Kultūra

2021.04.06 10:31

„Buda prie fortepijono“ vadinto Leopoldo Godowskio muzikinė aura lydi iki šiol

LRT RADIJAS, LRT.lt2021.04.06 10:31

Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) generalinė direktorė Rūta Prusevičienė LRT RADIJUI teigia, kad Leopoldo Godowskio kūryba yra laikoma „nesugrojama niekieno kito“. Pasak jos, šio didžio muziko aura mus lydi iki šių dienų.

Vieno ryškiausių visų laikų pianistų, kompozitoriaus ir pedagogo Leopoldo Godowskio gyvenimo ir kūrybos kelias 1870-aisiais prasidėjo Kaišiadorių rajone esančiame Žaslių miestelyje.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. 36 pasakojimas yra skiriamas L. Godowskiui.


Ankstyvoje vaikystėje netekęs tėvo, vėliau su mama persikėlęs gyventi į Vilnių, L. Godowskis uoliai mokėsi muzikos, o devynerių jau koncertavo. Neilgai trukus talentingas jaunuolis studijavo, dėstė, rengė koncertinius turus po Europą, Šiaurės ir Pietų Amerikas, Aziją.

L. Godowskio įspaudas muzikos pasaulio istorijoje yra ženklus ir neginčytinas, neabejoja LNF generalinė direktorė R. Prusevičienė.

„Turime prisiminti, kad L. Godowskis yra žmogus, kurio muzikinė aura ir pianizmo aura mus lydi iki šiol. Šis gigantiškas žmogus – pianistas ir kompozitorius, kurio kūryba buvo laikoma nesugrojama niekieno kito, turėtų būti vis labiau ir plačiau prisimenamas ir įamžinamas“, – sako R. Prusevičienė.

Lietuvoje jis jau yra labai gražiai įamžintas gimtuosiuose Žasliuose. O praėjusiais metais, L. Godowskio 150-ųjų gimimo metinių proga, Vilniaus festivalyje jo nemirtingą sonatą grojo profesorė Mūza Rubackytė.

Kompozitorius, palikęs per 400 kūrinių, pianistas virtuozas L. Godowskis, pasak pianisto profesoriaus Roko Zubovo, ypač svarbus, bet „gal kiek per mažai žinomas dėl savo pedagoginio indėlio į pasaulinę muzikos istoriją“.

Vien faktas, kad L. Godowskis tapo svarbiausių muzikos pedagogikos centrų Berlyne ir Vienoje profesoriumi, sako labai daug. „Kada Henrikas Neuhausas, kuris vėliau taps pačiu įtakingiausiu, legendiniu, beveik mitiniu mokytoju Maskvoje, šešiolikmetis virtuozas, atvyko koncertuoti į Vokietijos miestus, jis, galima sakyti, užkliuvo Berlyne būtent todėl, kad ten mokė Godowskis.

Taigi, šis jau po Europą koncertuojantis jaunas pianistas H. Neuhausas dar po penkerių metų ir toliau seka L. Godowskį. Šįkart į Vieną. Ir čia pas jį pasimoko dar trejetą metų. Iš viso net 8 metai studijų pas Godowskį“, – pasakoja prof. R. Zubovas.

Dar po dvejų metų H. Neuhausas pradeda pedagoginę karjerą, kuri truks 50 metų. „Todėl galima drąsiai teigti, kad Neuhauso pedagogika susiformavo veikiama būtent Godowskio, – tvirtina profesorius. – O pas H. Neuhausą mokėsi beveik visi garsiausi 20 a. Rusijos pianistai ir pedagogai.“

Pianistas R. Zubovas pabrėžia Godowskio įtaką Lietuvos pianizmo mokyklai, mat daugelis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Fortepijono katedros profesorių per Neuhausą yra genetiškai paveikti L. Godowskio.

„Štai kad ir profesorius Petras Geniušas teigia, kad svarbiausius savo pianistinius įgūdžius jis perėmė iš profesorės Veros Gornostajevos (viena iš daugelio H. Neuhauseno mokinių – LRT.lt). Taip pat kaip ir jo sūnus Lukas Geniušas.

O man pačiam teko didelė laimė Šveicarijoje patirti Esteros Elinaitės (viena garsiausių 20 a. pianisčių Esther Yellin (Estera Elinaitė), 1940 m. gimusi Kaune – LRT.lt) pianistinę mokyklą, esmingai pakeitusios mano muzikinę kelionę ir supratimą, kas iš viso yra fortepijono menas“, – tvirtina pianistas prof. Rokas Zubovas.

Taigi, ne veltui L. Godowskio bendražygiai, bičiuliai ir kolegos, kurių gretose Sergejus Rachmaninovas, Jascha Heifetzas, Charlie Chaplinas ar Albertas Einsteinas, šį vieną ryškiausių visų laikų pianistų, kompozitorių ir pedagogą vadino „Buda prie fortepijono“, „pianistų pianistu“ ar „muzikos gigantu“.

Viso pasakojimo apie Leopoldą Godowskį klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt