Kultūra

2021.02.10 21:32

Atlaisvinimų nesulaukę kultūrininkai: visų pirma mums reikia kultūros, o ne kelnių ir dar 15 marškinių

Urtė Korsakovaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.10 21:32

Pradėjus keisti karantino sąlygas pagal Vyriausybės planą, muziejai, teatrai, galerijos ar kino teatrai dar turės palaukti savo eilės. Kultūros atstovai sako – situacija absurdiška. Esą vaikščioti muziejuje saugiau, nei sėdėti kirpėjo kėdėje. 

Kultūrininkai sako, kad daugiau šviesos į žmonių gyvenimą įneštų muziejų ar galerijų atvėrimas.

„Net jei žmogus ir nepasirinktų neišdrįstų ateiti iš karto, bet psichologiškai tai būtų tam tikro varžto atlaisvinimas, gerai nuteiktų, kad jau turiu tokią pasirinkimo galimybę. Tai suveiktų kaip tam tikra psichologinė psichoterapija, aš tuo neabejoju“, – teigia Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.

Žinios. Kultūrininkai karantino švelninimą laiko absurdišku: muziejuje saugiau, nei sėdėti kirpėjo kėdėje

Tačiau Vyriausybė jų atverti dar neplanuoja. Nuo vasario 15-osios bus galima apsilankyti grožio salone, bet ne muziejuje. Nacionalinio dailės muziejaus vadovas sako, kad šį laiką išnaudoja pokyčiams – atlieka remonto darbus, atnaujina ekspozicijas.

Pagal Vyriausybės planą jas išvysti lankytojai galės sergamumui 100-tui tūkstančių gyventojų sumažėjus maždaug iki 150 atvejų. Ir tik lankantis po du žmones arba šeimomis. Būtų privaloma užtikrinti 20 kv. m. plotą žmogui arba įleisti tik vieną lankytoją.

„Nėra grūsties ir nėra ilgalaikio kontakto, vis tiek lankytojas eina ir praeina, prie darbo sustoja minutei ar kelioms, bet nėr taip, kad muziejaus darbuotojas su lankytoju kontaktuotų ilgą laiką kaip, pavyzdžiui, stomatologo kabinete, kirpykloj ar kitur“, – tikina muziejaus vadovas.

Panevėžio kraštotyros muziejus užsidarė iškart po rekonstrukcijos. Nors virtualioje erdvėje veikė ir per karantiną, muziejaus direktorius sako, kad atsiverti pirmiausia turėtų kultūros įstaigos.

„Muziejai tai yra tos institucijos, kurios, ko gero, labai gerai gali kontroliuoti lankytojų srautus ir skirstyti į nedideles grupes, registruoti, todėl manyčiau, kad galėtų jie atsidaryti kaip vienos pirmųjų įstaigų“, – mano Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.

Gerų įspūdžių linkėti žiūrovams negali ir kino teatrai. Per metus, nuo pernai kovo, jie sako patyrę apie 80 procentų nuostolių.

„Visų pirma mums reikia kultūros, o ne kelnių ir dar 15 marškinių. Kas 20 minučių kino salė pripildoma naujo oro, t. y. neįmanoma (užsikrėsti – LRT.lt) žmonėms, sėdintiems netgi be kaukių, ką jau rodo Kanados, Pietų Korėjos pavyzdžiai. Nerasta nė vieno užsikrėtimo atvejo“, – dėsto „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas.

Europos šalys dėl kultūros įstaigų apsisprendusios skirtingai. Pavyzdžiui, Ispanijoje sergamumas COVID-19 yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau ten kultūros įstaigos veikia iki šiol. Vokietijoje, kur sergamumas gerokai mažesnis, jos vis dar lieka užvertos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt