Kultūra

2021.02.15 14:11

Nacionalinių premijų komisijos narys: prezidentui turėtų būti gėda teikti tokios mažos piniginės išraiškos premijas

Inesa Rinkevičiūtė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2021.02.15 14:11

Tarp kelių pasiūlymų, kaip būtų galima tobulinti valstybės kultūros ir meno premijų sistemą, – sujungti Nacionalinių ir Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijas. Dar vienas jų – apskritai atsisakyti Vyriausybės premijų, paliekant tik Nacionalines.

Pirmadienį popiet – Nacionalinių kultūros ir meno premijų apdovanojimų ceremonija. Netrukus turėtų būti patvirtinti jau atrinkti kandidatai į Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Dar rudenį Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas, kaip būtų galima tobulinti visą valstybės kultūros ir meno premijų sistemą.


Vienas iš kelių pasiūlytų sprendimų – sujungti Nacionalinių ir Vyriausybės premijų komisijas. Kitas pasiūlymas – panaikinti Vyriausybės premijas, paliekant tik Nacionalines.

Anot Gintautės Žemaitytės, ėjusios kultūros viceministro pareigas tuo metu, kai tyrimas buvo inicijuojamas ir atliekamas, siekta įvertinti premijų įvairovę, kokį kultūros lauką jos apima. „Labai svarbu įvertinti dviejų lygmenų premijomis pačius verčiausius ir nusipelniusius menininkus, kultūros kūrėjus ir žiūrėti, kad būtų tam tikra proporcija tarp pačių sričių“, – sako G. Žemaitytė.

Naujesnės sritys, pasak pašnekovės, lieka užribyje. „Norėtųsi vienodų galimybių visiems menininkams, – viliasi ji. – Nesinori, kad vienoje srityje tų galimybių būtų daugiau, o kitoje srityje – mažiau. Amerikoje juokaujama, kad literatūros premijų yra daugiau nei rašytojų.“

Tyrimas, kurį atliko Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su įmonėmis „Kvalitetas“ ir „Dialogas“ rudens pradžioje, kol kas pristatytas tik Lietuvos kultūros ir meno tarybai. Tyrėjai, anot G. Žemaitytės, pateikė įvairių siūlymų, kaip būtų galima keisti valstybės kultūros ir meno premijų sistemą: nuo „nieko nedaryti“ iki „stipriai reformuoti“.

Tarp pasiūlymų, kaip būtų galima keisti Nacionalinių ir Vyriausybės premijų sistemą, tyrėjai pateikė keturis galimus scenarijus. Dviem jų siūlomi minimalūs, kitais dviem – dideli pokyčiai.

Pavyzdžiui, remiantis trečiuoju scenarijumi, siūloma sujungti abiejų premijų komisijas, o remiantis ketvirtuoju – apskritai panaikinti Vyriausybės premiją, sujungiant ją su Nacionalinėmis premijomis ir išplečiant premijų skaičių ne mažiau kaip iki dvylikos. Šiuos du scenarijus skeptiškai vertina kultūros ir meno atstovai. Anot G. Žemaitytės, prasminga būtų išlaikyti abi premijas.

„Jos yra skirtingo lygmens. Į Vyriausybės premijos akiratį pakliūna ir menotyrininkai bei muzikologai“, – sako ji. Tam pritaria ir literatūrologė Nacionalinių premijų komisijos narė Jūratė Sprindytė.

„Reikia pagalvoti ir apie tuos menininkus, kurie, gaudami tas atskiras premijas, yra labiau matomi, – teigia Nacionalinių premijų komisijos narė. – Jie yra labiau įvertinti. Kiekvienas tada turi daugiau šansų būti nominuotas vienai ar kitai premijai.

Tinkamai veikia abi komisijos. Mes neturime pasiduoti amžinai kaitai. Vis dėlto kultūros ir meno sfera yra ta sfera, kuri dar turėtų išlaikyti tradiciškumą ir tvarumą.“

Jūratės Sprindytės teigimu, skirtingos komisijos abiem premijoms – taip pat nekeistinas dalykas, nes tai garantuoja daugiau objektyvumo.

Unės Kaunaitės, Vyriausybės premijų komisijos narės ir praėjusios kadencijos ministro pirmininko patarėjos kultūros klausimais, teigimu, komisijų sujungimas būtų rizikingesnis nei naudingesnis. „Tiesa, dažnai komisijos susiduria su tokia situacija, kad kažkurį kandidatą reikia išbraukti, mat pagal įstatus tas pats žmogus negali būti nominuotas abiem premijoms. Galbūt bendras premijų teikimas galėtų sumažinti tokios problemos riziką“, – svarsto U. Kaunaitė.

Nacionalinių premijų komisijos narys filosofas Nerijus Milerius sako, kad reikėtų aiškiau apibrėžti laikotarpį, už kurį kiekviena premija teikiama. Tačiau skeptiškai žiūri į amžiaus cenzo nustatymą.

„Vienas pasiūlymas buvo toks, kad Nacionalinę premiją teikti jau brandaus amžiaus menininkui, o Vyriausybės – ir jaunam. <...> Ne veltui yra sakoma, kad velnias slypi detalėse. Jeigu būtų įteisinta nuostata, kad Nacionalinė premija galėtų būti teikiama tik brandžiam menininkui, o jaunas menininkas jos gauti negalėtų, tai Mozartas, Puškinas, Jeseninas ir daugybė kitų menininkų, kurie mirė labai jauni, niekada Lietuvos nacionalinės premijos negautų, – svarsto N. Milerius. – Amžiaus cenzo įvedimas yra žiauriai pavojingas dalykas. Kas tada reglamentuos, kas yra tas brandus menininkas?“

Anot menotyrininko Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos nario Ernesto Parulskio, apskritai trūksta aiškesnės komunikacijos. Nemažai premijų iki šiol painiojamos tarpusavyje, kai kurios visuomenei išvis mažai žinomos.

Filosofo Nacionalinių premijų komisijos nario Jono Dagio nuomone, siekti tobulinti valstybės kultūros ir meno premijų sistemą – gerai, bet tai neturėtų būti daroma taip, kaip siūloma atliktame tyrime.

„Aš matau, kad už viso šito noro yra siekis įvesti vadybinius principus – įkalti kažkokią tvarką, kuri aprašyta vadybos vadovėliuose, – sako jis. – Tas visų premijų optimizavimas yra siekis sutaupyti pinigų. Mes jau optimizavome aukštųjų mokyklų tinklą, mes optimizavome kultūros įstaigų tinklą, o dabar štai optimizuosime ir kultūros ir meno premijas. Visur besibraunanti optimizacijos intencija yra ydinga. Jokios optimizacijos premijų sistemai nereikia!

Pati idėja suvadybinti tas premijas kyla visai iš kitur – dėl to, kad tos premijos per mažos. Jos tiesiog gėdingai per mažos. Prezidentui, kultūros ministrui ar ministrui pirmininkui turėtų būti, tiesą sakant, gėda teikti Nacionalinę premiją, kurios išraiška eurais yra tokia, kokia yra.“ Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio (32 tūkstančiai eurų).

Kad dėmesio kultūros atstovams reikia daugiau, sutinka ir menotyrininkas E. Parulskis. Anot jo, turtingėjant valstybei, Kultūros ir meno premijų turėtų ne mažėti, o daugėti.

Kultūros ministerijos atstovų teigimu, Kultūros ministerija dar diskutuos dėl šio tyrimo ir jo rekomendacijų su kultūros bendruomene, pokyčiai, jei jie bus priimami, bus aptariami su kultūros ir meno atstovais. Platesnės diskusijos šiuo klausimu dar laukia ateityje.

Platesnė diskusija – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt