Ilgamečiai konkurentai – trys pajūrio miestai Klaipėda, Palanga ir Neringa – žengė istorinį žingsnį kultūrinio tripolio kūrimo link.
Praėjusią savaitę visuomenei buvo pristatyta paraiška 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti, o antradienį ji įteikta Kultūros ministerijai.
Projekto tikslai ambicingi, svarbiausias – per artimiausius šešerius metus tapti Lietuvos kultūros centru, kad ne tik šalies sostinė galėtų džiaugtis didžiųjų kūrėjų darbais ir unikaliais projektais.
„Mes per ilgai nebuvome vieningi. <...> Vakarų Lietuvos regionas yra turtingas įvairiais ištekliais – nuo stebuklingos Nidos, uostamiesčio Klaipėdos iki Palangos paplūdimių, iki kultūros, menininkų potencialo, bendruomenių. Jau seniai reikėjo vienytis“, – tikina Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtina, kad pajūrio regionas bet kokiu atveju taps kultūros sostine.
„Leisiu sau pajuokauti. Nepaisant to, kaip pasibaigs ši situacija de jure, de facto mūsų žingsnis jau yra link to, kad būtent Klaipėdos regionas tikrai bus Europos kultūros sostinė – savo paslaugų pasiūla, įdomumo spektru, kitais dalykais“, – sako Klaipėdos meras.
Paraiškos rengėjų projektuose – nemažai jūrinių simbolių, šūkių ir paralelių. Pačioje programoje – keturios kryptys, skirtos pažinti istoriją, įtraukti bendruomenę į kūrybinius procesus, užmegzti kultūrų dialogą ir skatinti menininkus iš kitų miestų atrasti pajūrio kraštą, kaip vietą kurti ir gyventi.
Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.
