Kultūra

2021.02.26 15:23

Tyrimas: kultūra tenkina daugumą, bet lankytis jos renginiuose – ne prioritetas

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.26 15:23

Lietuvos kultūros tarybos užsakymu pernai atliktas tyrimas parodė, kad kultūros srityje esame aktyvi šalis. Per metus net 9-vyni iš 10-ties gyventojų lankėsi kultūros ir meno renginiuose. Vis dėlto kultūros sektoriaus žmonėms šie skaičiai kelia šypseną. Esą svarbu ne kiek, o kokios kultūros vartojame.

Pernai 8 iš 10 dešimties Lietuvos gyventojų lankėsi kultūros ir meno renginiuose, muziejuose, skaitė knygas. Taip rodo Kultūros tarybos užsakytas tyrimas, jame apklausta per 3 tūkst. šalies gyventojų.

Aktyviausiai kultūrą vartojo moterys, taip pat aukštesnio išsilavinimo ir pajamų žmonės. Biurų darbuotojai ar besimokantieji išsiskyrė kaip daugiausia skaitantys. Tyrimas sako, kad esame kultūriškai aktyvi šalis. Tik tuo tiki ne visi.

„Tas tyrimas, nenoriu nieko įžeisti, bet yra neadekvatus, juokingas, skaičiai pernelyg optimistiniai“, – sako „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas.

Vis dėlto, pasak jo, negalima paneigti, kad tampame geresni kultūros vartotojai, labiau ją vertiname. Tačiau tai esą tik viena medalio pusė.

„Kas kita, kaip mes ją vartojame, kokia jos kokybės – rimti klausimai. Ar Kaziuko mugė yra kultūra? Ar yra rimtoji kultūra, kurią kažkodėl visi bando vadinti elitine, nesuprantama ir panašiai“, – kalba G. Norvilas.

Lietuviškos kultūros kokybe patenkinti 70 proc. apklaustųjų, panašiai tiek tenkino ir jos prieinamumas. Pagal šiuos rodiklius iš didžiųjų miestų išsiskyrė tik Klaipėda.

„Čia palyginti daug dalyvaujančių kultūroje arba linkusių joje dalyvauti. Tačiau Klaipėdos miesto gyventojai iš visų regionų prasčiausiai vertina kultūros prieinamumą. Jie dažniau negu vidutiniškai teigė, esą kaina ir ribotas pasirinkimas yra pagrindiniai barjerai įsitraukti į kultūrą“, – tvirtina KOG instituto įžvalgų ir tyrimų vadovė Rūta Matulaitienė.

Daug metų skirtingus kultūros projektus kuruojančios klaipėdietės nuomone, tokius miestiečių atsakymus pirmiausia lėmė tai, kad Klaipėda – labiausiai nuo sostinės nutolęs didmiestis ir čia dažnai pasigendama to, ką turi Vilniaus ar Kauno gyventojai. Bet yra dar viena priežastis.

„Esame vasaros festivalių miestas ir, deja, klaipėdiečiai yra išlepinti nemokamų didelių renginių. Tad dažnai ėjimas į renginį už mokestį jiems yra problema“, – tvirtina kultūros vadybininkė Goda Giedraitytė.

„Matome, kad vis didesnei daliai gyventojų kultūra nebėra per brangi, atstumas irgi nėra lemiantis veiksnys. Bet auga dalis tų, kuriems neįdomu arba trūksta laiko. Tai reiškia, kad kultūros vartojimas nėra prioritetas“, – tvirtina Kultūros tarybos atstovė Kristina Mažeikaitė.

Vis dėlto pasak ekspertų, paradoksalu tai, kad nemažai žmonių kultūrą atrado tada, kai ji tapo sunkiau prieinama – per karantiną. Esą daugeliui meno sričių persikėlus į internetą kultūros vartotojų ratas išsiplėtė.

Per pavasario karantiną daugiausia apklaustųjų sakė skaitę knygas, 43 proc. namuose žiūrėjo filmus, panašiai tiek klausėsi arba žiūrėjo laidas kultūros temomis. Beveik trečdalis gyventojų nuotoliniu būdu klausėsi koncertų. Sunkiausiai per karantiną žmones sudominti sekėsi virtualias parodas rengusiems muziejams ir galerijoms.