Kultūra

2021.02.26 15:01

Žydų Frenkelių šeima Šiaulius išaugino iki svarbaus odos perdirbimo centro

Lukas Aluzas, LRT RADIJAS2021.02.26 15:01

Pramonininkų Frenkelių šeima nuo 19 amžiaus pabaigos iki 20 a. pirmos pusės Šiauliuose plėtojo odų apdirbimo pramonę. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkė Vilma Karinauskienė LRT RADIJUI sako, kad Frenkelių veikla reikšmingai prisidėjo prie Saulės miestu vadinamų Šiaulių plėtros.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Trisdešimt septintasis pasakojimas yra skiriamas Frenkelių šeimai.


Buvusio odų fabriko teritoriją Šiauliuose raizgo gatvelė, pavadinta Frenkelių vardu. Tai šeima, nuo 19 a. pabaigos iki 20 a. pirmos pusės mieste sukūrusi ir plėtojusi modernią odos apdirbimo pramonę. Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkė V. Kalinauskienė neabejoja, kad Frenkelių veikla itin prisidėjo prie miesto plėtros.

„Net kelios Frenkelių šeimos kartos yra susiję su Šiauliais, – pasakojimą pradeda V. Kalinauskienė. – Čia jie gyveno, čia jie kūrė savo gyvenimą. Čia jie išties miesto istorijoje paliko ryškius pėdsakus.

Ypač ryški buvo jų ekonominė, pramoninė veikla, kuri labai daug prisidėjo prie to, kad Šiauliai 19 a. pab.–20 a. pradžioje turėjo tokį didelį postūmį. Iš palyginti nedidelio miesto Šiauliai tapo pramonės centru.“

22-ejų Chaimas Frenkelis į Šiaulius atvyko 1879 metais. Susidomėjęs odos apdirbimu, mokęsis šio amato Balstogėje, nesėkmingai bandė apdirbti odas gimtojoje Ukmergėje.

Šiauliai buvo patrauklesnis miestas dėl neseniai nutiesto geležinkelio, taip pat miestą kirtusio Rygos-Tilžės kelio. Chaimas įsigijo mažas odų apdirbimo dirbtuves, kurios 20 a. per. tapo didžiausiu odų fabriku visoje Rusijos imperijoje.

1914-aisiais Šiauliuose įsikūrusiame odos fabrike dirbo net tūkstantis žmonių. V. Kalinauskienė sako, kad fabriko sėkmę lėmė tiek jo įkūrėjo ambicijos, tiek pokyčiai visuomenėje.

„Augo miestai, daugėjo pramonės darbininkų. Tą paprastą, namuose siūtą apavą jau keitė fabrikinės gamybos batai. 20 a. pr. carinė Rusija kariavo, tad reikėjo apauti kariuomenę. Tai ir čia buvo didžiuliai užsakymai.

Labai padėjo ir tai, kad Chaimas turėjo išskirtinių būdo savybių. Ypač tai, kad buvo atviras naujovėms ir siekė to, kas geriausia, kas naujausia tuo metu pasaulyje atsiranda odų apdirbimo srityje. Stengėsi visa tai atvežti į Šiaulius“, – pasakoja „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkė.

1881-aisiais Ch. Frenkelis vedė Dorą. Po dvejų metų jiems gimė sūnus Jokūbas. Būtent jis po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į Šiaulius atkurti tėvo fabriko. Tiesa, Chaimas to išvysti nespėjo – mirė 1920-aisiais emigracijoje Vokietijoje.

Dėl pasikeitusių rinkos sąlygų atkurti ikikarinių odos fabriko pajėgumų Jokūbui Frenkeliui nepavyko. Tačiau 1925-aisiais jis įkūrė dar vieną fabriką – „Batą“.

V. Kalinauskienės teigimu, tarpukariu Šiauliuose pagaminta avalynė buvo populiari. „Fabrikas „Batas“ buvo itin modernus. Jis čia susipirko visą naujausią to meto techniką. Na, kiek žinoma, jau 1939 metais, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, maždaug apie pusę rinkos užėmė būtent „Bato“ produkcija, – tikina pašnekovė. – Ji tikrai buvo populiari Lietuvoje.“

Tarpukariu pats Jokūbas su žmona Roza gyveno ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, tačiau spėjo kelias kadencijas būti Šiaulių tarybos nariu. Kaip ir tėvas Chaimas, mecenavo įvairias organizacijas ir iniciatyvas.

Iki šių dienų išlikusioje, 1908-aisiais pastatytoje secesinio stiliaus Frenkelio viloje iki Antrojo pasaulinio karo nuolat šeimininkavo Jokūbo ir Rozos motinos Dora ir Nina. Beje, šioje viloje veikė ir Šiaulių žydų gimnazija.

Paskutinį kartą J. Frenkelis su žmona ir trimis vaikais Lietuvoje lankėsi 1939-aisiais. Tais pačiais metais emigravo į JAV.

Per sovietinę okupaciją Frenkelių įsteigti fabrikai nacionalizuoti, o nacistinės okupacijos metu Šiauliuose likusios Jokūbo ir Rozos motinos Dora ir Nina pateko į Šiaulių getą, kuriame ir žuvo.

Viso pasakojimo apie Frenkelių šeimą klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.