Kultūra

2021.02.28 11:27

Vilniuje artimieji ir bičiuliai atsisveikino su garsiu tapytoju Aleksandru Vozbinu

atnaujinta 16.54
LRT.lt2021.02.28 11:27

Sekmadienį artimieji ir bičiuliai atsisveikino su trečiadienį mirusiu tapytoju Aleksandru Vozbinu.

Į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse A. Vozbinas buvo palydėtas sekmadienio popietę.

Atsisveikinti ir palydėti Aleksandrą į amžinąją kelionę vilniečiai susirnko vasario 28 d. (sekmadienį) nuo 11 iki 16 val. Vilniaus laidojimo namuose 1-ojoje salėje (Olandų g. 22).

A. Vozbino bičiulis tapytojas Raimondas Savickas LRT.lt trečiadienį atskleidė, kad velionis sirgo COVID-19 ir mirė nuo komplikacijų. Iš pradžių su liga grūmėsi namuose, tačiau sveikata prastėjo, dailininkas atsidūrė reanimacijos skyriuje, kur jam galiausiai buvo sukelta dirbtinė koma.

Artimieji prašė norinčiųjų atsisveikinti su tapytoju nepamiršti ir karantino saugumo reikalavimų – dėvėti burną ir nosį dengiančią kaukę, į atsisveikinimo salė užeiti po kelis, mažomis grupelėmis.

Norint išsaugoti A. Vozbino kūrybinį palikimą ir tęsti pradėtus projektus – plenerus, konkursus, edukacines programas – šeimos ir bičiulių iniciatyva, pritariant Lietuvos dailininkų sąjungai, buvo įsteigtas A. Vozbino vardo fondas.

A. Vozbino kūrybinis kelias

Kūrybinio kelio pradžioje dailininko darbus būtų galima įvertinti kaip savotišką nekonformistinę tapybą, inspiruotą sovietmečio paradoksų. A. Vozbinui didelę įtaką darė ekspresionistinė tapyba, jau tada išryškėjo esminiai dailininko bruožai – profesionalizmo siekis, atsiribojimas nuo literatūriškumo, plastinės tapybos meno esmės išryškinimas.

Apie 1994–1995 m. prasidėjo naujas A. Vozbino tapybinės evoliucijos tarpsnis, kai svarbiausi tapo abstrakcijos ir poetinio siurrealizmo elementai. Nuo 2000 m. A. Vozbino gaivališkos energijos kupinas, kovojančių spalvų įtampa grindžiamas drobes keitė ironija dvelkiantys tapiniai. Šie paveikslai formavo kitokį – meditacinį, o dažnai ir groteskišką santykį su pasauliu.

Anot meno teoretiko prof. Antano Andrijausko, tapytojui A. Vozbinui svarbi ne tik potėpio galia, spalvos emocionalumas, spontaniški energingų linijų žaismai, netikėti dažų nutekėjimai, bet ir struktūriniai tapybos principai: pirmiausia kompozicija, harmoningi ar konfliktuojantys tapomų erdvių, linijų, spalvinių dėmių santykiai. Gaivališką dailininko A. Vozbino prigimtį išreiškiančios drobės savo įtaigia spalvų ir linijų magija žadina dramatiškus žiūrovo išgyvenimus.

Pats dailininkas ypač domėjosi geopolitika, istorija. Šios temos dažnai atsispindėjo A. Vozbino tapyboje. „Individo trapumas lemties akivaizdoje gali būti šiek tiek pasaldintas ironija ir grotesko detalėmis“ – tokį kūrybos moto yra išsakęs A. Vozbinas.

1982 m. įstojo į Valstybinį dailės institutą tapybos specialybę, baigė 1988 m. Mokėsi prof. Augustino Savicko studijoje. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1997 m. renkamas į LDS tarybą).

Dailininkas yra dalyvavęs daugiau kaip 300 įvairių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Autorinių parodų skaičius viršija 30.

Kūrinių yra įsigiję: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, Vilniaus m. savivaldybė, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Sharjah meno muziejus.