Kultūra

2021.03.13 16:34

Antverpeno galerijoje – Vaidoto Žuko tapyba, koliažai, keramika

LRT.lt2021.03.13 16:34

Nors Belgijoje muziejų ir galerijų lankymas dėl karantino dar ribojamas, Flandrijos mieste Antverpene š. m. kovo 12 d. atidaryta Vaidoto Žuko kūrybos paroda. Galerijoje Conscience20 eksponuojama lietuvių menininko tapyba, keramika, koliažai, rašoma pranešime spaudai.

Kai kurie tapybos darbai organizatorių parinkti iš V. Žuko jaunystės 1978-1979 m.: „Kompozitorius su moterimi“, „Sužeistas kareivis“, „Fikusas“. Kita dalis, tai 2008-ųjų drobės, tapytos pagal dailininko sukurtus koliažinius eskizus: „Pamokslininkas“, „Geiša su perlais arba Japoniška taika“, „Moters veidas. Trys veidai“.

Taip pat rodomas ciklas naktinių Antverpeno peizažų, tapytų 2013-2016 m. Ir galiausiai keli V. Žuko tapybos darbai iš prieš porą metų sukurto didelio ciklo „Įsimylėjėliai“.

Antverpeno parodoje rodomi ir keli paskutinio dešimtmečio koliažai: „Teisingumo rūmai“, „Pabėgusi nuotaka“, „Modernus kalėjimas“. Taip pat keraminiai reljefai ir pano: „Vijoklinė gėlė ir kūdikio pėda“, „Širdis tarp ornamentų“, „Širdis ant kryžiaus“. Antverpeno parodos organizatoriai sukūrė meno svetainę zukasgallery.com, išleido didelio formato plakatą.

2021 m. ir Lietuvoje rengiamos kelios V. Žuko parodos: Siesikų pilyje jau pavasarį bus eksponuoti keraminiai reljefai ir pano; Alantos dvaro galerijoje – tapyba iš aukštaitiško 2010-2020 m. periodo; Vilniaus rotušėje rudens pradžioje – retrospekcinė įvairių periodų V. Žuko paroda, surinkta iš kelių muziejų, privačių kolekcijų ir autoriaus archyvo.

2020–2021 m. sąvartoje MO muziejus Lietuvoje įsigijo dešimt V. Žuko tapybos darbų, daugiausiai – iš sovietinės sistemos atmesto periodo.

Menotyros dr. Vidas Poškus dar neišleistoje knygoje apie V. Žuką rašo: „Jis yra lyg daugiaplanis teatrinis personažas. Iš tikrųjų, jis daro, kuria, žaidžia, projektuoja patį savo gyvenimą, kuris, susipindamas su kitomis biografijomis, kitų asmenų istorijomis, veikia ir formuoja šalia vykstančius gyvenimus, kurie savo ruožtu patys veikia šio žmogaus gyvenimą kaip tam tikrą meno formą. Žinant V. Žuko visuomeniškuosius pradus, politinis sluoksnis jo kūryboje buvo ir yra ryškus. Politiškas yra ir jaunuolių figūrų uždarymas ankštose erdvėse be jokios sprendimų laisvės – totalitarizmo, diktatūros fone tai yra daugiau nei iškalbinga. Politiška galima laikyti ir religinę V. Žuko tapybą – sakralinės temos taip pat yra ne kas kita, kaip politinė pozicija.

Tokia ji buvo sovietinio ateizmo epochoje, tokia buvo ir pirmaisiais visuotinio religinio entuziazmo ir atsivertimų metais Lietuvoje. Tokia ji yra ir dabar, kai religiškai išsakytas apsisprendimas yra daugiau, nei vien pasaulėžiūros deklaracija. Ir vis dėlto, nors ir ką jis darytų, visa tai vyksta remiantis intuicija ir tapybine logika. Čia svarbiausias yra teisingas spalvų derinimas. Jis naudoja achromatines juodą ar baltą ir dažnai tarpinį – pilką variantą, lyg cementą, tarytum rišamąją kitų spalvų medžiagą, vieną šalia kitos siejant kontrastingas ir įvairiausiais atspalviais kibirkščiuojančias spalvas (mėlyną, geltoną, raudoną), suteikiant taurų rusvą arba rausvą, arba raudonai rudą, atkeliavusį iš senosios tapybos, viską panardinant Danajos aukso lietuje“.

Belgų Flandrijos regiono miestas Antverpenas jau kelis amžius yra meno, Europos finansų ir deimantų centras. Šia įsikūrusi didžiausia Europoje chasidų – pamaldžiųjų žydų bendruomenė.

Antverpeno senamiesčio galerija Conscience20 įkurta buvusioje auksakalio dirbtuvėje, esančioje šalia Šv. Karolio Boromėjaus bažnyčios, kuri dar vadinama Meno šventykla arba flamandų dailininko Peterio Paulio Rubenso (1577-1640) vardu, nes šį barokinį šedevrą – architektūrą, lipdybas ir bažnyčios tapybą sukūrė P. P. Rubensas – Antverpene gyvenęs, kūręs ir čia palaidotas flamandų dailininkas ir diplomatas.