Kultūra

2021.02.27 10:53

Dubingiai. Moderni tilto konstrukcija, šūvis į Blindą, Smetonos patriotizmas ir naujųjų laikų mecenatai

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2021.02.27 10:53

Dubingiai – miestelis Molėtų rajone, įsikūręs šalia ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero. Lankytojus čia traukia ne tik įspūdingas kraštovaizdis, bet ir didi istorija. Laidos „Stop juosta“ komanda kviečia į kelionę po Dubingių architektūros paminklus. Maršrutas – nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šiandienos.

Išsamiai – „Stop juostos“ reportaže

Stop juosta. Maršrutas Nr. 134. Dubingiai. Inovatyti tilto konstrukcija, stipri bendruomenė ir naujų laikų mecenatai

Piliavietė

Pilies kalnas – tai Asvejos regioniniame parke stūksanti 500 metrų ilgo ir 200 metrų pločio kalva. Kadaise piliavietę iš visų pusių supo Asvejos ežeras, tačiau ilgainiui iš salos liko tik pusiasalis.

14 a. pirmoje pusėje čia pastatyta medinė pilis. Taip nuo Livonijos ordino buvo ginamas kelias į Vilnių. Apie 1412 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatė naują pilį, kurioje lankėsi ir LDK kunigaikštis, ir Lenkijos karalius Jogaila.

Po poros dešimtmečių Vytautas Didysis netoli pilies pastatė medinę katalikišką šventos dvasios bažnyčią. 1565 m. Vytauto katalikams pastatyta bažnyčia perduodama evangelikams reformatams. 1620 m. Jonušas Radvila vietoje medinės pastato naują, mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią, kuri vėliau sudegė.

Po beveik poros šimtmečių Dubingius nupirko Tiškevičiai. Naujieji šeimininkai neremontavo apleistos pilies. Rūmai liko užmarštyje iki 2005 metų. Prasidėjus archeologiniams kasinėjimams, rastos Radvilų rūmų liekanos. Pavyko atkasti net didikų giminės palaikus, kurie vėliau buvo perlaidoti.

Antano Smetonos tiltas

Per Asvejos ežerą nutiestas medinis tiltas – vienas iš nedaugelio likusių Lietuvoje. Jis iškilo Lietuvos prezidento Antano Smetonos nuopelnu. Dubingėnai pasiskundė, kad jiems didžiulį lanką tenka daryti, norint patekti į bažnyčia, A. Smetona pažadėjo tiltą nutiesti. Juolab kad čia tiltas buvo ir Radvilų laikais.

„Kokį tiltą statyti nebuvo aišku. Spaudoje buvo rašoma, kad statys gelžbetoninį. Nežinia kodėl, greičiausiai dėl to, kad Asvejos ežeras yra labai gilus, buvo nuspręsta statyti medinį. Šis sprendimas buvo neįprastas tuometėje Lietuvoje“, – teigia istorikas dr. Kastytis Antanaitis.

Tai ne tik pirmasis Lietuvoje medinis tiltas per ežerą. Tuo metu tai buvo ir ilgiausias medinis tiltas. Kaip teigia K. Antanaitis, jį statant buvo pasitelkta ir kariška patirtis. Kariškiai mokėjo statyti medinius tiltus slėnyje, tik jie buvo skirti geležinkeliams.

Šiuo metu tiltas yra naujai suremontuotas. Kaip teigia atnaujinimo darbus atlikę statybininkai, išardyti senąjį tiltą buvo sudėtinga: „Asmeniškai neįsivaizduoju, kaip jie su tų laikų technologijom pastatė tokį tiltą. Kaip susmeigė polius? Greičiausiai ledas buvo storas. Sunku pasakyti. Galiu tik jiems paploti“, – akcentavo statybų darbų vadovas Artūras Nemanius.

Tilto atidarymo iškilmės

Tiltą projektavo inžinierius Anatolijus Rozembliumas. Kainavęs 15 tūkst. litų tiltas buvo pastatytas per 5 mėnesius. Atidarymo iškilmės įvyko 1934 m. birželio 3 dieną. Tai buvo Smetonos dovana Dubingių miesteliui.

„A. Smetoną iškilmingai sutiko su raitelių eskortu. Tuometis prezidentas priminė Dubingių garbingą praeitį, kad Lietuvos respublika rūpinasi visokiausiais Lietuvos užkaboriais. Jis pareiškė, kad ir visa Rytų Lietuva ir visas Vilniaus kraštas turės būti Lietuvos respublikos sudėtyje“, – teigia istorikas K. Antanaitis.

Tuo metu Dubingiai buvo Lietuvos pakraštys, o Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų. Kaip teigia gidė G. Korienė, A. Smetona norėjo, kad Dubingių krašte būtų daugiau lietuvybės ir patriotizmo.

Dubingių smuklė

Dubingiuose išlikusi grafo Boleslovo Tiškevičiaus pastatyta smuklė. Medinis pastatas kadaise turėjęs prieangį su kolonomis, 10 durų ir 10 langų. Joje buvo filmuojama garsioji scena, kurioje žūsta Tadas Blinda. Dabar čia įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras.

„Ne mažiau svarbi buvo karčemų prekybinė funkcija. Kaip įrodyti, kad tu nusipirkai, o ne pavogei arklį ar karvę? Įrodymas buvo vienas – magaryčios. Kartais įstatymais ir papročiais buvo nustatyta, kad įsigijus arklį ar vežimą reikia ateiti į karčiamą, kur pirkėjas ir pardavėjas turi išgerti tas magaryčias. Šis paprotys laistyti pirkimus gyvas ir šiandien“, – juokiasi istorikas K. Antanaitis.

Šv. Jurgio bažnyčia

Dubingių bažnyčia tikintiesiems tarnavo iki 1954 metų. Vėliau gaisras sunaikino viską iki pamatų. Atstačius bažnyčią, sekė dar vienas gaisras. Šiuo metu mecenatų Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų dėka pastatyta nauja Šv. Jurgio bažnyčia.

Architektas Kęstutis Pempė ir jo komanda paruošė ne vieną projektą. Naujoji bažnyčia atstatyta ten, kur buvo likę senosios pamatai. Visi dydžiai ir aukščio parametrai išlaikyti. Kaip teigia A. Rusteikienė, siekta surasti istorinį balansą tarp istoriškumo ir modernumo.

Bažnyčios statybos užtruko ketverius metus. Siekiant išlaikyti meninę vertę, menininkai dirbo itin kruopščiai. Laiminančio Kristaus skulptūrą Alfonsas Vaura kūrė net 3 metus.

A. Rusteikienė žvelgdama į Vlado Oržekausko kurtą stacijų ciklą svarsto: „Šie veidai yra šių dienų. Jie neturi savęs išreikšti, bet labai subtiliai interpretuoja. Tie veidai yra šiuolaikiški, gyvi. Galime labiau tapatintis su jais. Labiau suprasti ir perskaityti siųstą žinutę.“

Išsamiai – laidoje

Stop juosta. Maršrutas Nr. 134. Dubingiai. Inovatyti tilto konstrukcija, stipri bendruomenė ir naujų laikų mecenatai