Kultūra

2021.03.23 22:14

Tėvynės Jablonskio mokinys Chackelis Lemchenas nepaliko net po Holokausto siaubo

LRT RADIJAS, LRT.lt2021.03.23 22:14

Litvakas Chackelis Lemchenas pasižymėjo kaip mokytojas, vertėjas, redaktorius ir visuomenininkas, tačiau geriausiai žinomas kaip kalbininkas, vienas garsiausių Jono Jablonskio mokinių. Kaip LRT RADIJUI pasakoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) profesorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) metodininkė tyrėja Jolanta Zabarskaitė, Ch. Lemchenas drauge su garsiais kalbininkais prisidėjo prie bendrinės lietuvių kalbos kūrimo.

Chackelį, be bendrinės lietuvių kalbos, labiausiai domino jidiš kalbos lietuviškasis dialektas. Reikšmingais nuopelnais Lietuvos mokslui ir kultūrai pasižymėjusį kalbininką su mūsų šalimi siejo ypatingas ryšys, tačiau jis niekada nepamiršo ir žydų kultūros, rūpinosi jos sklaida.


LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Trisdešimt devintasis, paskutinis, pasakojimas yra skiriamas kalbininkui Chackeliui Lemchenui.

1904-aisiais Šiaurės Lietuvoje esančiame Papilės miestelyje gimė kalbininkas Chackelis Lemchenas. Profesorė J. Zabarskaitė sako, kad Ch. Lemchenas gali būti suvokiamas kaip žmogus orkestras. „Tiek veiklų, kiek jis vystė, tai, iš tikrųjų, Renesanso žmogaus veiklos“, – teigia mokslininkė. Be daugybės kitų veiklų, kurias vystė Ch. Lemchenas, bene produktyviausia buvo kalbininko duona. J. Zabarskaitė čia pat pabrėžia faktą, kad Chackelis mokėsi pas patį bendrinės lietuvių kalbos tėvą Joną Jablonskį.

„Jablonskis rašė: „Kalbotyros skyriaus humanitaras Chackelis Lemchenas yra, kiek esu pastebėjęs, nepaprastas studentas. Nedaug yra studentų, kurie, kaip jis, nusimano apie lietuvių kalbos dalykus.“ Jis baigė lietuvių kalbą ir savo karjerą pradėjo nuo to, kad jis dėstė įvairiose žydų gimnazijose, – pasakoja KSU profesorė. – Tačiau reikia pasakyti, kad jį labai traukė lituanistikos ir norminimo mokslas.“

Kaip lituanistas, jis pirmiausia buvo lituanizmų jidiš kalboje tyrėjas, pabrėžia pašnekovė. „Jis išleido tokią iš tikrųjų puikią knygą apie lituanizmus, apie lietuvių kalbos įtaką Lietuvos žydų tarmei“, – sako J. Zabarskaitė.

Profesorė taip pat pabrėžia, kad Ch. Lemchenas kartu su garsiais kalbininkais prisidėjo prie bendrinės lietuvių kalbos kūrimo. „Jis net atvedė puikių lietuviškų žodžių į lietuvių kalbą, – litvako kalbininko darbais žavisi Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėja. – Pavyzdžiui, jo sukurtas yra žodis aistruolis vietoj žodžio sirgalius.“

Svarbūs ir Lemcheno, kaip žodynininko, nuopelnai. Už lietuvių–rusų kalbų žodyno sudarymą jam 1987 metais suteikta Lietuvos TSR valstybinė premija. 1994-aisiais už indėlį į Lietuvos kultūrą ir mokslą įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinas. Tačiau J. Zabarskaitė akcentuoja kitas kalbininko savybes.

„Mes kartais neįvertiname jo, kaip žmogaus, simbolio, kuris galėtų simbolizuoti tą mūsų valstybės, Lietuvos, daugiakultūriškumą ir santykį su nacionaline kultūra, tą gerą santykį, tokį, koks ir turėtų būti, kartu su savo kultūra, šiuo atveju – su žydų kultūra. Ta veikla buvo puikus tiltas, dirbant su žydais mokiniais, skleisti lietuvių kultūrą ir atvirkščiai, nes jis buvo dar ir puikus vertėjas. Jis atidavė duoklę ir žydų kultūrai lietuviškai“, – teigia ji.

Profesorė vardija itin reikšmingus Lemcheno nuopelnus Lietuvai ir tvirtina, kad jį su mūsų šalimi siejo ypatingas ryšys. „Žmogus, kuris išgyveno visus Holokausto baisumus, grįžo į Lietuvą. Jis juk galėjo išvažiuoti, pasitraukti į Vakarus ar Izraelį. Galėjo palikti Lietuvą. Tačiau Chackelis grįžo ir pasakė, kad jis nieko daugiau neturi, tik lietuvių kalbą“, – pasakoja KSU profesorė, LNB metodininkė tyrėja Jolanta Zabarskaitė.

Viso pasakojimo apie kalbininką Chackelį Lemcheną klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.