Kultūra

2021.03.11 11:39

Žodis „laisvė“ juos lydėjo nuo mažens: kaip Kovo 11-osios vaikai jaučiasi šiandien

Mindaugas Klusas, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.03.11 11:39

Žodis „laisvė“ juos lydėjo nuo mažumės. 1990-ųjų metų karta užaugo, subrendo ir jai, stebimai jau visu dešimtmečiu jaunesnių pilnamečių, atėjo laikas tą žodį pripildyti turinio, darbų, atsakomybės. LRT.lt pašnekovai iš bendraamžių išsiskiria pasirinkę kurti grožį ir taip prisidėti prie valstybės kūrimo ir garsinimo. Ką jie jaučia šiandien?

Menininkai Adelė Liepa Kaunaitė, Gelminė Glemžaitė, Goda Lukaitė, Lora Kmieliauskaitė, Teklė Kavtaradzė ir Giedrius Nakas LRT.lt išsako, ką jiems reiškia laisvė ir ar laisvoje šalyje niekas nevaržo jų kūrybos.

Adelė Liepa Kaunaitė: kurti – tai nuolatos deginti laužą, vis ieškant malkų

„Lietuvių kalba, Žemelė. Kiekvienas žmogus pasaulyje turi tuos pačius universalius poreikius. Manau, visi iš prigimties norime visiškos laisvės. Kai šalis laisva, ir žmogus širdyje turėtų būti laisvas. Mano tikslas šiuo metu – pojūčio ugdymas. Tai visiškas išsilaisvinimas nuo perteklinių priklausomybių, tarkim, kaip druskos ar cukraus, piktų ar godžių minčių“, – atvirauja tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė.

„Laisvė – tai tapimas tuo, kuo patys sąmoningai ir laisvai pasirenkame būti. Taip po želmenį toliau kartu auginama laisva, stipri šalis. Taip ne vien džiaugsimės protėvių apdainuota laisve, bet ir įprasmindami tobulinsime ją“, – teigia menininkė.

A. L. Kaunaitės šeimoje nestinga menininkų, todėl nuo vaikystės, tuos trisdešimt metų, kūryba užima svarbiausią vietą gyvenime. „Kad galėtum užsiimti profesionalia kūryba, mano atveju tapyba, teko daugybę kartų kiaurai perkasti akmeninius kalnus. Kūrėjo darbas iš šono atrodo lengvas, bet anaiptol. Jei nesate pasirengę su kūryba gyventi kaip su šeima, tada tikrai nesirinkite šio kelio“, – pataria A. L. Kaunaitė.

Ji teigia susidurianti su dažnu atstūmimu, vienatve, segregacija: „O pati turi išlikti nepalaužiama siena, tvirta uola, nepaisant psichologinių ir materialinių motyvų. Galvoti, kaip kūrybiškai išspręsti situacijas, kurios kartojasi nuolatos.“

Prieš dešimt metų, kad taptų laisva, nepriklausoma nuo galerijų, menininkė sukūrė savo keliaujančią Mėnulio galeriją.

„Tai paveikslai gamtoje, mieste, patys atkeliavę pas žmogų, išėję iš galerinių erdvių. Šiuo metu, kai galerijos uždarytos, tai puikus sprendimas rodyti paveikslus gamtos erdvėse. Tikiu, visada yra kūrybiška išeitis problemos sprendimui“, – pasakoja autorė.

„Kurti – tai kaip nuolatos deginti laužą, vis ieškant malkų. Jei šios pasibaigs, laužas užges ir tada net laisva šalis nepadės. Bet mano vidus rusena, niekada nepasiduoda. Visus su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena!“ – sveikina menininkė.

Gelminė Glemžaitė: labiau vertinsime tai, ką turime

Kino ir teatro aktorė Gelminė Glemžaitė LRT.lt teigia, kad galvodama apie laisvę jaučianti didžiulį dėkingumą – dėl to, jog nė nereikia įsivaizduoti, ką reikštų būti nelaisvam.

„Jaučiu dėkingumą ir tiems, kurie kovojo ir aukojosi, kad mes galėtume laisvai kurti, keliauti, mokytis, turėti savo nuomonę ir drąsiai ją reikšti, – sako aktorė. – Suprantu, kad kartais tą laisvę priimu kaip savaime suprantamą dalyką, – greičiausiai dėl to, kad man niekada nereikėjo dėl jos kovoti.“

Vertindama pačią laisvę ji vis dėlto mano, kad laisva šalis negarantuoja kūrybinės laisvės – kaip ir nelaisvė neatima galimybės kurti.

„Kartais mūsų pačių vidinis kritikas ir vidinė nelaisvė gali būti didžiausi kūrybos stabdžiai. Prieš juos nublanksta ir tie laikini buitiniai sunkumai, su kuriais susiduria kuriantis žmogus, – tokie kaip pandemija, karantino ribojimai, nepakankamas valdžios dėmesys kultūrai“, – teigia Gelminė.

Nors pastaruoju metu menininkų kūrybos laisvė gerokai apribota, aktorė džiaugiasi, kad yra daugybė sričių, kuriose kuriantis žmogus gali skleistis net ir per pandemiją.

„Suprantama, labai pasiilgau scenos ir gyvo kontakto su žiūrovu, bet tikiu, kad greitai viskas stos į savas vėžes, o mes dar labiau vertinsime tai, ką turime, – galimybę ne tik kurti, bet ir dalytis ta kūryba su kitais“, – įsitikinusi LRT.lt pašnekovė.

Goda Lukaitė: pokyčiai vyksta ir į gera

„Man laisvė – jėga, palaidi plaukai, besiveliantys vėjyje, gaivus oras. Tai mūsų sprendimai, teisė į žodį, nuomonę. Esu laiminga, kad turėdama savo specialybę galiu kurti ir transliuoti žmonėms tai, ką noriu, be įsakymų, nurodymų“, – tvirtina tapytoja Goda Lukaitė.

Dar studijuodama Vilniaus dailės akademijoje menininkė klausėsi vyresnių dėstytojų atsiminimų apie sovietmetį ir mąstė, kaip buvo nelengva ir kokia yra laiminga galėdama kurti jau laisvoje šalyje.

„Nuo vaikystės jaučiuosi truputį ypatingai, nes mano gimimo metai sutampa su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. Žodis „laisvė“ lydėjo nuo mažens. Man labai svarbus laisvės jausmas žmonėse, tai lyg savotiška jėga, kuri domina, traukia“, – pripažįsta G. Lukaitė.

Pasak menininkės, tam tikros cenzūros ar nepakantumo priimant meną vis dar yra.

„Galime prisiminti, kaip neseniai raudonais dažais buvo aptaškytas MO muziejaus stendas, kuriame vaizduota homoseksuali pora. Arba socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip instagramas, moteriškų spenelių cenzūravimo įstatymas. Tai išties liūdina, tačiau nenusako visumos, pokyčiai vyksta ir jie vyksta į gera“, – teigia tapytoja.

Lora Kmieliauskaitė: auginanti ir motyvuojanti galia

1990-ųjų birželį gimusiai smuikininkei, ansamblio „Twenty Fingers Duo“ narei Lorai Kmieliauskaitei laisvė yra galėjimas kurti ir gyventi be prievartos. Rinktis temas ir plėtoti jas kūrybiniuose sumanymuose savarankiškai, be išorinio įsikišimo, nusprendžiant, kieno labui tai norinti daryti.

„Pirmiausiai tai susitarimas su savimi, galėjimas pačiam rinktis, nuo ko laisvas nori būti ir kam įsipareigoti prisiimant visą atsakomybę. Tokia kūrybinė laisvė nėra chaotiškas, totalus autonomiškumas. Priešingai – tai giliausias asmeninis įsipareigojimas ir bendruomeniškas jausmas“, – tikina LRT.lt pašnekovė.

Anot jos, laisvoje šalyje kuriame galėdami rinktis. „Šios teisės niekas nesigviešė iš manęs atimti, nes gimiau laisvoje šalyje, ir man sunku įsivaizduoti, kaip nelengva būtų kurti nelaisvės sąlygomis“, – tęsia ji.

Gyvenimo ar profesiniams pasirinkimams prievartos nejaučianti. „Vis dėlto nesu savavalis individas ir didžiuma mano savivokos yra moralinio ir socialinio tapatumo su bendrapiliečiais pojūtis, – kalba L. Kmieliauskaitė. – Laisvės jausmas, sakyčiau, suriša žmones. Ir jei mano tėvynėje kolegos menininkai kuriuo nors klausimu sudvejoja dėl savo politinių laisvių, tas nerimas ir diskomfortas neabejotinai persiduoda ir rezonuoja, lyg atimdamas dalį laisvės ir iš manęs.“

Lora sako nežinanti, ar laisvė yra kūrybos pagrindas. Jos manymu, menininkas negali nekurti, jis dirbtų bet kokiomis aplinkybėmis.

„Tačiau saugumas ir galimybė nekurti plano „B“, jausti palaikymą ir tikėjimą tavimi yra tikrai auginanti ir motyvuojanti galia“, – įsitikinusi smuikininkė.

Teklė Kavtaradzė: jaučiuosi privilegijuota

„Laisvė man pirmiausia reiškia drąsą, pasitikėjimą ir galimybę būti tuo, kas esu, kalbėti apie tai, kas rūpi, tomis formomis, kurios priimtinos ir savos“, – pabrėžia kino scenarijų kūrėja Teklė Kavtaradzė.

Anot jos, kūrybai reikia tam tikrų sąlygų – finansinio saugumo, institucinio užnugario. Šiuo požiūriu menininkė jautėsi ir iki šiol jaučiasi privilegijuota.

„Gana anksti pradėjusi kurti, jaučiu palaikymą ir suteiktas galimybes, – LRT.lt dėsto scenaristė. – Vis dėlto labai svarbu, kad laikui bėgant dar labiau keistųsi požiūris į meną ir menininkus kaip į itin reikalingus valstybės žmones, suteikiant jiems daugiau galimybių gyventi visavertį gyvenimą. Ne privilegija, o amatu, profesija.“

Giedrius Nakas: menininko veikla dažnai yra nevertinama

Pianistas ir kompozitorius Giedrius Nakas, daugeliui pažįstamas kaip „Saulės kliošo“ narys, teigia, kad laisvė yra vienas svarbiausių dalykų, nes ji iš esmės apibrėžia žmogų – koks jo pasaulio suvokimas, vertybės ir norai.

„Laisvė – labai plati sąvoka, nes ji visada susisieja su daugiau dalykų – tiek atsakomybe, tiek vaizduote, tiek savo ir kitų interesais, vertybėmis bei galimybėmis“, – sako jis LRT.lt.

„Kartais turi visišką laisvę pasielgti kaip nori, bet tai dažnai ima kisti, kai pradedi galvoti, kokių pasekmių tai turės tavo ir kitų ateičiai: ar tai prasminga, ar tai gražu, ar toks žmogus nori būti, ar tokį santykį nori kurti su savimi ir aplinka.

Tada ta laisvė ir ima skirtis kiekvienam žmogui – tokiam, kuris galvoja tik apie save, ar tik apie momentinę, finansinę naudą, ir tokiam, kuris galvoja plačiau, tiek apie save kaip asmenybę, tiek apie santykius ir savo aplinką ir apskritai, kas yra vertinga ir gražu šiame gyvenime“, – tvirtina G. Nakas.

Anot muzikanto, dėl to kartais laisvė gali pasirodyti paradoksaliai ribojanti. G. Nako tegimu, būtent todėl ir sunku laisvę apibrėžti, nes ji labai elastingas, kintantis ir nuo tavęs paties priklausantis dalykas – kuo labiau augi, tuo geriau gali ją suprasti, jos siekti ir ją išlaikyti, ją vertinti.

„Man, menininkui, laisvė svarbi ir dėl to, kad mūsų šalyje, kur dar daug kur vyrauja siauras, nejautrus ir primityvus pasaulio matymas, menininko veikla ir pasirinkimai dažnai yra nevertinami, negirdimi ir nesuvokiami. Nepataikaujant visuomenės suvokimo lygiui, dažnai menas neturi didelio susidomėjimo ir palaikymo. Labiau išsivysčiusiose šalyse kultūra yra viena labiausiai vertinamų sferų, o Lietuvoje dažnai susiduriame su visišku nesigaudymu, nepagarba ir nurašymu į paskutinę vietą“, – tvirtina G. Nakas.

Anot jo, tai dažnai apriboja galimybes kurti laisvai, nevaržomai, sulaukiant palaikymo ir susidomėjimo, tačiau tai taip pat siejasi su pačios laisvės apibrėžimu – žmonės laisvi pasirinkti nesidomėti, negerbti ir nevertinti meno, jei to nenori daryti, bet būtent tai ir apibrėžia, kokie mes esame kaip žmonės, visuomenė ir šalis.

Menininkai, kaip teigia G. Nakas, dažniausiai turi platesnę vaizduotę ir yra ypač jautrūs, todėl jų darbai gali paskatinti ir visuomenę praplėsti pasaulėžiūrą, būti dėmesingesnę, jautresnę, pažangesnę, pažvelgti kitu kampu.

„Todėl aš taip pat laisvai renkuosi nemesti visko, o toliau kurti ir daryti tai, ką galiu, nes tikiu, kad geriausias būdas ką nors pakeisti į geresnę pusę yra pačiam rodyti geresnį pavyzdį“, – įsitikinęs muzikantas.

„Lietuvoje jaučiuosi ganėtinai laisvas, nes galiu užsiimti įdomia veikla, mokytis ir siekti, išreikšti save kaip kūrėją ir iš to pragyventi. Nors visada gali būti geriau, džiaugiuosi tuo, kas jau pasiekta ir sukurta, ir labai vertinu laisvę, kurią dabar turime. Jaučiu, kad viskas po truputį juda teisinga linkme, ir tai teikia vilties, pasitikėjimo ir ryžto veikti“, – tvirtina G. Nakas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.