Kultūra

2021.04.01 20:10

Finansavimo negavusius festivalius pribloškė Kultūros tarybos akibrokštas, ši teigia – sulaukė itin daug paraiškų

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.04.01 20:10

Trečiadienį laišku į Seimo narius, Lietuvos kultūros tarybos narius ir į žiniasklaidos atstovus kreipėsi Lietuvos muzikos bendruomenė, ji teigė esanti šokiruota ir pritrenkta Kultūros tarybos vertinimo akibrokšto. Kai kurie tradiciniai muzikos festivaliai šiemet negavo finansavimo. Anot LKT, visų meno sričių finansavimo poreikis šiais metais išaugo pusantro karto, tad natūralu, kad daugiau paraiškų lieka nepatenkinta.

„Lietuvą garsinantys festivaliai bei muzikantai buvo priblokšti, kai pamatė Kultūros tarybos vertinimo rezultatus. Ir, deja, tema ši ne vien apie pinigus, o apie požiūrį į muzikos bendruomenę“, – rašoma laiške.

LKT sprendime rašoma, kad finansuojami bus 47 projektai, o nefinansuojami 208. Tarp nefinansuojamų projektų yra tokie renginiai, kaip Elektrėnuose rengiamas seniausias džiazo festivalis Lietuvoje „Jaunystė 2021“, tradicinis tarptautinis festivalis „Nida Jazz maratonas“, jubiliejinė 15-oji Gatvės muzikos diena 2021, 20-asis jubiliejinis tarptautinis džiazo muzikos festivalis „Šiauliai Jazz 2021“, Žagarės vyšnių festivalis, jubiliejinis 20-asis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, 27-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ 60 metų jubiliejaus koncertas ir t. t. LKT patvirtino, kad minimi festivaliai buvo anksčiau finansuoti Lietuvos kultūros tarybos.

„Lietuvos kultūros taryba finansavimą skiria remdamasi ekspertų rekomendacijomis. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai, vertindami paraiškas, remiasi Kultūros ministerijos patvirtintais projektų vertinimo prioritetais ir kriterijais“, – rašoma Lietuvos kultūros tarybos atsakyme portalui LRT.lt.

Karantino metu išaugęs poreikis

„Sprendimų (ne)finansuoti konkrečius projektus Lietuvos kultūros taryba nekomentuoja, tačiau norėtume pastebėti, kad pandemijos periodu, nors renginiai ir negali vykti, jaučiamas itin padidėjęs susidomėjimas Lietuvos kultūros tarybos finansavimo konkursais“, – rašo LKT.

Anot LKT, visų meno sričių finansavimo poreikis šiais metais išaugo pusantro karto, tad „natūralu, kad daugiau paraiškų lieka nepatenkinta. Be to, nevertėtų pamiršti, kad nemažai kultūros ir meno organizacijų, praėjusiais metais negalėjusių įgyvendinti projektų, veiklas perkėlė į šiuos metus.“ LKT teigimu, muzikos srityje perkelta projektų už daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Projektai vertinami atsižvelgiant į meninės, kultūrinės veiklos kokybę, idėjos aktualumą ir pagrįstumą, veiklų rezultatus ir svarbą kultūros ar meno srities raidai, veiklų sklaidą ir prieinamumo didinimą, veiklų ir rezultatų viešinimą, sąmatos tikslingumą ir pagrįstumą, vadybą (komanda, jos kompetencija, lėšų pritraukimas, veiklų kalendorius).

Įtariami interesų konfliktai

Laiško autoriai – muzikos festivalių atstovai – įtaria, kad „pinigų užteko tik saviems“, mato kelis interesų konfliktus ir vadina tai „spjūviu į veidą Lietuvą garsinančių muzikantų ir muzikos renginių organizatorių bendruomenei“.

Laiško autoriai atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ gavo 67 000 eurų finansavimą – beveik 10 proc. viso muzikos srities finansavimo. Laiške daryta prielaida, kad tai susiję su faktu, kad LKT muzikos srities kuratorė Nelda Bagdonavičiūtė yra buvusi „Banchetto musicale“ direktorė.

Tačiau pati N. Bagdonavičiūtė LRT.lt teigė: „Aš išėjau iš tos įstaigos 2013 metais ir tai, kad jų projektas gerai vertinamas, – aplinkybių sutapimas. Aš niekaip negaliu paveikti vertinimo nei dėl vieno projekto, esu atsakinga tik už informacijos papildymą ir panašius klausimus.“

Justas Šervenikas: festivaliai nukentėjo dėl lėšų perskirstymo

Ketvirtadienį LRT.lt pasiekė antras viešojo laiško autorių laiškas, jame rašoma, kad 2019 metų oficiali ataskaita rodo, kad N. Bagdonavičiūtė yra viešosios koncertinės įstaigos „Banchetto Musicale“ 25 proc. dalininkė. LRT.lt susisiekė su šios įstaigos direktoriumi, pianistu Justu Šerveniku. J. Šervenikas taip pat akcentavo, kad „LKT administracinis personalas tik administruoja sprendimus ir negali niekaip jų paveikti – jie padeda, paaiškina.“

Paklaustas apie viešojo laiško autorius, J. Šervenikas teigė kategoriškai atsiribojantis nuo laiško autorių teiginių, nes „tai yra bandymas sukiršinti kultūros bendruomenę. Bent jau drąsos reikia įsivardyti laiške autoriui vardu ir pavarde.“ „Tame laiške yra tiesos, bet ten yra daug manipuliacijų. Kita vertus, aš juos suprantu, esu piktas ir įsiutęs ne mažiau už tuos žmones“, – teigė J. Šervenikas.

Kitokios nuomonės dėl paslaptingų laiško autorių buvo „Šiauliai Jazz“ idėjinis vadas ir organizatorius Remigijus Ruokis: „Šaunuoliai tie, kas visą tą reikalą užkūrė. Aš dirbu dvidešimt metų su festivaliu ir kad mes neinovatyvūs – nepasakysi. Jau septynerius metus transliuojam. Ir dar jubiliejinis 20-as festivalis. Aš vėl bandysiu gauti finansavimą. Jeigu manimi pasitiki savivaldybė, verslas, kodėl LKT nepasitiki?“ – LRT.lt kalbėjo R. Ruokis.

J. Šervenikas yra ir Tytuvėnų festivalio direktorius. Festivalis vyksta jau 17 metų, pastaruosius 4 metus iš LKT gaudavo vis didesnį finansavimą, o šiemet jiems finansavimo nebuvo skirta. „Ekspertų buvo rekomenduojama finansuoti, tačiau LKT nusprendė nefinansuoti. Daugybė festivalių negavo finansavimo šįkart“, – teigia J. Šervenikas.

LKT praneša, kad, pritarus Kultūros ministerijai, individualioms stipendijoms finansuoti bus papildomai skirta 975 tūkst. eurų. J. Šerveniko įsitikinimu, būtent todėl šįkart nukentėjo festivaliai.

„Tai yra politinis sprendimas atimti iš festivalių, kad stipendijas gautų patys kūrėjai, o ne renginių organizatoriai. Festivaliai juk investuoja į patį atlikėją, į programos sukūrimą, nelobsta festivalių vadovai. Aš už tai, kad individualios stipendijos būtų mokamos, bet ne festivalių sąskaita. Arba bent jau reikėjo, kad LKT tai atvirai pasakytų“, – teigia J. Šervenikas.

LKT: papildomų lėšų skyrimas stipendijoms neturėjo įtakos muzikos srities paraiškų vertinimui

Vis dėlto LKT atsakė, kad „papildomų lėšų stipendijoms skyrimas neturėjo įtakos muzikos srities paraiškų vertinimui ar projektų finansavimo sprendimui.“

„Siekdama kiek įmanoma labiau atliepti išaugusį poreikį stipendijoms, Lietuvos kultūros taryba peržiūrėjo šių metų projektų finansavimo modelį ir ekspertinio vertinimo rezultatus ir stipendijoms papildomai lėšų skyrė iš kultūros programoms (870 tūkst. eurų) ir meno sritims (105 tūkst. eurų) numatytų lėšų“, – teigiama LKT atsakyme LRT.lt portalui.

Atsižvelgusi į tebesitęsiančią pandeminę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos kultūros taryba „nusprendė laikinai, t. y. šiems metams, sustabdyti dalį finansavimo programų, kurių veiklos sunkiausiai įgyvendinamos pandemijos sąlygomis (skatinamas tarptautinis mobilumas, veiklas sunku kokybiškai įgyvendinti nuotoliniu būdu ir pan.).“

„Remiantis šiomis nuostatomis ir vertinant šių programų efektyvumą bendrame Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelio kontekste, 2021 m. nebus skelbiami Menininkų ir kultūros kūrėjų rezidencijų Lietuvoje, Kultūros edukacijos, Atminties institucijų tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo, Tremties ir palaidojimo vietų lankymo ir tvarkymo ir kvalifikacijos kėlimo finansavimo konkursai“, – akcentuoja LKT.

Ar tikrai biudžetinėms įstaigoms atitenka liūto dalis?

Festivalių organizatoriai piktinasi, kad „finansavimas deleguojamas į biudžetines įstaigas, taip NVO paliekant už konkurencijos ribų“. „Kodėl biudžetinės įstaigos suvalgo liūto dalį, o kitiems neliko net trupinių? Tai tiesus kelias į numarinimą senų, legendinių festivalių skiriant jiems 0 Eur“, – piktinamasi viešame laiške.

Paklausta, ar tikrai daugiausia finansuojamos biudžetinės įstaigos, LKT portalui LRT.lt atsakė: „Neįžvelgiame tokios tendencijos.“ „Lietuvos kultūros tarybos statistika rodo, kad šiame etape, pvz. teatro srityje buvo finansuoti 35 nevyriausybinių organizacijų ir 16 biudžetinių įstaigų projektų, muzikos srityje finansuota 10 biudžetinių įstaigų ir 35 nevyriausybinių organizacijų projektai“, – rašoma LKT atsakyme.

„Tačiau girdime kultūros bendruomenės nuogąstavimų ir šia tema jau ne vienerius metus diskutuojame su Kultūros ministerija. Lietuvos kultūros taryba laikosi pozicijos, kad nacionalinės įstaigos neturėtų būti finansuojamos Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Šis dialogas tęsiamas ir planuojant 2022 metus“, – tvirtiname laiške.

Klaipėdos džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė: juk staiga nepraradome įdirbio

„Renginiai, kurie daugybę metų augino savo publiką, netenka finansavimo. Sugriauti galima greitai, o pastatyti reikia ne vienerių metų. Aš skambinau į LKT ir teiravausi, bet ten klausimų daugiau nei atsakymų – kas, kodėl ir kaip nusprendė. Labai sudėtinga kalbėti, kai pasakoma, kad projektas silpnai parašytas, nors tą darome jau ne vieną dešimtį metų, juk nepraradome įdirbio staiga“, – LRT.lt kalbėjo asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalis“ vadovė Inga Grubliauskienė.

„Ar negalėtų būti paaiškinta, kur pasitempti, kur spragos. Tai būtų edukacija, daugiau skaidrumo, nes dabar yra slapta ir neaišku“, – sako I. Grubliauskienė. Ji atskleidžia neprisidėjusi prie viešo laiško rašymo, tačiau pritartų daugumai jo teiginių. „Ir pati kultūros politika nelabai aiški. Tie senieji festivaliai, tas pats Kauno operetės festivalis nebuvo finansuotas, tai yra daugiau negu keista“, – teigė ji.

Pašnekovė pastebi, kad nors „daug kalbama apie nevyriausybinio sektoriaus palaikymą, didžioji dalis ne tik muzikoje nueina biudžetinėms įstaigoms“. „Muzikantai jau dabar dirba pavežėjais, kurjeriais. Muzikantas, kuris negros pusmetį, praras savo profesionalumų, tai sugrąžinti labai sunku, ką mes turėsime po metų, dvejų? Jie bus išėję iš darbo rinkos“, – apgailestauja I. Grubliauskienė.

Klaipėdos pilies džiazo festivalis, anot jo vadovės, gaudavo tai daugiau, tai mažiau lėšų, tačiau pirmą sykį iš viso neremiamas: „Gūžčiojam pečiais. Visi esame labai sutrikę. Skambinome vienas kitam ir klausinėjome, situacija tikrai keista.“

Džiazas – laisvės muzika ir klausytoją vis tiek pasieks

Kol kas festivalio vadovė I. Grubliauskienė yra išsiuntusi prašymą, kad LKT paaiškintų, kodėl jų projekto nuspręsta nefinansuoti: „Bus naujas teikimas. Bet dabar jau balandis. Mes buvome suplanavę birželio 24–26 dienomis organizuoti festivalį, bet atsižvelgiant į tai, ar leidžiama, ar ne, datą koreguotume. Ieškotume sprendimų, gal koncertų ciklą pasiūlytume, gal netgi automobiliuose, naują formą atrastume.“

„Džiazas yra laisvės muzika, džiazas ir pandemijos akivaizdoje sugebės gyvuoti, suremsime visi pečius – gal mažiau, gal kukliau, bet bus, muzikantams, žmonėms to reikia. Muzikantų savivertė krenta nekoncertuojant“, – teigia I. Grubliauskienė, tačiau neskubina valdžios leisti organizuoti renginius.

„Sutinku, kad dar reiktų lukterėti su renginiais, ne paslaptis, kad žmonės randa landų, reikia stebėti, kaip bus po Velykų. Bet faktas, kad reikia galvoti apie ateitį, nes biudžetinės įstaigos dar gali kvėpuoti, nevyriausybinės organizacijos, individualiai dirbantieji – jiems visiškai blogai“, – teigė pelno nesiekiančios organizacijos vadovė.

Reikalavimai ir siūlymai

„Po mėnesio šie Kultūros tarybos nariai baigia darbą ir visa ši epopėja sėkmingai nueis į nebūtį... Todėl mes reikalaujame nedelsiant persvarstyti paraiškų vertinimą“, – pareiškiama festivalių organizatorių laiško pabaigoje.

Nefinansuotų projektų teikėjus LKT visuomet teigia skatinanti paraiškas teikti kitam konkursui, toks konkursas prasidėjo jau šį trečiadienį. „Lietuvos kultūros tarybos sprendimai yra galutiniai, tačiau jie gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigia LKT.

Pirmajame 2021 m. kultūros ir meno projektų finansavimo etape paskirstyta kiek daugiau nei 14 mln. eurų. Antrasis finansavimo etapas prasideda trečiadienį, jame kultūros ir meno projektams planuojama paskirstyti daugiau nei 3,6 mln. eurų. Stipendijoms kultūros ir meno kūrėjams iki gegužės vidurio planuojama paskirstyti 2,3 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt