Kultūra

2021.02.24 22:01

Nauja paroda byloja apie Varnelio indėlį į Amerikos bažnytinį interjerą: parodo tai, ko nebėra

LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2021.02.24 22:01

Kol Kazio Varnelio namai-muziejus uždarytas, jame įsikūrė nauja paroda „Begalybės link“. Joje trečiadienį virtualiai pristatyti niekada anksčiau nerodyti Kazio Varnelio piešiniai. Parodos kuratorė menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė LRT KLASIKAI teigia – ši paroda byloja, kad K. Varnelio bažnytiniai interjerai nebuvo kurti tik sau, kurti konkretiems užsakovams, – beveik visi jie realiai įgyvendinti.

Pasak parodos kuratorės, eksponuojami nerodyti K. Varnelio eskizai ir piešiniai į Vilnių atkeliavo dar tada, kai pats dailininkas lankėsi Lietuvoje. „Tokių darbų yra keli šimtai. Tikslingai buvo atrinkta dalis jų. Tuos atrinktus darbus ir norime parodyti žiūrovams“, – pasakoja A. Bimbirytė-Mackevičienė.


Paklausta, kodėl šie darbai tik dabar atveriami plačiajai visuomenei, parodos kuratorė nedvejojusi teigia, kad tokiam žingsniui reikėjo subręsti. „Reikėjo konceptualiai į tai pažvelgti, suprasti, ką mes norime parodyti, – sako ji. – Viso to reikėjo tam, kad paroda neatrodytų kaip betvarkė, nes tų piešinių tikrai daug.“

Dar viena priežastis, kodėl piešiniai nebuvo eksponuoti anksčiau, anot A. Bimbirytės-Mackevičienės, buvo ir galimas paties K. Varnelio nenoras juos rodyti. Tačiau, pabrėžia pašnekovė, tai tik spėjimas. „Tiesiog atėjo tam laikas ir parodos sumanytoja mūsų dailininkė Daliutė Ivanauskaitė iškėlė idėją, kad tuos piešinius reikia rodyti. O rodyti juos reikia tikslingai atrinktus. Taigi, pagaliau tai virto apčiuopiamu kūnu“, – džiaugiasi menotyrininkė.

Parodoje eksponuojamos fotografijos įrodo, kad tie K. Varnelio darbai nebuvo daromi tik sau, buvo daromi konkrečiam užsakovui.

Parodoje eksponuojami piešiniai aprėpia labai konkretų laiką ir temą – vadinamąjį bažnytinio meno dirbtuvių laikotarpį, tai yra 20 amžiaus 5–7 dešimtmečiai. Parodos kuratorė sako, kad eksponuojami ne tik piešiniai, bet ir eskizai.

„Kai kurie jų visiškai baigtinės meninės kompozicijos. Jie atstovauja tam laikui, kai K. Varnelis Čikagoje kūrė bažnytinius interjerus, – pasakoja A. Bimbirytė-Mackevičienė. – Jis buvo atidaręs savo bažnytinio meno studiją. Tai (parodoje žiūrovai pamatys – LRT.lt) ir vitražų projektus, ir liturginių reikmenų, indų projektus, bažnytinius baldus, freskų eskizus.“

Virtualioje parodoje eksponuojamos kelios dešimtys K. Varnelio nerodytų darbų. „Rodysime ne tik eskizus, pačius piešinius, bet ir fotografijas. Jos bus išdidintos, – sako pašnekovė. – Fotografijos yra labai svarbi parodos dalis, padedanti ją apibendrinti.“

Parodoje eksponuojamos fotografijos įrodo, kad tie K. Varnelio darbai nebuvo daromi tik sau, buvo daromi konkrečiam užsakovui, toliau pasakoja parodos kuratorė. Pasak jos, didžioji darbų dalis įgavo realų kūną – buvo panaudoti praktiškai.

Fotografijos, kaip ir eskizai bei piešiniai, šiuo atžvilgiu yra labai vertingos, nes parodo tai, ko jau nėra. Tai labai svarbi dokumentinė ikonografinė medžiaga.

„Taigi, tie K. Varnelio kurti interjerai, daiktai ar elementai iš tiesų egzistavo. Vis dėlto normalu, tačiau istoriškai taip susiklostė, kad šiuo metu tie interjerai atrodo visiškai kitaip – jie prarado pirminį pavidalą dėl daugybės priežasčių. Juk prieš kelis dešimtmečius kurtas interjeras natūraliai nusidėvi, jį reikia rekonstruoti, perdažyti. Taip pat keičiasi ir maldų namų savininkai, kuriais tampa jau nebe lietuviai. Taigi, keičiasi ir jų poreikiai.

Tad fotografijos, kaip ir eskizai bei piešiniai, šiuo atžvilgiu yra labai vertingos, nes parodo tai, ko jau nėra. Tai labai svarbi dokumentinė ikonografinė medžiaga. Džiugu ir dėl to, kad visos fotografijos darytos profesionalių fotografų, tad jau savaime yra vertingos. Bažnytiniai interjerai jose atrodo tikrai įspūdingai“, – apie parodoje eksponuojamų fotografijų reikšmę pasakoja parodos kuratorė menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė A. Bimbirytė-Mackevičienė.

Viso pokalbio apie naujausią parodą K. Varnelio namuose klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.