrinės raidos programose, kuriomis numatoma sudaryti galimybę regionams savarankiškai spręsti jiems svarbių kultūros ir meno projektų įgyvendinimą. Minėtos programos finansuoja projektus, vykdomus šalies regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestus“, – teigi LMKA.

Anot LMKA, abejones kelia ir finansų skirstymo tarp sričių modelio pagrįstumas: „Pernai atlikto Menininkų socialinės būklės tyrimo duomenimis, dailės srityje dirba 1686 menininkai, tai ketvirtadalis visų kūrėjų, tačiau šios srities projektams finansuoti buvo skirta tik viena dešimtoji viso sričių finansavimo – 362,861 Eur.“

LMKA pastebi tiesmuką etninės kultūros ir nematerialus kultūros paveldo tapatinimą programoje „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“, ir siūlo padalinti į dvi atskiras priemones, aiškiai įvardijant skiriamus asignavimus etninei kultūrai ir nematerialiam kultūros paveldui.

Kitas esminis sisteminis klausimas, „kuris labiausiai audrina visuomenėje sklandančią nepasitikėjimo Kultūros tarybos sprendimais nuotaiką“ – ekspertų viešinimas.

„Prieš kelerius metus pavyko įtikinti kultūros politikos įgyvendinimo sprendimus priimančius politikus bent kiek praskleisti šį ekspertinio vertinimo šydą. Šiuo metu yra skelbiamos tik kelių arba keliolikos ekspertų grupės. Visuomenė tarsi žino, kurios grupės atstovai kokią sritį ar programą ekspertuoja, tačiau paskelbus finansavimo paskirstymą, kartu su rezultatais neskelbiama, kurie (dažniausiai trys) šios grupės ekspertai teikė išvadas Tarybai skirstant konkrečios srities ar programos finansavimą“, – teigia LMKA.

Anot LMKA, praktika skelbti ekspertus po rezultatų paskelbimo yra normali ir taikoma daugelio šalių fonduose, skirstančiuose ir gerokai didesnius projektinius finansavimus nei Lietuvos kultūros tarybos.

Rašte teigiama, kad Lietuvos kultūros tarybos išvados „kartais būna gana skurdžios, kartais kelia abejonių, ar patys ekspertai yra įsigilinę į finansavimo sąlygas bei prioritetus, kiek jie jaučia bendrą vienos ar kitos srities lauko pulsą. Kartais šios išvados stebina ir arogantišku kūrėjų vertinimu: „Seniai gatvės fotografijos žanre dirbantis ir šiek tiek pagarsėjęs fotografas numato per šešis mėnesius sudaryti, išleisti ir plačiai pristatyti...“

„Kadangi Kultūros taryba projektus finansavo Kultūros rėmimo fondo lėšomis, kurių Fondas po Konstitucinio teismo nutarimo neteko, kyla klausimas, ar Kultūros rėmimo fondo egzistavimas per se yra prasmingas, nes Fondui belieka vienintelis lėšų šaltinis: „kitos teisėtai įgytos lėšos“ [...] šis Konstitucinio teismo sprendimas galėtų būtų garbingu Kultūros rėmimo fondo eros finišu, galutinai estafetę perduodant Lietuvos kultūros tarybai. Tai atlieptų Vyriausybės programoje numatytą debiurokratizacijos ir dereguliavimo siekį: atsisakyti perteklinio reguliavimo, atskiriant institucijų funkcijas, nedubliuojant jų darbo“, – teigia LMKA.

„Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narės – Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos dizaino sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija – tikisi, kad vykdant sisteminę Lietuvos kultūros tarybos veiklos ir funkcijų peržiūrą, visų pirma bus įvertintos pastabos, išsakytos kultūros ir meno bendruomenės, kurios tvarių bei inovatyvių idėjų įgyvendinimui ir skiriamas finansavimas“, – tvirtinama rašte.