Kultūra

2021.03.28 19:20

Tikriausiai pirmoji moteris, kūrusi operas, – Frančeska Kačini: varginančios dvaro dramos ir ypatingas profesionalumas

Danijos radijas, LRT KLASIKA, LRT.lt2021.03.28 19:20

Kai kalba pasisuka apie klasikinės muzikos kompozitores, dažnai sakoma, kad nėra daug iš ko rinktis. Tai netiesa – tiesiog dar nepradėta apie jas pasakoti. Štai pasakojimas apie vieną jų – Frančeską Kačini. Ją dažnai vadino harmonijos staigmenų meistre.

Ji tiesiog nebegali daugiau to pakęsti. Visada kyla tokios dramos. Pirmiausia su Medičiais, paskui su dvaro poetu, tuo žalčiu Salvadoriu, paskui su diva Marija Boti, o tada, Dieve padėk, dar kartą su Medičiais.


Tačiau F. Kačini tarsi katė visada nukrinta ant kojų ir dabar mato išeitį. „Ar jūs ne pernelyg drąsi, Jūsų Didenybe, – sako ji, – leisti per savo vestuves rodyti spektaklį, kuriame vyras atrodo toks silpnas?“ Ji žino, ką daro.

Beveik dešimtmetį truko jos nesantaika su dvaro poetu, ne, su ŠARLATANU Andrėja Salvadoriu. Anksčiau ji pridarė jam nemalonumų su darbdaviais Medičiais, o jis atsakė jai eilėraščiu „Muzikuojančių moterų kalbos iš pragaro“. O dabar, per aukštuomenės vestuves 1627-aisiais, atėjo jos eilė kerštauti. Spektaklio negalima rodyti! Medičiai nusprendžia, kad Salvadoris turi sukurti naują kūrinį. Tam jis turi aštuonias dienas.

Ankstyvoji F. Kačini baroko muzika su ilgomis vokalinėmis frazėmis ir jaudinamomis harmonijomis ją nepaprastai išgarsino. F. Kačini tikriausiai yra pirmoji moteris, kūrusi operas, o iš jų pati žymiausia – 1625-ųjų „Ruggiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių jos kūrinių. Nors ir netiesiogiai, ši opera siejasi su valdžios moterimis, o dvi pagrindinės veikėjos, androgeniška burtininkė ir viliokė ragana, turi atskiras temas ypač permainingame kūrinyje.

F. Kačini muzika skyrėsi nuo jos amžininko Monteverdžio tuo, kad rėmėsi ritmišku skiemenų ir žodžių išdėstymu. Kūrybos minčiai perteikti ji dažniau naudojo harmoniją, o ne kontrapunktą, todėl ją dažnai vadina „harmonijos staigmenų meistre“.

F. Kačini gimė 1587 metais Florencijoje intelektualioje, muzikalioje šeimoje. Jos tėvas Džulijus Kačinis – kompozitorius, o visos šeimos moterys – dainininkės. Ji koncertuodavo nuo pat vaikystės, o po pasirodymo Prancūzijos karaliaus vestuvėse jai pasiūlė darbą jo dvare. Tačiau tėvas darbo pasiūlymą priimti uždraudė.

Už tai įtakinga Florencijos Medičių šeima galėjo džiaugtis jos kūryba. Nuo 17 amžiaus pradžios Kačini neatsiejama nuo didžiosios kunigaikštienės Kristinos de Lorein, o 1614 metais ji tapo geriausiai apmokama muzike dvare.

F. Kačini žinoma dėl ypatingo profesionalumo; šių laikų autorius Cristoforo Bronzini ją apibūdina kaip „draugišką ir žavingą ... O tai, ką ji groja ar dainuoja, iš esmės pakeičia jos klausytojus.“

Tačiau ne viskas F. Kačini gyvenime buvo rožėmis klota. Dėl nesantaikos su dvaro poetu ir nesutarimų su dainininke M. Boti galų gale F. Kačini buvo atleista ir persikelė į Luką, šiek tiek į vakarus nuo Florencijos. Vis dėlto jos santykiai su Medičiais, matyt, niekada nenutrūko, nes po septynerių metų ji grįžo ir ten pasiliko keletui metų, kol dingo iš visų viešų įrašų 1641-aisiais. Tiksliai nežinoma, kur ir kada mirė F. Kačini.

Taigi kai kitą kartą kas nors sakys, kad nedaug yra moterų kompozitorių, paprieštaraukite. Dabar jūs jau žinote apie F. Kačini.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt