Kultūra

2021.03.02 14:19

Išleista pirmoji Jurgio Karnavičiaus kvartetų kompaktinė plokštelė: svetimas tarp savų ir savas tarp svetimų

LRT.lt2021.03.02 14:19

Suomijos muzikos įrašų leidykla „Ondine“ išleido Jurgio Karnavičiaus dviejų pirmųjų kvartetų kompaktinę plokštelę. Šis naujausias leidinys pratęsia „Ondine“ CD seriją, skirtą lietuvių kompozitorių kūrybai. Netrukus numatyta išleisti ir kitų dviejų J. Karnavičiaus kvartetų CD, rašoma LNF pranešime žiniasklaidai.

Kvartetus Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje įrašė Valstybinis Vilniaus kvartetas. Pirmoje kompaktinėje plokštelėje skambančius kvartetus Nr. 1, op. 1 (1913), ir Nr. 2, op. 6 (1917), atliko Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Kristina Anusevičiūtė (altas) ir ilgametis kvarteto violončelininkas Augustinas Vasiliauskas. Kiti du kvartetai buvo įrašyti jau su A. Vasiliauską pakeitusiu jo studentu Deividu Dumčiumi.

„Mums nepaprastai malonu pristatyti visiškai naują CD, išleistą su „Baltic Mobile Recordings“ ir „Ondine Record Label“, – džiaugiasi Valstybinio Vilniaus kvarteto (VVK) muzikantai. Pirmųjų dviejų, o ir visų keturių J. Karnavičiaus kvartetų įamžinimas atliepė visada lietuvių muzikos tradicijas puoselėjusio ir lietuvių kompozitorių kūrybos sklaida besirūpinusio ansamblio siekius savo 55-metį ypatingą dėmesį skirti kultūrinės tradicijos perdavimui.

„Kas kitas, jei ne mes, kultūros pasaulio atstovai, esame atsakingi už meno išlikimą, už tai, ant kokių pamatų stovės rytojaus kultūra, kokių vertybių vedami gyvensime? Manau, kad būtent tai ir yra viena didžiausių mano bei mūsų kolektyvo atsakomybių ir užduočių“, – sako Vilniaus kvarteto primarija D. Kuznecovaitė.

Pasak CD anotaciją rengusios muzikologės Beatos Baublinskienės, kompaktinėje plokštelėje po daugelio metų užmaršties prikeliama kompozitoriaus J. Karnavičiaus (1884–1941) kamerinė muzika – jo Styginių kvartetai (visi keturi sukurti 1913–1925 metais, dar autoriui gyvenant Sankt Peterburge). Šie puikūs 20 a. pradžios kamerinės muzikos opusai dėl kompozitoriaus biografijos lūžių po jo mirties buvo atliekami itin retai, tačiau tuo malonesnis atradimas laukia visų, kurie klausysis šių įrašų.

„Jurgis Karnavičius lietuvių muzikoje yra reikšminga figūra ne tik kaip kompozitorius, 1933 m. sukūręs pirmąją Nepriklausomybės laikotarpio lietuvišką operą „Gražina“ (pagal Adomo Mickevičiaus poemą), bet ir kaip asmenybė, aktyviai veikusi Tarptautinės šiuolaikinės muzikų draugijos orbitoje. O jo išskirtinumą lemia tai, jog 1927 m. grįžęs iš Rusijos gyventi į Lietuvą ir pasirinkęs būti lietuvių muzikos kūrėju, Karnavičius jau buvo Peterburgo konservatorijos ir šio kultūros megapolio muzikinio gyvenimo terpėje susiformavęs muzikas, kurio kūrybą ženklino subtili muzikinio moderno – „sidabro amžiaus“ – estetika.

Vis dėlto ji buvo gana unikali lietuviškoje terpėje ir nesulaukė tęsėjų, tad Karnavičius ilgam taip ir liko „svetimas tarp savų ir savas tarp svetimų“. Laimei, pastaruoju metu dėmesys jo kūrybai vėl auga. Jo muzika pasirodo esanti įdomi, vertinga, liudijanti autoriaus kompozicinę meistrystę ir estetinį subtilumą, o atlikėjams ir klausytojams teikianti gaivių meninių potyrių“, – sako B. Baublinskienė.

Pirmąjį styginių kvartetą g-moll Karnavičius sukūrė 1913 m. Peterburge, tik baigęs studijas. Kvarteto premjera įvyko 1916 m., pats autorius premjeroje nedalyvavo (buvo karo fronte). Kūrinys priskirtinas ankstyvajam J. Karnavičiaus kūrybos laikotarpiui. Tai – klasicistiškai skaidrus, tipiškos žanrui 4 dalių struktūros kvartetas, kurį, anot muzikologės Jūratės Burokaitės (parašiusios knygą „Jurgis Karnavičius“, 2004), pats autorius apibūdino kaip savo kūrybinio kelio pradžią.

Antrasis styginių kvartetas d-moll buvo sukurtas 1917 m. ypatingomis sąlygomis, karo nelaisvėje. Manoma, kad Antrasis styginių kvartetas pirmą kartą buvo atliktas kompozitoriui grįžus į Peterburgą viename iš vakarų-susitikimų, surengtų čia 1923 m. veikusios Šiuolaikinės rusų muzikos propagandos draugijos. Hipotetiškai kūrinys galėjo būti atliktas ir anksčiau, stovykloje Jozfštate, kur nenuilstantis Karnavičius buvo subūręs styginių kvartetą ir pats jame griežė altu.

Šiame kūrinyje, labiau nei Pirmajame kvartete, atsiskleidė „sidabro amžiaus“ pasaulėjautos atgarsiai. Antrajame kvartete atsiranda daugiau intonacinių prasminių „planų“, harmoninių muzikos vingrybių, suteikiančių skambesiui ypatingo rafinuotumo. Čia praplečiamos tonalumo ribos, muzikoje netrūksta dramatizmo, pabrėžiami kontrastai.

Džiugu, kad 20 a. kamerinės muzikos lobynui priskirtina J. Karnavičiaus kūryba sudomino ne tik lietuvių muzikus, bet ir vieną žymiausių Suomijos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos įrašų leidyklų, ir taip kūriniai suskambo ne tik Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje, bet ir tapo įamžinti CD bei pirmą kartą taip plačiai pristatomi pasauliui.

Vaizdo reportažas, kuriame apie CD kalba (ir groja) Valstybinis Vilniaus kvartetas:

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt