Pagrindinį Tarptautinės teatro dienos minėjimo renginį – „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremoniją – šįmet buvo nutarta vėl organizuoti didžiausiame šalies teatre. Aktorius Darius Meškauskas, linkėjo teatralams, kad pandemija greičiau pasibaigtų ir nebereikėtų „kurti „į stalčių“ kaip sovietmečiu. Mūsų cenzūruotojas – COVID-19“.
Pernai lapkritį po ilgų karantino sąlygotų atidėliojimų LNOBT surengta „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, režisuota Gedimino Šeduikio, buvo įvertinta kaip meniškai kokybiškiausias tokio pobūdžio renginys per visą šalies teatralų kasmetinių įvertinimų už sėkmingiausius sezono darbus istoriją.
Kaip tik todėl pagrindinį Tarptautinės teatro dienos minėjimo renginį šįmet buvo nutarta dar kartą organizuoti didžiausiame šalies teatre, vadovaujant tam pačiam režisieriui.
„Laikai neramūs ir mums kaip ir visai kultūrai teko prisitaikyti prie naujos tikrovės. Neatsitiktinai šio vakaro tema – džiazas“, – kalbėjo renginio vedėjas, LRT KLASIKA vadovas Julijus Grickevičius. „Šiemet visam kultūros laukui reikėtų įteikti vieną didelį scenos kryžių“, – apie pandemijos iššūkius sakė J. Grickevičius.
Taip pat skaitykite
„Teatras esate ir jūs, mieli žiūrovai ir klausytojai. Sveikinu visą bendruomenę su Teatro diena. Linkiu, kad galėtume visi kartu susitikti kuo greičiau“, – sakė LNOBT direktorius Jonas Sakalauskas.
Renginio scenarijaus autorius – poetas ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, muzikinės koncepcijos autorius – LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, choreografas – LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis. „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos komandoje taip pat dirbo scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų kūrėjas Linartas Urniežis ir prodiuseris Artūras Alenskas.
„Tai – jau trečioji mano kuriama šalies teatralų apdovanojimų ceremonija: pirmoji, taip pat vykusi LNOBT, buvo 2016 m. „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai. Po itin palankių pernykščių įvertinimų nesinorėjo padaryti prasčiau, o teatrinio gyvenimo realijos tebėra neįprastos ir jos kelia mums savų iššūkių. Antrus metus iš eilės turėsime ceremoniją be pilnos salės žiūrovų, be gyvų apsikabinimų ir, žinoma, be iš visos Lietuvos suvažiavusių teatralų šventės po apdovanojimų įteikimo. Teko galvoti, net kaip patį „Auksinį scenos kryžių“ pakabinti laureatui ant kaklo, nepažeidžiant saugumo reikalavimų... Be abejonės, visi iki vieno renginio dalyviai ir komandos nariai – nuo nominantų iki TV operatorių – privalės turėti galiojančius COVID-19 testų atsakymus“, – pabrėžia režisierius G. Šeduikis.
Tai, kad teatralų apdovanojimų tiesioginė transliacija po ilgesnės pertraukos sugrįžta į pagrindinį LRT kanalą, irgi yra ceremonijos kūrėjų meistriškumo pripažinimas, buvo rašoma LNOBT pranešime žiniasklaidai.
Šįmet „Auksinių scenos kryžių“ komisija paskelbė nominantus 15-oje apdovanojimų kategorijų. Taip pat paaiškės naujas „Boriso Dauguviečio auskaro“ savininkas (šis atminimo ženklas teikiamas už naujų sceninės išraiškos formų paieškas) ir tradicinės Padėkos premijos, skiriamos už viso gyvenimo kūrybą, laureatas.
„Leiskite jums padėkoti, kad stengiatės ieškoti naujų kūrybos formų, neprarasti ryšio su žiūrovais. Esant tiek daug iššūkių aplinkui, ši šventė didžiulė. Sveikinu visus laureatus, tuos, kurie buvo nominuoti. Būkite sveiki, palaikomi teatro bendruomenės“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Boriso Dauguviečio auskaras įteiktas spektakliui „Kvėpuojame drauge“ (Lietuvos rusų dramos teatras). „Aš žinau, kiek buvo kliūčių, kurios galėjo nulemti, kad šitas spektaklis neįvyktų, bet jis įvyko“, – sakė Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova. Legendinio teatro menininko proanūkis aktorius Darius Meškauskas, įteikdamas apdovanojimą už socialinės ir meninės drąsos jungtį, linkėjo teatralams, kad pandemija greičiau pasibaigtų ir nebereikėtų „kurti „į stalčių“ kaip sovietmečiu. Mūsų cenzūruotojas – COVID-19“.
Padėkos premija įteikta teatro dailininkei Janinai Malinauskaitei. „Jaučiuosi kaip teatro iškasena. Mano teatro kartos žmonių nebėra. Žiūriu į jaunąją kartą ir galvoju, kaip man juos visus palaiminti, aš dirbau skurde ir nelaisvėje, atidaviau teatrui viską, ką turėjau geriausio savyje. Teatras man – pirmieji namai, ne antrieji. Sukūriau scenovaizdžius 100 spektaklių“, – sakė kūrėja.
Kultūros ministerijos paskelbtas nominantų sąrašas (laimėtojai paryškinami):
Režisūra
Antanas OBCARSKAS už spektaklius „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“)
Krystian LUPA už spektaklį „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras)
Dalius ABARIS už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
Moters vaidmuo
Aistė ZABOTKAITĖ už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). „Tai mano pirmasis didelis vaidmuo. Esu dar labai jauna, ačiū, kad pastebėjote, man labai pasisekė“, – susigraudinusi dėkojo laureatė.
Danutė KUODYTĖ už auklės Veros vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras)
Viktorija KUODYTĖ už Svetos Salmanovos vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ (Valstybinis jaunimo teatras)
Vyro vaidmuo
Vytautas ANUŽIS už Franko Bertono vaidmenį spektaklyje „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Matas DIRGINČIUS už Benua vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ ir Maksimiliano Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras)
Sergejus IVANOVAS už Žako Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras). Matas Dirginčius, žadėdamas perduoti apdovanojimą kolegai, skaitė S. Ivanovo kalbą, kurioje „nepadoriai“ dėkojo karantinui, kad galėjo ilgiau dirbti su Krystianu Lupa“.
Aktorių ansamblis
Aktorių ansamblis spektaklyje „Irano konferencija“ (Juozo Miltinio dramos teatras)
Aktorių ansamblis spektaklyje „Kvėpuojame drauge“ (Lietuvos rusų dramos teatras)
Aktorių ansamblis spektaklyje „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele). „Mūsų komandoje – visokių lyčių, spalvų, tautybių žmonės“, – sakė Airida Gintautaitė.
Scenografija
Lauryna LIEPAITĖ už scenografiją spektakliams „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“). „Labai visų pasiilgau“, – teigė kūrėja.
Fabien LÉDÉ už scenografiją spektakliui „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele)
Sigita ŠIMKŪNAITĖ ir Dalius ABARIS už scenografiją operai „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)
Vaizdo projekcijos
Mikas ŽUKAUSKAS už vaizdo projekcijas spektakliui „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras). „Labai keista būti tuščioje salėje“, – teigė laureatas ir paskaitė Carlo Gustavo Jungo teksto ištrauką.
Adomas GUSTAINIS ir Karol RAKOWSKI už vaizdo sprendimus spektakliui „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele)
Gediminas VANSEVIČIUS, Dinas MARCINKEVIČIUS ir Paulius OFICEROVAS už vaizdo sprendimus spektakliui „Už geresnį pasaulį“ (Artūro Areimos teatras)
Muzika spektakliui
Arturas BUMŠTEINAS už muziką spektakliams „Austerlicas“ ir „Urbančičiaus metodas“ (Valstybinis jaunimo teatras). „Muziką kūriau su bendraautoriais, prizą dalinuosi su jais“, – sakė laureatas.
Antanas JASENKA už muziką šokio spektakliui „Begalybės“ (Kauno šokio teatras „Aura“)
Andrius ŠIURYS už muziką vizualiniam gyvos muzikos spektakliui „Kafka Insomnia“ („Kosmos Theatre“ ir Kauno miesto kamerinis teatras)
Solistė
Joana GEDMINTAITĖ už Anos Bolein vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Šį vaidmenį ruošti buvo sudėtinga, nes opera dėl karantino buvo nukeliama“, – pripažįsta J. Gedmintaitė.
Asmik GRIGORIAN už Polinos vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Inesa LINABURGYTĖ už Bobulytės vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Solistas
Vladimiras PRUDNIKOVAS už Generolo vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Tadas GIRININKAS už Dalando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir Henriko vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). „Man buvo didžiulė garbė būti šalia „vokalo tėvo“ Prudnikovo ir Almo Švilpos“, – sakė laureatas.
Almas ŠVILPA už Olando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)
Choreografija
Erika VIZBARAITĖ už choreografiją tiriamajam šokio spektakliui „Apnea“. „Norėčiau skirti šį apdovanojimą visai kūrybinei komandai. Sulaikiau kvėpavimą, sužinojusi apie apdovanojimą“, – sakė E. Vizbaraitė ir dėkojo savo nardymo treneriui, kad šis patikėjo ja ir leidosi į avantiūrą.
Maciej KUŹMIŃSKI už choreografiją šiuolaikinio šokio spektakliui „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir Maciej Kuźmiński Company)
Robert BONDARA už choreografiją šokio spektakliui „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)
Šokėja
Marija IVAŠKEVIČIŪTĖ už vaidmenį šokio spektaklyje „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras).
Oleksandra BORODINA už Margaritos vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)
Kristina GUDŽIŪNAITĖ už Žizel vaidmenį balete „Žizel“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Šokėjas
Niels CLAES už vaidmenis šiuolaikinio šokio spektakliuose „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir Maciej Kuźmiński Company) ir „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras). „Agne, ačiū, kad tikėjote manimi, kai pats savimi netikėjau“, – Agnijai Šeiko dėkojo laureatas.
Romanas SEMENENKO už Fausto vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)
Genadij ŽUKOVSKIJ už Alberto vaidmenį balete „Žizel“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Jaunoji menininkė / Jaunasis menininkas
Dramaturgas Laurynas ADOMAITIS už dramaturgiją spektakliui „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). „Jaunų, užsispyrusių dramaturgų su vizija reikia kuo daugiau. Dramaturgo vaizduotė dar nėra realybė, turi atsirasti režisierius, aktoriai – jie spektaklį padaro tikrove“, – teigė laureatas.
Operos solistas Paulius PRASAUSKAS už Lordo Rošforo vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Režisierė Eglė ŠVEDKAUSKAITĖ už spektaklio „Žmogus iš žuvies“ režisūrą (Valstybinis jaunimo teatras)
Spektaklis vaikams ir jaunimui
„Didysis sprogimas“ (režisierius Zvi SAHAR, Klaipėdos lėlių teatras ir Itim Ensemble). „Dėkojame visom jėgom, dėl kurių atsirado teatras, atsirado mūsų teatras, šis spektaklis...“, – sakė Aušra Bakanaitė.
„MŠ“ (režisierius Andrius ŽIURAUSKAS, Kauno valstybinis lėlių teatras)
„Pasaulėliai“ (režisierė Birutė BANEVIČIŪTĖ, Kauno valstybinis lėlių teatras)
Pandemijai atsparus teatras
Teatrinė instaliacija „fabrica“ (režisierius Naubertas JASINSKAS, Jono Meko vizualiųjų menų centras)
Internetinė (anti)utopija „#PROTESTAS“ (režisierius Žilvinas VINGELIS, „Kosmos Theatre“). „Jaunas teatras gauna ne už patį spektaklį, o už reakciją, ir aš tik galiu padėkoti, kad buvo tinkami elementai, kad cheminė reakcija įvyktų. Gal 20 kartų šį spektaklį aktoriai vaidino „į sieną“, – sakė Ž. Vingelis.
Opera „Tarnaitė ponia“ (režisierius Gediminas ŠEDUIKIS, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
***
Siūlymus skirti premijas vertino iš devynių teatro, šokio, dailės ir muzikos ekspertų susidedanti komisija: Margarita Alper, Silvija Čižaitė-Rudokienė, Monika Jašinskaitė, Lina Klusaitė, Rasa Murauskaitė, Martynas Petrikas, Evgeniya Shermeneva, Janina Stankevičienė ir Birutė Ukrinaitė-Garbačiauskienė.
Šiais apdovanojimais siekiama įvertinti 2020 m. profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus dramos, operos, operetės ir miuziklo, baleto, šokio, lėlių ir objektų teatro, teatro vaikams ir jaunimui srityse bei juos paskatinti. Kaip ir kasmet, skiriama ne daugiau kaip 17 premijų.
